Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Septyni būtini tyrimai, galintys surasti pasislėpusią ligą

Kai kurių ligų simptomai gali būti nepastebimi ilgą laiką, todėl pasitaiko atvejų, kai net apie pavojų gyvybei keliančią ligą sužinoma jau spėjus jai įsisiautėti. Tačiau reguliariai atliekami medicininiai testai gali padėti nustatyti ligą ankstyvos stadijos, suprasti, kada liga prasidėjo, tai ūmus ar lėtinis procesas.

Jei periodiškai atliekamų bendrųjų tyrimų rezultatai yra geri ir žmogus neturi sveikatos nusiskundimų, viskas greičiausiai ir yra gerai. Vis dėlto kai kurias ligas anksti pastebėti sunku, tačiau laboratorinės galimybės leidžia atlikti įvairius papildomus tyrimus, kurie pavojų keliančias ligas padėtų diagnozuoti anksčiau. Kas 3–5 metus rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus:

  1. Bendrasis kraujo tyrimas

Tai paprasčiausias tyrimas, parodantis bendrą organizmo būklę ir galintis padėti anksti pastebėti tokias ligas kaip lėtinės infekcijos, mažakraujystė, kai kurie krešumo sutrikimai, alergijos. Tačiau šio tyrimo rezultatų rodikliai kai kurių sunkių ligų metu gali būti įprasti, dėl to jais nereikėtų apsiriboti. Tyrimą atlikite ryte, prieš tai nevalgykite ir negerkite.

  1. Bendrasis šlapimo tyrimas

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti skysčių trūkumą ar perteklių organizme, įvertinti inkstų veiklą, anksti pastebėti inkstų ar lėtines ginekologines ligas. Mėginį šlapimo tyrimui taip pat paimkite ryte prieš tai nusiprausę.

  1. Lytiškai plintančių ligų tyrimai

Daug infekcijų plinta per lytinius santykius ar naudojantis kitų žmonių asmeninės higienos reikmenimis. Lytinės ligos dažnai nesukelia jokių labai ūmių simptomų, todėl žmonės gali ir nežinoti, kad yra infekuoti. Keičiantiems lytinius partnerius šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai, nes laiku paskyrus gydymą galima išvengti įvairių komplikacijų.

  1. Hepatitų B ir C tyrimai

Apie lėtinius kepenų uždegimus žmogus gali nežinoti, nes šios ligos progresuoja lėtai ir ryškių simptomų pradinėse ligos stadijose nesukelia. Užsikrėsti galima darantis tatuiruotes, įvairias grožio procedūras ar gaunant nekokybiškas medicinos paslaugas atostogaujant mažiau išsivysčiusiose šalyse. Todėl profilaktinis tyrimas reikalingas net niekuo nesiskundžiant, nes pastebimi hepatito sukelti negalavimai dažniausiai atsiranda tik esant vėlyvai ligos stadijai.

  1. Gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas

Kadangi gimdos kaklelio vėžys yra viena pagrindinių onkologinių moterų mirties priežasčių Lietuvoje, moterims šis tyrimas turėtų būti atliekamas kas dvejus ar trejus metus. Gimdos kaklelio vėžio simptomus moteris pradeda jausti tik ligai pažengus ir išplitus, todėl anksti radus pakitimus galima išsaugoti gyvybę, o jaunoms moterims – ir vaisingumą. Tepinėlį paimti geriausia 10–20 ciklo dieną.

  1. Bendrojo, tiesioginio ir netiesioginio bilirubino tyrimai

Šie kepenų apykaitos rodikliai rodo bendrąją kepenų būklę ir gali padėti anksti nustatyti ligas, kurios tuo metu dar nesukelia jokių simptomų, tokias kaip kepenų uždegimas ar Žilbero sindromas. Geriausia atlikti ryte, nevalgius ir negėrus.

  1. Vėžio žymenų tyrimai

Daugelis navikų gamina tam tikrus vėžio žymenis, todėl tai yra paprastas būdas ištirti naviką labai ankstyvos stadijos, kai jis gali būti nematomas net vaizdiniais tyrimais. Svarbu nepamiršti, kad šių rodiklių kiekis kraujyje didėja ir esant kitoms lėtinėms, uždegiminėms ligoms, todėl pamačius padidėjimą nereikia iš anksto pulti į paniką ir diagnozuoti vėžio. Padidėjimas taip pat gali reikšti, kad reikalingas detalesnis konkrečios organų sistemos ištyrimas.

Rekomenduojami video