Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Receptas nuo traumų – atsargumas ir saugi aplinka

Artėjančios Kalėdos bei Naujųjų metų šventė – laikas, kada sproginėjantys pirotechnikos užtaisai dažną verčia krūpčioti, o kai kuriems dėl patirtos traumos prireikia pagalbos ieškoti ir ligoninėje. Bet nereikia nė švenčių – gydytojai ortopedai traumatologai perspėja apie vis dar pasitaikančias kitokias nelaimes, kurių būtų galima išvengti.

Kaip žiemą nepaslysti?

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojos ortopedės traumatologės Evelinos Kondrusevičienės pateiktais duomenimis, per parą šios ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje dėl patirtų traumų pagalba suteikiama 80–120 pacientų. Šaltuoju metų laiku traumų padaugėja, mat prie buitinių prisideda ir tos, kurių kaltininkas – neatsargumas slidžiuose keliuose. Į RVUL Skubiosios pagalbos skyrių ortopedo traumatologo apžiūrai per parą patenka iki 200 pacientų.

Žiemą, pasak E.Kondrusevičienės, dažniausiai patiriami kulkšnių, blauzdikaulių, o jei žmogus krenta ant rankos – stipinkaulio lūžiai.

Krentama dažniausiai netikėtai, todėl vargu ar įmanoma išmokti kristi saugiai, sako gydytoja. Vis dėlto ji pataria krentant neįsitempti, atsipalaiduoti, nekišti po savimi rankų – jei bandoma smūgį į žemę atremti rankomis, dažnai dėl to lūžta stipinkauliai. Saugiausia būtų kristi ant šono.

Ko mus gali išmokyti žiemą padažnėjusios traumos? Anot E.Kondrusevičienės, kai lauke slidu, geriausia niekur neiti, likti namuose. Jei išeiti būtina, avėti batus, kurių padai – su giliai išraižytu guminiu sluoksniu, neleidžiančiu paslysti. Išėjus pro duris įvertinti situaciją, nes pirmas žingsnis, kai nesitiki pargriūti, dažnai būna lemtingas. Parkrentama net nespėjus nulipti nuo namo laiptų.

O kaip išvengti traumų per Kalėdas, Naujuosius metus? Pirmiausia gydytoja ortopedė traumatologė pataria saikingai vartoti alkoholį – daugelio traumų per šventes būtų galima išvengti, jei žmogus būtų blaivas.

Kitas jos patarimas – vengti visų sprogstamųjų prietaisų. Gydytojai, kuriems tenka gydyti susižalojusius pacientus, gerai žino neatsargaus pirotechnikos naudojimo kainą. Kai kurios petardos sprogsta tiesiog rankose ir nutraukia pirštus.

Paspirtuku – tik su šalmu

Vasarą dominuoja traumos, patirtos dėl neatsargumo: jauni žmonės, anot E.Kondrusevičienės, dažniausiai susižaloja nukritę nuo motociklo, dviračio, paspirtuko, aukštų pastatų ir kitų vietų. Itin pavojingos būna vis dažnėjančios paspirtukininkų traumos. Be šalmo, – perspėja gydytoja, – važiuoti paspirtuku yra labai pavojinga.

Pagyvenusių žmonių traumos kiek kitokios – senjoras gali susilaužyti šlaunikaulį namuose užkliuvęs už kilimo ir parkritęs, susižaloti, kai susipina kojos ar susvaigsta galva.

Dirbantys žmonės, pažymi draudikai, traumas dažniausiai patiria nukritę nuo kopėčių. Nuo jų dažniausiai nukrentama genint medžius, plaunant langus, dažant sienas ar lubas. Nelaimė kartais ištinka ir lipant ant stogo pareguliuoti antenos, tvarkant lietvamzdžius ar kabinant užuolaidų karnizus. Todėl atliekant tokius darbus patariama naudoti kuo stabilesnes kopėčias, jas tvirtai pastatyti ar atremti, paprašyti kitų asmenų pagalbos.

Jei patyrėte traumą...

Ką daryti pargriuvus? „Jei parkritai ir matai, kad koja sutino, deformavosi čiurna ar blauzdos sritis ir negali paeiti, reikia kviesti greitąją. Jei deformuota ranka, skauda riešą – gali atsistoti, išgerti skausmą malšinančių vaistų ir, jei turi galimybę, su artimųjų pagalba ramiai atvažiuoti į ligoninę. Šiuo atveju nebūtina kviesti greitosios. Tiesa, važiuojant sužalotą alkūnę laikyti padėtą ant kieto lygaus pagrindo, uždėti ledo. Jei skauda koją, bet skausmas nedidelis, čiurna saikingai patinusi, gali atsistoti, eiti– galbūt patempti raiščiai. Tuomet pravartu prie skaudamos vietos pridėti ledo, pakelti koją aukščiau ir pagulėti, gal ligoninės neprireiks. Bet jei nepagerėja, tuomet vykti į ligoninę“, – pasakoja E.Kondrusevičienė.

Jei trauma nesudėtinga, sužalojimai gydomi konservatyviai, imobilizuojant lūžusią galūnę gipso langete, sunkesniais atvejais sužalotą galūnę tenka operuoti.

