„Labai bijau pelių, vorų, gyvačių... Nors gyvenime nesu nukentėjusi nuo šių gyvūnų, pamačiusi vorą, sprunku kuo tolyn, o jei per kambarį bėga pelė, pradedu klykti. Vengiu eiti į mišką dėl gyvačių. Kodėl kyla tokios pasąmoninės baimės ir kaip jų atsikratyti?“ – klausia skaitytoja Roma.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

Sąvokos

Pirmiausia reikėtų atskirti sąvokas „baimė“ ir „fobija“. Tai skirtingi dalykai. Fobija – nepagrįsta daiktų, reiškinių, žmonių, gyvūnų, kurie tikrovėje nekelia ar beveik nekelia pavojaus, baimė. Dažniausios iš jų: atvirų ar uždarų erdvių baimė, aukščio baimė, taip pat gyvačių ir vorų baimė. Pirmasis tokio liguisto nerimo simptomas yra žmogus pastangos išvengti dalykų ar reiškinių, kurie kelia fobiją, o su jais susidūrus prasidedanti nevaldoma panika ir apimantis siaubas.

Sveiką baimę sukelia realus pavojus. Baimė, kaip ir kitos emocijos, yra vertinga, nes ji susijusi su savisaugos instinktu, skatina žmogų veikti ir spręsti problemas. Baimė yra natūralus atsakas į pavojingą situaciją. Kai bijome erkių, pasiskiepijame nuo jų platinamų ligų. Jei bijome susirgti, apsirengiame šiltesniais drabužiais. Baimindamiesi, kad gali sužaloti lekiantis automobilis, einame per pėsčiųjų perėją.

Egzistencinės baimės, pavyzdžiui, mirties, vienatvės, beprasmybės, būdingos visiems mąstantiems žmonėms. Jos įveikiamos atradus savą gyvenimo filosofiją, savą požiūrį į gyvenimą. Kiekvienas žmogus pats apsisprendžia, ko tikisi iš gyvenimo ir kaip galėtų pasiekti savo tikslus.

Reikia pastangų

Kai žinome, kuo skiriasi fobija ir baimė, tampa lengviau jas valdyti. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas iš tiesų kelia baimę, ir įtikinti save, kad ji nepagrįsta. Atsikratyti fobijų – kryptingų pastangų ir valios reikalaujantis procesas.

Nestiprias fobijas galima įveikti savarankiškai, pvz., aukščio baimę. Prie aukščio galima priprasti, tik reikia pasitreniruoti. Kai tenka būti aukštame pastate, patartina prieiti prie lango ir pažvelgti žemyn. Kitą sykį reikėtų atidaryti langą ir taip pat apžvelgti vaizdą apačioje. Vėliau galima išeiti į balkoną. Tokie veiksmai padės suvokti, kad fobija yra kontroliuojama.

Kartais pravartu prisiminti praeities įvykius, kurie sukėlė baimę. Pavyzdžiui, jei šunų bijantis žmogus išsiaiškins, kad vaikystėje jį smarkiai išgąsdino šuo, jam bus lengviau atsikratyti šios baimės.

Reikėtų ne tik nugalėti fobiją, bet ir pažvelgti į ją kitaip. Tarkime, žmonės bijo nemigos. Kai sakome sau: „Reikia užmigti, miegok“, kaip tyčia nesimiega. O reikėtų elgtis atvirkščiai – pabandyti neužmigti. Jei sakysime sau: „Nemiegok“ – rezultatas gali būti atvirkštinis.

Pamačius vorą ar pelę, gali padėti ir humoristinis patarimas – išvydę kurį nors iš šių gyvūnų, pabandykite įsikišti kairės rankos mažąjį pirštą į ausį ir tuo pat metu bijoti... Kažin, ar pavyks.

Žmonės, turintys nelogiškų, nesuvokiamų baimių, nėra išskirtiniai – vidutiniškai aštuoni procentai žmonių turi kokių nors fobijų. Daugelis paauglių yra patyrę bendravimo baimę. Prisimindami jaunystę, dažnas galėtume išvardyti daugybę įvairiausių baimių, kurias jau esame įveikę, vadinasi, galime įveikti ir kitas.

Patyrus stipresnes baimes ar fobijas, pradeda smarkiau plakti širdis, prakaituoja rankos, svaigsta galva, tačiau šiuos simptomus galima išmokti valdyti – reikia giliau kvėpuoti, atpalaiduoti raumenis. Vertėtų išbandyti relaksacinius metodus: savitaigos treniruotes, jogą. Tiesa, stiprių fobijų patiems gali ir nepavykti suvaldyti. Kai nemotyvuotos fobijos trukdo gyventi ir dirbti, reikėtų kreiptis į psichoterapeutą.