Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija. Bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant nuosekliau ir patogesnes pirminės sveikatos priežiūros, t. y. šeimos gydytojo komandos, paslaugas.
Pasak viceministrės Danguolės Jankauskienės, šeimos gydytojas galės operatyviai skirti paslaugas, kurios šiuo metu žmonėms teikiamos epizodiškai ar pavėluotai, pvz., kineziterapeuto paslaugos. Apie kai kurias jų pacientai yra tik girdėję – tai gyvensenos medicinos specialisto ar atvejo vadybininko priežiūra. Komandoje kiekvienas specialistas turės savarankiškas funkcijas, bet pagrindinė ašis išliks šeimos gydytojas. 44 pirminės priežiūros įstaigos jau sėkmingai vykdo projektus, siekiančius pagerinti šeimos gydytojo komandos darbo procesus. Bendradarbiavimas tarp įstaigų, užtikrinant pagalbą pacientui, bus visos pertvarkos pagrindas.
Šeimos medicinos plėtros plane numatyta atlikti medikų krūvių perskirstymo, organizacinius ir finansavimo pokyčius: bus išplėstos ir perskirstytos šeimos gydytojo komandos narių savarankiškai teikiamos paslaugos; atnaujinta pacientų prisirašymo prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos tvarka; detalizuotas apmokėjimas už papildomai įdarbintus šeimos gydytojo komandos narius; sukurtas papildomas finansavimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms už gerus darbo rezultatų rodiklius; patobulinta akreditacijos tvarka. Šie pokyčiai vyks artimiausiais metais.
Jau ir dabar, teikiant šeimos medicinos paslaugas, svarų indėlį įneša slaugytojai ir akušerės. Šiems medikams bus suteikta daugiau savarankiškumo. Pavyzdžiui, jie galės pratęsti kai kurių medicininių preparatų receptus, išduoti siuntimus pagal prevencines programas (dabar tai gali atlikti tik šeimos gydytojai), išrašyti siuntimus kompensacinei technikai gauti ir kitoms socialinėms reikmėms. Daug veiklos perims slaugos namuose komanda.
Pacientų taip pat laukia pokyčiai. Prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta. Šiuo metu nei viena, nei kita nėra reglamentuota, ir dėl to kyla kliūčių. Ypač per pandemiją išryškėjo, kad šeimos gydytojams sudėtinga teikti paslaugas didelėse apylinkėse, todėl plane numatyta jų dydį reglamentuoti. Problemų kyla ir kai pacientai prisirašo prie šeimos gydytojo, neatsižvelgdami į geografinius atstumus. Dėl didelio atstumo kai kurių paslaugų šeimos gydytojas fiziškai negali suteikti. Tokiems atvejams išvengti bus numatyta tvarka, apibrėšianti geografinius atstumus. Be to, pacientai bus skatinami keisti įpročius: atsakingai registruotis pas gydytojus, o prireikus, iš anksto atšaukti registraciją.
Teigiamų poslinkių sulauks ir pirminę sveikatos priežiūrą organizuojančios įstaigos: finansiškai bus skatinamos įdarbinti šeimos gydytojo komandos narius. Kita priemonė – bus persvarstytas šiuo metu galiojantis skatinimas už gerus darbo rezultatų rodiklius, atskiras finansavimas šeimos gydytojo atliekamiems laboratoriniams tyrimams. Šie pokyčiai padės užtikrinti reikiamą specialistų skaičių kiekvieno šeimos gydytojo komandoje, kokybiškesnes konsultacijas, geresnį šeimos gydytojo komandos narių krūvių paskirstymą ir sklandų paciento sveikatos priežiūros procesą.
Iki šiol šeimos gydytojai, nors ir turėdami plačias kompetencijas, dėl didelių darbo krūvių pritrūkdavo laiko išsamioms konsultacijoms. Tai pasikeis jiems pradėjus dirbti su komandos nariais: slaugytoju, akušeriu, kineziterapeutu, gyvensenos medicinos specialistu, socialiniu darbuotoju, atvejo vadybininku ir apylinkės administratoriumi. Iki 2030 m. visi šeimos gydytojai turės dirbti su pilnai suformuota komanda.