Šiuo metu Lietuvoje priešinės liaukos, arba prostatos, vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma jau apie 2 000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga, – skelbia Nacionalinis vėžio institutas. Užbėgti ligai už akių pavyktų dalyvaujant prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. 

Svyruojantis PSA rodiklis

„Apie tai, kad sergu prostatos vėžiu, sužinojau 2013 metais. Tais metais dalyvavau prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, man buvo atliktas PSA – prostatos specifinio antigeno – kraujyje tyrimas. Rodiklis buvo 5,5 ng/mL. Tuomet Ukmergėje mane apžiūrėjo gydytojas urologas. Po apžiūros jis nieko neaptiko, todėl patarė atlikti prostatos biopsiją. Ją man atliko balandžio mėnesį. Tąkart PSA rodiklis jau buvo padidėjęs iki 6,2 ng/mL. Biopsija parodė, kad sergu prostatos karcinoma. Buvo priimtas sprendimas ligą stebėti ir aš kas pusmetį pakartodavau PSA kraujyje tyrimą“, – savo istoriją Nacionaliniam vėžio institutui papasakojo ukmergiškis Olegas.

Laikui bėgant jo kraujo tyrimai rodydavo tai didesnį, tai mažesnį PSA lygį. 2015 m. jis pirmą kartą atvyko į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Tada PSA kraujo rodiklis jau buvo 7 ng/mL. Atlikus kontrolinę prostatos biopsiją ir nenustačius ligos progresavimo, buvo nuspręsta ligą stebėti toliau. 2018 m. vėl buvo pakartotinai atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir vėl nuspręsta stebėti toliau. PSA kraujyje rodiklis svyravo tarp 7¢8 ng/mL. 2019 m. rodiklis jau padidėjo iki 9,5 ng/mL. Vėliau vėl sumažėjo, tačiau nuo 2020 m. skaičius ėmė augti. Šių metų pradžioje rodiklis jau buvo paaugęs iki 11,5 ng/mL. Tada vyras nusprendė, kad daugiau laukti neverta ir reikia kreiptis į NVI.  

Po atlikto magnetinio rezonanso tyrimo, stebint radiologinį ligos progresavimą, jam buvo nuspręsta laparoskopu atlikti prostatos operaciją. Šiuo metu vyras sako besijaučiantis gerai.

Kartais pakanka stebėti

Ne visais atvejais prostatos vėžys gydomas iškart, kartais pacientą pakanka aktyviai stebėti, kad laiku būtų galima pastebėti ligos progresavimą ir tada pradėti gydymą.

„Aktyvi stebėsena galima tik tiems vyrams, kuriems diagnozės nustatymo metu randamas mažos rizikos prostatos vėžys, išskirtiniais atvejais galima stebėti ir vidutinės rizikos prostatos vėžį. Mažos rizikos prostatos vėžys yra labai lėtai progresuojanti liga – šio vėžio specifinis 15-os metų išgyvenamumas siekia 90 proc. Todėl žinant, kad lokalus radikalus prostatos vėžio gydymas gali sukelti ilgalaikes komplikacijas (šlapinimosi, lytinės funkcijos sutrikimus, kraujavimą, uždegimus po spindulinio gydymo), racionalu identifikuoti pacientus, kuriems aktyvaus stebėjimo metu galima nesunkiai pastebėti ligos progresavimą“, – sako NVI Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas dr. Marius Kinčius.

Anot jo, aktyvi stebėsena leidžia pacientui daugelį metų gyventi tokį patį visavertį gyvenimą, kokį jis gyveno iki nustatant ligą. Tam reguliariai atliekamas PSA kraujyje tyrimas, prostatos apčiuopa pirštu, kartojamas magnetinio rezonanso tyrimas, atliekamos kontrolinės prostatos biopsijos. Tik nustačius ligos progresavimą stebėjimo metu, pacientui rekomenduojamas lokalus radikalus gydymas. Stebėjimo metu ligos progresavimas nustatomas trečdaliui pacientų.

Gydytojas pabrėžia, kad labai svarbu laikytis paciento stebėsenos protokolo, nes pavėlavus nustatyti, jog liga progresuoja, pacientas gali prarasti galimybę gauti lokalų radikalų prostatos vėžio gydymą.

„Jei matome, kad atsirado sunkių gretutinių ligų, kitos lokacijos onkologinė liga, pacientas yra nustojamas aktyviai stebėti. Tuomet jis tikrinamas tik tais atvejais, jei atsiranda su prostatos vėžiu susijusių simptomų, tokių, kaip skausmas, kraujavimas, apsunkintas šlapinimasis, patologiniai kaulų lūžiai. Tai rodo, kad liga progresuoja ir ją reikia gydyti“, – aiškina gydytojas urologas.

Galima tikrintis nemokamai  

Ankstyvos stadijos prostatos vėžys neturi jokių simptomų, todėl labai svarbu šį vėžį diagnozuoti kuo anksčiau. Tam Lietuvoje veikia nemokama ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa. Anot NVI Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, šios programos tikslas – nustatyti kliniškai nereikšmingą vėžį.

