Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Senti galima sveikai

Nuo senatvės nepabėgsi – tai neišvengiamas procesas, susijęs su organizmo pokyčiais. Tačiau daugiausia rūpesčių kelia tai, kad, pasibaigus aktyviajam gyvenimo periodui, pelnytą ramybę sutrikdo ligos ir negalavimai.

Senjorai serga vis dažniau

Vilnietis Vytautas Pupinis pripažįsta, kad labiausiai su išėjimu į pensiją jam padėjo susitaikyti bendravimas su bendraamžiais ir aktyvus socialinis gyvenimas. Jis dainuoja chore, lanko įvairius kursus, paskaitas Trečiojo amžiaus universitete.

„Susiradau daug naujų draugų, net jaunystėje neturėjau tiek galimybių bendrauti ir visko sužinoti, – pripažino 70-metis „studentas“. – Pradėjus gyventi aktyvų gyvenimą, pamažu atsitraukė anksčiau mane kamavusios ligos. Ko gero, tik pensijoje pradedu suprasti, kad už savo gyvenimą ir sveikatą esu atsakingas tik aš.“

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2014 m. apie 90 proc. 60 m. ir vyresnių žmonių sirgo (2005-aisiais tokių buvo apie 77 proc.). Daugiau kaip pusė 60 m. ir vyresnių senjorų sirgo kraujotakos sistemos ligomis, o ketvirtadalis – jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto, akių, taip pat endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis (dažniausiai – antrojo tipo cukriniu diabetu).

Per metus maždaug 1 iš 10 senyvo amžiaus gyventojų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl įvairių traumų. Apie trečdalį jų patiria klubų ir kojų susižalojimus, dažniausiai –šlaunikaulio lūžius. Pagrindinė traumų priežastis – kritimai.

Net 63 proc. 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastis susijusi su kraujotakos sistema. Penktadalis tokio amžiaus senjorų mirė dėl piktybinių auglių. Tokia statistika nedžiugina.

Per mažai juda

Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtos rekomendacijos skatina senti sveikai. Labai svarbūs veiksniai – tinkama mityba, mankšta, naudojimasis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, streso kontrolė, žalingų sveikatai įpročių atsisakymas, vartojamų vaistų kiekio kontrolė, supanti aplinka, mokėjimas išvengti traumų.

„Lietuvos senjorai, palyginti su kitų Europos valstybių senyvo amžiaus žmonėmis, per mažai juda, rečiau mankštinasi, todėl dažniau kenčia nuo osteoartrito, – pripažino vilnietė gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė. – Net 30 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių ir maždaug kas antras 80-metis susiduria su įvairiomis sąnarių problemomis.“

Fizinis aktyvumas ne tik gali padėti išvengti sąnarių ligų, bet ir sugrąžinti jėgas po sąnario keitimo operacijos. Pasak J.Eidžiūnienės, prieš imantis fizinės veiklos pagyvenusiems žmonėms, kuriuos dažnai kamuoja ne tik sąnarių, bet ir kitos ligos, pavyzdžiui, širdies ar kraujagyslių sistemos, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Darykite pertraukas

Medikai pataria kasdienei mankštai arba kitai aktyviai veiklai namuose ir lauke skirti bent 20 min. Tai gali būti aerobikos treniruotė, važiavimas dviračiu ar bent jau pasivaikščiojimas. Labai naudinga dirbti darže ar sode, grybauti, uogauti, iškylauti.

Ilgiau pasėdėjus vienoje vietoje, tarkim, skaitant, žiūrint televizorių, kas 30–40 min. reikėtų padaryti trumpą pertrauką, pavaikščioti po namus ar lauke, išplauti indus, užsiimti kita veikla stovint.

Dažnai pagyvenę žmonės skundžiasi energijos stoka. O jos gali suteikti ne tik tinkama mityba, bet ir meditacija, kvėpavimo pratimai, muzikos klausymas.

Mitybos patarimai

Vyresnio amžiaus žmonės turėtų vartoti mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, riebios mėsos, valgyti daugiau augalinių skaidulų turinčio maisto, žalių daržovių ir vaisių. Senjorams reikėtų rinktis maisto produktus, turinčius daug kalcio ir vitamino D. Tai padėtų mažinti kaulų lūžių riziką.

Pasak šiaulietės mitybos specialistės Gabrielės Siniauskaitės, senjorų mitybos racione daugiausia turėtų būti angliavandenių: „Tai – įvairiausių kruopų košės, vaisiai, daržovės, makaronai, duona. Senyvo amžiaus žmonėms naudingos maistinės skaidulos, reguliuojančios žarnyno veiklą, mažinančios cholesterolio kiekį kraujyje, – vardijo specialistė. – Labai svarbu ir baltymai, jų reikia suvartoti ne mažiau kaip 60 g per dieną. Todėl pupos, žirniai, žuvis, gyvulinės kilmės maistas taip pat būtinas.“

Mitybos specialistė įspėja, kad vyresniems žmonėms būtina riboti cukraus (iki 50 g per parą ) ir druskos (ne daugiau kaip 5 g) kiekį. „Reikia nepamiršti ir skysčių, tačiau sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turi jų suvartoti ne daugiau kaip litrą ar pusantro per parą“, – patarė mitybos specialistė.

Mikroelementų paros norma

Kalcis. Kasdien su maistu reikėtų jo suvartoti apie 1 g arba išgerti 4 stiklines pieno. Kalcio yra ne tik pieno produktuose, bet ir citrusiniuose vaisiuose, pupose, žirniuose ir žaliuose salotų lapuose.

Kalis. Per parą žmogus turi gauti apie 2 g kalio. Dėl kalio trūkumo gali sutrikti širdies ritmas, inkstų ir plaučių veikla, pasireikšti raumenų silpnumas. Kalio daugiausia yra apelsinų sultyse, bananuose, žaliuose vaisiuose, žirniuose ir bulvėse.

Magnis. Jo trūkumas sukelia širdies ritmo sutrikimus, padidina raumenų dirglumą. Pagrindiniai magnio šaltiniai yra grūdai, žirniai, pupos ir žalios lapinės salotos.

Cinkas. Rekomenduojama suvartoti per parą 15 mg cinko. Jo yra mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje, kepenyse. Jis padeda greičiau užgyti opoms, žaizdoms, stiprina imuninę sistemą.

Geležis. Per parą su maistu būtina gauti iki 10 mg geležies, kitaip gali išsivystyti mažakraujystė. Lengviausiai mūsų organizmas pasisavina geležį iš mėsos, bulvių, kepenų ir kiaušinio trynio.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijos

– Aktyviai naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis (pavyzdžiui, skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, mokytis saugotis ligų ir traumų, kontroliuoti lėtinių ligų paūmėjimus).

– Mokytis kontroliuoti stresą, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių, rūpintis dvasinės sveikatos stiprinimu.

– Kasdien ar bent 4–5 kartus per savaitę skirti ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

mhxf

Rekomenduojami video