Anot E.Kondrusevičienės, traumos gydomos ilgai. Pavyzdžiui, lūžusio stipinkaulio, jei jo nereikia operuoti, imobilizacija trunka apie 6 savaites. Per tą laiką ranka sustingsta, nuėmus gipsą laukia apie trys mėnesiai reabilitacijos.

Kaltas... augintinis

Deja, traumos kartais ištinka ne gatvėje, o namie, kai jų tikimasi mažiausiai.

„Gyvenu viena, namuose laikinai priglaudžiau giminaičio katę, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakoja 64metų Rima V. – Vieną dieną sukausi savo mažoje virtuvėje, tik staiga išgirdau po kojom sukniaukiant katę. Koja jau buvo pakelta sukantis link viryklės, bet tas kniauksmas taip išgąsdino, jog susvyravau ir griuvau aukštielninka. Maniau, be traumatologų pagalbos neišsiversiu. Bet, laimei, gana stiprų peties ir rankos skausmą numalšino tabletė, o viso kūno maudimas praėjo per kelias dienas.“

Traumos priežastimi gali tapti ne tik aplink kojas besiglaustantys katinai. Draudikai perspėja, kad žmonės gali susižaloti nukritę nuo laiptų, kai po kojomis pasipainioja šuo, kai nešant didelius sunkius daiktus nematyti, kur statoma koja, užlipus ant netoli laiptų ar ant jų pakopų besimėtančių įvairiausių daiktų, net banano žievės. Todėl tvarkinga buitis – saugumo garantas.

Nuo laiptų nukritę asmenys dažniausiai pasitempia raiščius ir patiria įvairių lūžių – plaštakos, šonkaulių, kojos pirštų, žandikaulio, mentės ir kt. Taip pat dažni sausgyslių plyšimai, smegenų sutrenkimai ar stuburo traumos, pasitaiko netgi mirčių.

Rizika – senjorams

Gana didelę traumų dalį sudaro vyresnių nei 65 metų senjorų pargriuvimai. Kodėl vyresnio amžiaus žmonės pargriūva dažniau? Specialistų teigimu, tai lemia pažintinių funkcijų blogėjimas senstant, raumenų jėgos, mobilumo sumažėjimas, judamojo aparato pokyčiai, pusiausvyros sutrikimai, reakcijos laiko sulėtėjimas. Riziką pargriūti didina ir kai kurie vartojami vaistai, pvz., nerimą mažinantys benzodiazepinai.

Paprastai didžiausią dalį – net 55 proc. – parkritimų sudaro griuvimai lygioje vietoje paslydus einant ar užkliuvus. Dažniausiai lygioje vietoje pargriūna vyresni nei 75 metų žmonės, ypač moterys, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze.

Net iki 60 proc. vyresnio amžiaus žmonių griuvimų gali baigtis šlaunikaulio viršutinės dalies, rankų lūžiais, galvos smegenų traumomis, įvairiais paviršiniais pažeidimais, sumušimais, nubrozdinimais ar patiriamais psichologiniais išgyvenimais. Todėl vyresniems žmonėms itin svarbu gyventi saugioje aplinkoje.

Saugi aplinka

Kokie namai, kuriuose gyvena senjorai, yra saugūs?

Kadangi dažniausia senjorų griuvimų vieta – vonia ir tualetas, danga šiose patalpose neturėtų būti slidi. Saugiau naudotis dušu, o ne vonia, čiaupai turi būti lengvai atsukami.

Naktį namuose turėtų būti užtikrintas apšvietimas iki tualeto. Prieš įeinant į patalpą reikėtų įsijungti šviesą.

Kėdės ir lovos aukštis turėtų būti toks, kad sėdint sulenkus kelio sąnarį 90 laipsnių kampu, pėdosbūtų padėtos ant žemės; idealus lovos aukštis– 45 cm nuo grindų iki lovos krašto.

Namuose reikia dėvėti kuo patogesnę aprangą ir avalynę. Apranga turėtų būti ne per ilga, kad nesusipintų kojos; diržas surištas. Saugiausia avėti patogias, neslidžias šlepetes, geriausiai – su užkulniu. Jokiu būdu nevaikščioti apsimovus vien kojinėmis.

Pasirūpinkime, kad ant grindų nesimėtytų jokie daiktai, o išsiliejus skysčiui švariai nuvalykime grindis.

Jei namuose yra laiptai, patariama jais kopiant niekada neskubėti, laikytis turėklų, nelaikyti ant jų jokių daiktų, o nukritusius nedelsiant pakelti. Lipant tamsoje nebandyti laiptų įveikti apgraibomis, o įsijungti apšvietimą ar pasišviesti žibintuvėliu.

Patarimai senjorams: ką daryti pargriuvus

•             Pasiverskite ant šono;

•             Lėtai atsistokite ant keturių;

•             Nuropokite iki stabilaus objekto, į kurį galėtumėte įsikibti;

•             Tvirtai remdamiesi rankomis vieną pėdą pastatykite prieš save;

•             Bandykite stotis ar persikelti ant kėdės;

•             Kelias minutes ramiai pasėdėkite.

Rekomenduojami video