Gydytojai pastebi: su klausos problemomis susiduria vis daugiau žmonių. Tai lemia negrįžtamus procesus. Negydomas klausos nusilpimas gali tapti socialinės atskirties, streso, nerimo, depresijos ar net demencijos priežastimi. Šiuolaikinės technologijos siūlo veiksmingą išeitį. Kokia ji?

Sutrikimų pobūdis skirtingas

Anot gydytojos otorinolaringologės Jovitos Karanauskienės, klausos sutrikimai, dar vadinami neprigirdėjimu, skirstomi pagal savo pobūdį: „Tai priklauso nuo ausies, kuri susideda iš trijų dalių, anatomijos: yra vidinė, vidurinė ir išorinė ausis. Kiekvienoje iš šių dalių atsiradęs sutrikimas gali sukelti neprigirdėjimą. Šie sutrikimai taip pat gali būti skirstomi pagal savo pobūdį, ligos ūmumą ir atsiradimo kilmę: gali būti tiek įgimti, tiek įgyti.“

Gydytoja pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinio žmogaus klausa patiria daugiau iššūkių nei bet kada anksčiau – per pastarąjį dešimtmetį triukšmo lygis išaugo maždaug dešimčia decibelų.

„Mūsų klausą silpnina keletas veiksnių. Pirmiausia – tam tikros ligos, ūminiai uždegimai, infekcijos. Tačiau šiandien ypač aktualūs išoriniai faktoriai: profesinė veikla, darbas triukšmingoje aplinkoje (pramoninėse įmonėse, technikos srityje, oro uostuose), taip pat – laisvalaikio veikla: ausinukai, triukšmingi klubai, diskotekos, važinėjimas motoroleriais, keturračiais.“

Neretai klausos nusilpimą lydi ūžesys, skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas.

Tylios aplinkos svarba

Siekiant išvengti klausos sutrikimų, gydytoja otorinolaringologė ragina savo aplinkoje kiek įmanoma sumažinti triukšmo lygį.

„Triukšmo riba nėra visiems universali, tačiau teigiama, kad stipresnis nei 85 decibelų triukšmas jau pavojingas. Štai 88 decibelai po maždaug 4 valandų mums gali sukelti negrįžtamus pokyčius. Siekiant tausoti savo klausą, raginu daugiau laiko leisti tylioje, ramioje aplinkoje, mažinti ausinukų naudojimą. Įvairių tyrimų duomenimis, ausinukai mūsų patiriamą triukšmą į ausies landą sustiprina net vidutiniškai 9 decibelais. Tai jau gali sukelti sveikatos bėdų“, – pasakoja ji.

Delsti negalima

Pasak gydytojos, pavojingiausias yra klausos nervo pažeidimas: jeigu šis nervas nutrauktas, klausa nebeatsikurs.

Jeigu pradėjo silpti klausa, delsti negalima. Būtina kuo skubiau atlikti profesionalią klausos patikrą.

„Ji prasideda nuo ausies landos ir būgnelio apžiūros otoskopu arba mikroskopu. Po to seka nuodugnūs, bet neskausmingi klausos tyrimai, kurie padeda tiksliai diagnozuoti problemą. Svarbiausia – pas gydytoją apsilankyti laiku. Operatyviai nustačius sutrikimą, užtikrinamas efektyvesnis gydymas, o uždelsta liga komplikuojasi“, – įspėja J.Karanauskienė.

Siūlo veiksmingą išeitį

Klausos protezavimo specialistė Justina Mickutė-Žilinskė tikina, kad klausos nusilpimą patiria vis daugiau žmonių, bet juos gelbsti šiuolaikinės technologijos. Šiandien klausos reabilitavimui naudojami klausos aparatai, kuriuose integruoti pažangūs mini kompiuteriai.

„Tai itin jautrūs mikrokompiuteriai, kurių užduotis – akustiniame fone atpažinti esminius garsus, pritaikyti juos prie individualių žmogaus klausos galimybių ir į ausies landą paduoti maksimaliai aiškų bei malonų garsą“, – tikina specialistė.

Modernūs klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: klausos aparatas atlieka belaidės ausinės, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas, turi tiesioginio televizijos garso transliavimo galimybes. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra beveik nepastebimi ir puikiai tinkantys bet kokiam gyvenimo būdui. Jie puikiai prisitaiko, nekrenta net bėgiojant ar užsiimant kitu aktyviu sportu ir puikiai tinka tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.

Reakcija į aparatą būna skirtinga

Į pirmąjį vizitą klausos centre geriausia atvykti su artimu žmogumi. Klausos protezavimo specialistė teigia, kad tai padeda specialistui tinkamai įvertinti klausos nusilpimo lygį, o pacientui – klausos aparatų poveikį.

Atvykus pirmiausia išsiaiškinama paciento klausos būklė, atliekamas klausos tyrimas. Sužinomi žmogaus bendravimo, mobilumo poreikiai, smulkiosios motorikos galimybės ir kiti dalykai.

