Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šalčio gniaužtuose – ne vien benamiai

Šaltą, žvarbią, vėjuotą dieną galima patirti ir nušalimų, kurių riziką didina ankšti drabužiai bei avalynė. Dažniausiai nušąla galūnės: kojų, rankų pirštai, taip pat ir ausys, nosis, skruostai, net lyties organai, kurių kraujotaka šaltoje aplinkoje sutrinka gana greitai. Dažniau ši bėda ištinka pervargusius, išsekusius, neblaivius, vyresnio amžiaus žmones, kurių galūnių kraujotaka sutrikusi.

Klastingos bėdos

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centrą praėjusią savaitę buvo paguldyti trys žmonės, nukentėję nuo šalčio. Šeduviškė 32-ejų moteris į ligoninę buvo atvežta nušalusiomis rankomis. Moters koja lūžo, tad, negalėdama paeiti ir prisikviesti pagalbos, ji šliaužė remdamasi rankomis. Šalčio aukomis tapo ir keli benamiai. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo Roberto Mikalausko, nušalimai – viena pavojingesnių traumų. Skirtingai nei nudegimai, nušalimai daug klastingesni. Mat pamatę nudegusį žmogų, medikai gali nustatyti nudegimo laipsnį, o nušalimai išryškėja pamažu.

Pirmą dieną ant odos gali matytis tik balta, nejautri dėmė, kitą dieną nušalusioje vietoje gali atsirasti pūslių. Kai nušalusi oda pamėlsta, nustatomas trečias nušalimo laipsnis. O kai nušalusi vieta tampa nejautri, gali tekti ir amputuoti nušalusią galūnės dalį.

Bet ir operacija ne visada išsprendžia problemas. Pasak ortopedo-traumatologo, kartais nutinka taip, kad po amputacijos pažeista vieta negyja. Tada tenka daryti pakartotinę operaciją. Daugiausia bėdų sukelia tai, kad žmonės neskuba gydyti nušalimo ir į medikus kreipiasi tik tada, kai nušalusios vietos (dažniausiai rankos ar kojos) ima juoduoti. Kai tenka amputuoti nušalusias galūnes, gydymui reikia labai daug ir laiko, ir pinigų.

Dažniausiai šalčio aukomis tampa pastogės neturintys žmonės. Tačiau nelaimė gali ištikti kiekvieną iš mūsų, todėl gydytojas R.Mikalauskas ragina praeivius nebūti abejingus, kai sniege šaltyje guli žmogus.

Jei žmogus sušąla

Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Sakalauskienė primena, kaip elgtis su nušalusiu asmeniu. Šiurpulys ir drebulys – pirmi ženklai, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Tada reikėtų suskubti ir vengti tolesnio buvimo lauke. Jei atsitiko nelaimė ir žmonės sušąla, būtina žinoti, kaip pažinti nušalimą, ir privalu nedelsiant kreiptis į gydytojus. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta odos spalva, ji atrodo neįprastai kieta, lyg vaškuota, jaučiamas sąstingis, dažniausiai ji pabąla. Stiprūs nušalimai gali baigtis galūnių amputacija.

„Pirmiausia kuo greičiau nugabenkite nukentėjusįjį į šiltą patalpą, o jei tokios galimybės nėra, raskite nuo vėjo ir šalčio apsaugotą vietą, – patarė L.Sakalauskienė. – Duokite žmogui atsigerti karštos arbatos, užvalgyti karštos sriubos, pamažu atšildykite nušalusią kūno dalį, nuvilkite drėgnus drabužius. Nepamirškite nuo pažeistos kūno dalies numauti žiedus, apyrankes, išverti auskarus. Apvyniokite nušalusią galūnę sausu audiniu.“

Negalima trinti sniegu ir masažuoti nušalusių kūno vietų, nes smulkūs ledo kristalai pažeidžia odą, patekę mikroorganizmai gali sukelti pūlingų komplikacijų. Taip pat negalima per daug kaitinti nušalusių kūno vietų, nes taip tik dar labiau sutriks kraujotaka. Nušalusiam žmogui negalima rūkyti, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus, todėl galūnė sunkiau atšyla. Taip pat nerekomenduojama šaltyje vartoti alkoholio, nes kitaip netenkama daugiau šilumos.

