Tekstas buvo publikuotas 2016 m. lapkričio mėnesio „Artumoje“.

Mes kiekvienas paprašytas sugebėtume mintyse išvysti gražią gėlę, žalią medį. Skirstųsi tik tai, ką konkrečiai įsivaizduotume: vieniems graži gėlė būtų žydinti raudona rožė, žalias medis – beržas pakelėje, o kitiems tai būtų rugiagėlė ir ąžuolas. Taip ir su senatve – mes visi savo mintyse saugome daugybę jos paveikslų ir vaizdinių.

Kas vyksta, kai senėjame?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių senatvės vaizdinių – senas, sergantis ir skausmus kenčiantis žmogus. Tikrovė šiek tiek kitokia. Tiesa, kad senstančio žmogaus organizmas smarkiai keičiasi, tačiau skausmas rodo, kad kažkas iš esmės yra ne taip. Skausmas yra signalas, kad kažkurio svarbaus organo veikla sutriko. Pasitaiko labai kantrių žmonių, kuriems lengvas paskaudėjimas čia ar ten atrodo nereikšmingas. Yra ir kitas kraštutinumas – vos pajutę pirmuosius artėjančio skausmo požymius žmonės sukelia ant kojų namiškius. Pažvelkime, kas vyksta senėjant.

Labiausiai išoriškai matomi pokyčiai yra susiję su odos senėjimu. Poodinis sluoksnis netenka elastingumo, jame mažėja riebalų ir vandens, todėl oda raukšlėjasi, plonėja ir tampa jautresnė pažeidimams. Odoje atsiranda tipiškų vadinamųjų senatvinių rusvų ar rudų pigmentinių dėmių, gali trūkinėti kapiliarai, odos paviršiuje susiformuoti į karpas panašių, neužkrečiamų darinių (tai vadinamoji keratozė). Dėl šių priežasčių net ir smulkūs odos pažeidimai sunkiau gyja, o pažeisti būna imlūs infekcijoms. Oda atsakinga už temperatūros reguliavimą organizme, todėl su amžiumi žmonės tampa jautresni jos svyravimams, greičiau sušąla arba perkaista. Su odos pokyčiais susiję plaukai ir nagai. Plaukai žyla, nagai gelsta. Plaukai su amžiumi bąla ir retėja, o nagai yra linkę storėti ir kietėti. Todėl nenustebkite, jei vaikams nagus galite bet kada kirpti, o senoliams teks juos prieš sutvarkant ilgokai pamirkyti, kad suminkštėtų.

Širdies ir kraujagyslių veikla tiesiogiai susijusi su kvėpavimo sistema. Su metais mažėja plaučių kvėpuojamasis tūris (nuo 40 iki 70 metų sumažėja du–tris kartus), todėl kraujas gauna mažiau deguonies. Dėl to žmogus sunkiau pakelia fizinį krūvį, pvz., pradeda dusti lipdamas į trečią aukštą. Tai nereiškia, kad reikia nustoti judėti! Priešingai, svarbu judėti, tačiau pasirenkant savo tempą ir krūvį. Patariama plaukioti ir vaikščioti – ši dažna suaugusiųjų fizinė veikla padės gerinti širdies darbą. Tai labai svarbu, nes su amžiumi širdies raumuo silpsta, išstumia mažiau kraujo, o dėl deguonies trūkumo po fizinio krūvio ne taip greitai atsikuria širdies susitraukimų dažnis. Tiesiog pasirinkite tai, kas jums ar jūsų prižiūrimam ligoniui įveikiama – vieni nueis atstumą nuo miegamojo iki virtuvės, kiti bus pajėgūs įveikti trijų kilometrų distanciją.