Naujieji klausos aparatai suderinami jau pirmojo vizito metu, atlikus nuodugnų klausos ištyrimą. Anot J.Mickutės-Žilinskės, transformacija įvyksta iš karto. Žmogus jau visai kitaip išgirsta jį atlydėjusį artimą asmenį, kitokiu žvilgsniu ima dairytis kabinete, nekantrauja pakalbinti šeimos narius, draugus. Ji priduria, kad ne visi į pirmąkart išgirstą aiškesnį garsą reaguoja vienodai. Kai kurie žmonės nustemba, kad garsas, sklindantis iš klausos aparato, yra kitoks, nei jų natūraliai girdimas. Kartais guodžiasi, kad girdėdami kokybiškesnį garsą, vis tiek negali gerai suprasti kalbos. Tuo dažniausiai skundžiasi žmonės, ilgus metus delsę kreiptis į klausos specialistą. Tokiu atveju klausos reabilitacija, kalbos suvokimo atkūrimas ir pripratimas prie naujojo klausos aparato šiek tiek užtrunka.

Klausa nusilpsta ir mokykliniame amžiuje

Daugelio išsivysčiusių šalių statistika atspindi ir Lietuvos situaciją – įgimtą klausos sutrikimą turi 1–3 naujagimiai iš 1 000, iki mokyklos negrįžtamai ji nusilpsta dar dviem vaikams. Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė dr. Jekaterina Byčkova įvardija dažniausias įgimto klausos sutrikimo priežastis: tai paveldėjimas, įgimtos infekcijos, neišnešiotumas. Ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikams klausa negrįžtamai susilpnėja dėl meningito, galvos traumų ir kt.

Vis dėlto ikimokyklinukams ir pradinukams klausa dažniausiai suprastėja laikinai, ir tai atsitinka dėl ausų, nosies, gerklės ligų – pavyzdžiui, dažnos slogos, kuomet už būgnelio susikaupia skystis. Tačiau jei šis abiejose ausyse užsilaiko ilgam, jei vaikas ir taip susiduria su tam tikrais sunkumais mokydamasis, net ir laikinas klausos praradimas gali turėti neigiamų pasekmių.

„Taigi tėvams visuomet primename: nors per privalomą naujagimių klausos patikrą nenustatyta jokių pakitimų, gali būti, jog jie atsiras ateityje. Didžiausios įtakos vaiko raidai turi pirmuoju jo gyvenimo pusmečiu nepastebėtas įgimtas klausos sutrikimas, tačiau visavertiškai augti bei pažinti aplinką darosi sunku ir šiam išsivysčius vėliau. Tad išlikite budrūs ir sekite, kaip augantis vaikas vystosi, kaip kalba: ar taria visus garsus, ypač galūnes, ar kalba rišliai, ar žodynas platus, ar atsiliepia į vardą, ar supranta, kas jam sakoma, ar nuolat nežiūri į veidą bandydamas skaityti iš lūpų“, – pataria medikė ir priduria, kad reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją yra būtini. Jei bent kiek dvejojama dėl vaiko klausos, rekomenduojama vaikų otorinolaringologo audiologo konsultacija.

Trukdo mokytis, socializuotis

Pirmus ženklus, jog ūgtelėjęs mažametis prastai girdi, neretai pastebi pedagogai, mat mokymosi įstaigoje yra daugiau gerai girdėti trukdančių aplinkybių: šurmulio, didesnių nei namie atstumų tarp pašnekovo ir prastai girdinčiojo. Mokytojai pažymi, kad vaikas nesupranta užduočių, perklausinėja, vengia dalyvauti diskusijose, daro klaidų diktantuose. Tikėtina, jog tokiu atveju jo klausos nusilpimo laipsnis dar nedidelis ir pradėta reabilitacija bus sėkminga.

Negydant vis labiau ryškės sunkumai ne tik mokantis skaityti ar rašyti, bet ir socializuojantis. Vaikas bus nedrąsus, nebepasitikės savimi, tad nebenorės įsitraukti į komandines užduotis ir apskritai vengs bendrauti su kitais vaikais. Nukentės ir saugumo jausmas, o bandant išgirsti svarbią informaciją ims kamuoti dėl klausymosi pastangų atsiradęs nuovargis.

Klausos aparatai kompensuojami

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, klausos sutrikimų turintiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems suaugusiesiems ir vaikams klausos aparatai yra apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Asmenys, turintys klausos sutrikimų ir norintys gauti ligonių kasų kompensuojamą klausos aparatą, pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris jį nusiųs gydytojo specialisto konsultacijai. Nustatęs klausos aparato poreikį ir atsižvelgdamas į neprigirdėjimo laipsnį, gydytojas specialistas nurodys, kokios grupės aparato žmogui reikia: vaikams yra iš viso 4, o suaugusiesiems – 5 klausos aparatų grupės.

PSDF lėšomis 100 proc. kompensuojamą klausos aparatą pagal nustatytas medicinines indikacijas gali skirti tik gydytojas otorinolaringologas.