Šiltuoju sezonu pasirodo visos slėptos sąnarių problemos – sako kineziterapeutai. Ėmę aktyviau judėti galime pajusti skausmus ar tiesiog suprasti, kad kažkas ne taip. Kaip rūpintis sąnariais, kad galėtume judėti be skausmo?
Skausmas, diskomfortas, paraudimas, patinimas – problemos, kurios dažniausiai kankina sąnarių srityje. Anot kineziterapeutės Mildos Šiupšinskienės, toje zonoje yra ne tik patys sąnariai, bet ir rečiau pačių pacientų įvardijami tepaliniai maišeliai, raiščiai, sausgyslės ir jų prisitvirtinimo prie kaulų vietos – visi jie gali siųsti skausmo signalą. Tiesa, gali pasitaikyti, kai skausmas apskritai gali būti nesusijęs su skaudama vieta ir sukeltas, pavyzdžiui, stuburo nervų šaknelių dirginimo.
Vis dėlto sąnariams kartais patys padarome meškos paslaugą juos tausodami ir ribodami judėjimą. „Jeigu esame neaktyvūs, sėslūs, atrodo, kad taupome sąnarius, bet priešingai – juose medžiagų apykaita tampa ne tokia gera, o raumenys – ne tokie išlavinti, kad padėtų sąnariams judant“, – paaiškina gydytoja.
Mažo fizinio aktyvumo žmonių raiščiai, raumenys, sausgyslės, fascijos yra ne taip gerai pasiruošusios judėti ir nemalonūs simptomai gali pasireikšti, kai padaugėja fizinės veiklos, pavyzdžiui, vasarą, per atostogas.
Pasak gydytojos, aktyvūs žmonės, kurie palaiko vidutinį ar didelį fizinį aktyvumą, paprastai turi atsparesnį judamąjį aparatą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie savo sąnarius apkrauna optimaliai ir visos sąnario struktūros nesidėvi.
„Esant labai dideliam fiziniam krūviui kartais nukenčia raiščiai, sausgyslės. Svarbu abiem atvejais rasti judamojo aparato disbalanso priežastis ir imtis veiksmų joms koreguoti, kad patirtos traumos nenuvestų prie tolesnių pakitimų pačiuose sąnariuose“, – sako M.Šiupšinskienė.
Visapusiškas dėmesys
Gerai sąnarių būklei svarbu ne tik reguliarus fizinis aktyvumas. Reikėtų pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų. Jų sąrašo pirmoje vietoje – vanduo. Pasak gydytojos, dehidratacija neigiamai veikia visą organizmą, taigi ir sąnarius, raumenis ir kitus jungiamuosius audinius.
„Taip pat svarbu, kad mitybos racione netrūktų vitaminų ir mineralų, maisto racionas būtų kuo natūralesnis, jame netrūktų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių pusiausvyros, vitamino D3, kurio šaltinis gali būti ir UVB spinduliai arba maistas tamsiuoju metų laiku“, – pataria kineziterapeutė. Galima rinktis ir specialiai fiziškai aktyviems žmonėms pritaikytus maisto papildų kompleksus.
Anot specialistės, pasirūpinti sąnarių sveikata – tai pasirūpinti gera bendra kūno sveikata: kasdien būti fiziškai aktyviems, gerti pakankamai skysčių, gauti vitaminų ir mineralinių medžiagų, pasirūpinti emocine gerove.
„Mūsų sąnariai sukurti judėti, nebūtinai tai turi būti kas nors specialaus – labai svarbu judant patirti džiaugsmą ir mėgautis judesių įvairove. O paprasta mankšta su keliais tempimo ir mobilumo pratimais bei keliais pratimais pilvo presui, sėdmenims pabudins raumenis ryte ar, ilgiau pasėdėjus darbe, parengs didesniam fiziniam krūviui“, – pataria gydytoja M.Šiupšinskienė.
Vis dėlto svarbu nepamiršti fizinį krūvį didinti palengva: didesniam krūviui turi pasiruošti ne tik raumenys, bet ir sausgyslės, raiščiai, fascijos – šių struktūrų pokyčiams reikia daugiau laiko.