Milijardai neuronų, sudarančių nervų sistemą, pradeda nykti apie 40-uosius mūsų gyvenimo metus, tačiau dauguma mūsų puikiai gyvename toliau, to nejausdami. Mažėjantis vandens kiekis organizme ir deguonies kiekis kraujyje paveikia ir smegenų veiklą. Pats smegenų svoris sumažėja apie 10 proc., ilgėja informacijos perdavimo tarp neuronų laikas. Nors informacija vyresniame amžiuje lėčiau įsimenama, tačiau kartu sumažėja ir emocinis dirglumas, dažnas tampa atsparesnis stresui. Paminėtina, kad ir intelektinį piką mūsų smegenys pasiekia apie 70-uosius metus. Prie šių pokyčių dauguma vyresnio amžiaus žmonių puikiai prisitaiko – skiria sau daugiau laiko, kad neskubėdami nueitų iki bažnyčios, o pašte lankosi tuo metu, kai ten mažiau žmonių ir triukšmo. Atkreipkite dėmesį, jei jūsų artimasis nebesugeba prisitaikyti prie šių pokyčių, jei tapo itin dirglus arba užmaršus. Kartu įvertinkite ir artimojo miego įpročius, kuriuos taip pat reguliuoja nervų sistema. Palyginti su jaunesnio amžiaus asmenimis, senatvėje bendra miego trukmė neturėtų labai skirtis. Į miego ir būdravimo laikotarpius reikia įskaičiuoti ir trumpas snustelėjimo valandėles dieną arba vakarojant prie televizoriaus (apie miego svarbą vėliau dar pakalbėsime atskirai).

Mūsų kaulų ir sąnarių sistema yra šiek tiek sudėtingesnė – ji pradeda laipsniškai silpti dar nesulaukus 30-ies. Siaurėjant tarpslanksteliniams diskams žmogaus ūgis mažėja, stuburas ima linkti, gali susiformuoti kupra. Raumenys netenka elastingumo ir lankstumo, mažėja bendras svoris. Dėl šių pakitimų keičiasi senstančio žmogaus eisena – pradedama vaikščioti mažesniais žingsneliais, vilkti kojas. Saugodamasis pargriūti ir susižeisti dažnas senolis ima vengti fizinės veiklos, tačiau taip patenkama į užburtą ratą, nes raumenų jėga ir koordinacija nejudant ima silpti dar greičiau. Vertinant svorio pakitimus vienas iš pagalbinių rodiklių gali būti kūno masės indeksas, labai aiškiai parodantis ūgio ir svorio santykį. Padalykite ligonio (žmogaus?) svorį iš skaičiaus, kurį gausite pakėlę jo ūgį kvadratu. Jei gautas skaičius yra tarp 18,5–24,9, būkite ramūs, svoris normalus. Didesnis ar atitinkamai mažesnis skaičius ragina susimąstyti, ar mityba yra visavertė ir pakankama, ar netrūksta fizinės veiklos. Svarbu atsiminti, kad šis indeksas neatspindi, kokią kūno dalį sudaro kaulai, kokią – riebalai, o kokią – raumenys.

Organizmo svorio mažėjimas iš dalies susijęs su degeneraciniais virškinimo sistemos pokyčiais senstant. Organizmui netenkant vandens, kartu mažėja ir virškinimo organų masė bei funkcinis pajėgumas. Plonėja skrandžio gleivinė, todėl gaminama mažiau skrandžio sulčių. Mažėja kepenys, silpsta jų gebėjimas suskaidyti kenksmingas organizmui medžiagas. Iškrinta arba sugenda dantys, žmogui sunkiau gerai sukramtyti maistą, todėl į žarnyną, kuris jau ir taip yra silpnesnis, maistas patenka mažiau apdirbtas. Svarbu atsižvelgti į šiuos pakitimus ir pritaikyti mažiau kaloringą, daugiau ląstelienos turintį maistą. Priešingu atveju nėra ko stebėtis, kad nuolat kartojasi uždegimai ir opos.