„Programa yra nemokama, ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų, kurių PSA lygis kraujyje didesnis nei 3 ng/mL. Ankstyvoji prostatos vėžio diagnostika yra susijusi su kliniškai nereikšmingo vėžio diagnostika ir gydymu. Pacientai, kurių PSA mažesnis nei 1 ar 2 ng/mL, priklausomai nuo amžiaus turėtų tikrintis rečiau – kas 5 metus, o ne kas dvejus, kaip yra parašyta ministro įsakyme. Turėčiau pabrėžti, kad tokia programa, kokią mes turime Lietuvoje, yra unikali, mes kol kas esame vieninteliai Europoje, kurie turį tokią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą – tai yra galimybė vyrams pasitikrinti nemokamai. Programos efektyvumas yra įrodytas atsitiktinės atrankos tyrimais“, – apie prevencinę programą pasakoja doc. dr. A.Patašius.

Anot gydytojo urologo, kartais neįmanoma išvengti tam tikrų pokyčių organizme, todėl labai svarbu navikinius patikimus pastebėti anksti. „Pagrindinis dalykas, kurį akcentuojame, kai kalbame apie prostatos vėžį, yra amžius. Su juo atsiranda navikiniai pakitimai prostatoje. Jų išvengti negalime, tačiau galime atskirti, kurie kliniškai reikšmingi, kurie kelia grėsmę gyvybei, o kuriuos galėtume tiesiog stebėti“, – aiškina doc. dr. A.Patašius.  

Anot mediko, svarbu žinoti, kad prostatos vėžio simptomai išryškėja tik tada, kai vėžys jau būna išplitęs. „Todėl kviečiame vyrus nuo 50 metų, kurie neturi jokių nusiskundimų, prevenciškai pasitikrinti. Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, paimti kraują iš venos, kad būtų atliktas  PSA tyrimas. Įtarus esamus patologinius pakitimus, pacientas siunčiamas tolesnei gydytojo urologo konsultacijai. Gydytojas urologas pirmiausia ištiria, ar yra būklių, dėl kurių gali būti padidėjęs PSA. Atmetę visas kitas ligas ir radę padidėjusį PSA, siunčiame prostatos biopsijai arba atliekame magnetinio rezonanso tyrimą, kad žinotume, kur tiksliai turėtume atlikti biopsiją prostatoje. Tikėtina, kad ateityje į šią programą įtrauksime ir magnetinio rezonanso tyrimą, kuris mums leis išvengti nereikalingų biopsijų“,  – pasakoja medikas.

Gali vystytis labai lėtai

Anot doc. dr. A.Patašiaus, prostatos vėžys nėra homogeniška liga. „Didžioji dalis prostatos vėžio atvejų yra lėtai besivystantys atvejai, kurie tik ilgainiui gali sukelti grėsmę vyro gyvybei. Apie 30 proc. iš nustatytų prostatos vėžių yra kliniškai reikšmingi. Kai kurie iš jų netgi kelia grėsmę gyvybei. Tam, kad išvengtume tokių dalykų, mums pirmiausia reikia anksti atlikti PSA tyrimą, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Kitaip tariant, anksti nustatyti prostatos vėžį, kad galėtume taikyti gydymą – radikalų (radikalią prostatektomiją, spindulinę terapiją) ar stebėti kliniškai nereikšmingą vėžį. Ir vyrams, ir moterims dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose verta todėl, kad yra įrodyta, jog patikra sumažina tikimybę mirti nuo vėžio. Žmonės, kurie dalyvauja ankstyvosios diagnostikos programose, dažniausiai stebimi labai plačiai, todėl mes galime anksti diagnozuoti ne tik prostatos vėžį, bet ir kitas ligas. Dalyvaujant šioje programoje, vėžys nustatomas anksti ir mes žmogų pagydome arba 5 metus jį stebime, per tą laiką galime pastebėti ir gretutines ligas, antruosius piktybinius navikus. Taip užtikrinamas kokybiškas, ilgalaikis ir sveikas paciento gyvenimas“, – reziumuoja medikas.

Doc. dr. A.Patašius džiaugiasi, kad Europos Komisija rekomenduojamų prevencinių vėžio patikros programų sąrašą Europoje papildė prostatos, skrandžio ir plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programomis. „Todėl tikėtina, kad Lietuvoje veikiančią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą galėsime laisviau tobulinti, sukurti pakvietimų sistemą į šią programą, taip sumažindami krūvį šeimos gydytojams ir su programa pasiekdami daugiau tikslinio segmento asmenų“, – teigia gydytojas urologas.

Kas dažniausiai suserga

Kokie yra dažniausi prostatos vėžio rizikos veiksniai? Didesnę šios ligos riziką turi vyrai, kurių artimi giminės serga ar sirgo priešinės liaukos vėžiu, taip pat jei keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu, ypač jei jos susirgo būdamos jaunesnės nei 40 metų amžiaus.

Skelbiama, kad įtakos tam turi ir mityba – gausus riebaus gyvulinės kilmės maisto bei nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas. Pomidorai bei iš jų pagaminti produktai, kaip kečupas, apsaugo nuo priešinės liaukos vėžio. Taip veikia pomidoruose esanti medžiaga likopenas. Įrodyta, kad priešinės liaukos vėžio riziką mažina maisto papildai, turintys mikroelemento seleno.

Parengė Birutė Litvinaitė