Šaltis graso ir sveikatai, ir grožiui

Žiemą mūsų oda veikiama įvairių neigiamų aplinkos veiksnių, todėl būtina ją apsaugoti nuo šalčio. Rekomenduojama naudoti įvairius natūralius augalinius aliejus. Dieną veido ir lūpų priežiūrai tinka riebios, natūralesnės, daug aliejų, vaško turinčios priemonės. Galima naudoti įvairius natūralius augalinius aliejus (alyvuogių, šaltalankių, kokosų, ricinos ir kt.), sviestą (taukmedžio, mangų, avokadų ir kt.), taip pat labai praverčia kiškio ar žąsies taukai. Šios priemonės ypač tinka vaikų veido odos, kuri yra jautresnė, priežiūrai. Reikėtų vengti naudoti lūpų ir veido priežiūros priemones, kuriose yra sintetinių naftos produktų (petrolato, parafino, propilenglikolio, silikatų ir kt.), nes jie neleidžia odai kvėpuoti, ypač atėjus į šildomas patalpas.

Prieš išeinant į lauką šaltuoju metų laiku, negalima naudoti drėkinamojo, daug vandens turinčio kremo, nes vanduo gali nesuspėti įsigerti, užšalti, pažeisdamas veido odą. Svarbu tinkamai drėkinti veido odą, tačiau drėkinamosios kosmetikos priemonės turi spėti susigerti, todėl žiemą rekomenduojama jas naudoti vakare arba nakčiai. Moterų veido odą nuo šalčio ir vėjo padeda apsaugoti kompaktinė pudra.

Be kepurės – nė žingsnio

Siaučiant speigui, pirmiausia turėtume pasirūpinti tinkama apranga, ypač vaikų ir paauglių: neišleisti jų į lauką be pirštinių, šalikų, kepurių. Svarbu atkreipti dėmesį į mergaičių drabužius: jų pėdkelnės turėtų būti ne per plonos, striukė turėtų dengti liemens sritį. Kepures žiemą patartina dėvėti ir suaugusiesiems: mat šaltis, temperatūrų skirtumas neigiamai veikia ir plaukus. Nuo šalčio nukentėjusių plaukų galiukų priežiūrai galima naudoti įvairius aliejus. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis suintensyvėja ir žmogus jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. O ilgesnį laiką būnant atvirame ore toks vėjas gali būti pavojingas sveikatai. Atsižvelgiant į prognozuojamą vėjo žvarbumą, prieš išeinant į lauką, reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą.

Pavojus nušalti atviras kūno vietas atsiranda temperatūrai nukritus iki – 28 ºC, kai lauke praleidžiama 10–30 min. Pasak L.Sakalauskienės, Lietuvą užgriuvus gąsdinantiems šalčiams, geriausia gerti šiltus, saldžius gėrimus, vartoti kaloringesnį maistą: tai padeda palaikyti kūno temperatūrą. Nerekomenduojama vartoti alkoholio, daug kofeino turinčių produktų ar rūkyti, nes jiems veikiant, organizmas greičiau praranda šilumą. Svarbiausias patarimas, siekiant išvengti didesnių sušalimų, – kuo trumpiau būti lauke. Jei lauke tenka pabūti ilgiau, siūloma nestovėti vienoje vietoje, stengtis judėti. Patariama neatlikinėti jokių sunkių darbų šaltyje, nes šaltas oras papildomai apsunkina širdies veiklą. Jei privaloma dirbti lauke, specialistai rekomenduoja šiltai apsirengti ir dirbti lėčiau (būtina prisiminti, kad kūno raumenys, siekdami išsaugoti šilumą, dirba intensyviau).

 

Rekomenduojami video