Maistą tinkamai gaminti padeda rega, klausa, uoslė ir skonis. Vyresnio amžiaus asmenys blogiau orientuosis (tačiau orientuosis!) tamsioje aplinkoje, siaurės jų periferinio matymo (tai, kas yra šonuose nepasukant galvos ar nepajudinant akių) kampas. Jie prasčiau užuos, o maistas jiems bus nebe toks skanus. Taip yra dėl to, kad jutimo receptoriai taip pat atbunka. Didesnė problema gali kilti, jei senolis neįvardija šių pasikeitimų arba nenori jų pripažinti. Tuomet artimiesiems tenka būti itin atidiems, pvz., stebėti, kaip mylima močiutė gamina mėgstamus patiekalus; gal ji juos persūdo, nes trūksta skonio, pridegina, nes sunkiai mato ar neužuodžia, o gal visai nebegamina, nes nebepasitiki savo pojūčiais. Šiuos pasikeitimus puikiai galima pataisyti parenkant tinkamus akinius, klausos aparatą ar į maistą dedant sodresnio skonio prieskonių, prieš tai taktiškai juos padovanojus eilinio sekmadienio proga.

Senstant vykstantys pokyčiai neaplenkia nė vieno, paliečia kiekvieno asmens fizinę, dvasinį ir protinį funkcionavimą. Kaip šiuos pokyčius kiekvienas žmogus priima, priklauso nuo jo individualios brandos (apie tai labai išsamiai kalba psichologas Erikas Eriksonas). Paprastai senstama laipsniškai, pokyčiams atsirandant tolygiai. Kartais kai kurie įvykiai (pvz., išėjimas į pensiją, sutuoktinio mirtis) šį procesą paspartina. Gyvendami kartu su vyresnio amžiaus asmeniu, mes galime šių pokyčių nepastebėti. Tačiau sukruskime, jei rečiau mūsų artimąjį matantys giminaičiai pasivedę į šalį pasakys, kad mamytė ar tėvelis labai jau greitai paseno.

Skausmas senatvėje

O kaip dėl skausmo? Sudėtingiausia tai, kad skausmas yra labai subjektyvus pojūtis. Kiekvienam asmeniui, kuris jaučia skausmą tuo metu, jis yra tikras. Skausmui gydyti medikai dažnai naudoja vadinamąją skausmo skalę ir klausia: „Įvertinkite dabar jaučiamą skausmą skalėje nuo 1 iki 10.“ Svarbiau atpažinti, kas sukelia skausmą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių jo priežasčių yra psichologinė. Tai asmens išgyvenamas nerimas, baimė, kiti jausmai, kurie pasireiškia iš tikrųjų juntamu galvos, nugaros, sąnarių skausmu.

Senatvę nebūtinai privalo lydėti skausmas, kančia ir ligos. Taip, jos dažnos, tačiau ištinka ne visada. Laiku pastebėjus prasidedančias ligas, galima lengviau jas suvaldyti ir išvengti galimų komplikacijų.

Su savo (ar slaugomo artimojo) senstančiu organizmu derėtų elgtis taip, kaip elgiamės su senovine ir prabangia iš senelių paveldėta porcelianine vaza. Natūralu, jei pasikeis vazos atspalvis, jos danga pasidengs smulkiais įtrūkimais ir ji taip neblizgės. Tačiau neturėtų išnykti visas ją dengiantis piešinys ar nukristi ąsa, už kurios vazą laikome. Sėkmės būnant atidiems!

P. S. Spalį Kristaus Prisikėlimo parapijoje Kaune prasidėjo nemokami Slaugos ir sielovados kursai, truksiantys iki pat gegužės. Ateikite, jei norite daugiau žinių! Išsamiau žr. prisikelimas.lt arba Pagalbos namuose tarnyba prie Kristaus Prisikėlimo parapijos (Aukštaičių g. 6, Kaunas, mob. 8 683 18 181, el. paštas lc.slauga@gmail.com)