Specialistų teigimu, profilaktiškai lankytis gydytojo urologo kabinete vyrams vis dar atrodo nebūtina. Deja, delsimas gali lemti prostatos ligų išsivystymą, o tuomet ir sudėtingesnį gydymą bei komplikacijas.

Dažniausios prostatos ligos

,,Vyrai vengia lankytis profilaktiškai pas urologą. Dažnai į konsultaciją juos palydi moterys, kurios papasakoja daugiau apie partnerius kankinančius simptomus nei jie patys. Vyrai į savo sveikatą kreipia daug mažiau dėmesio, ignoruoja simptomus, keltis daugiau nei vieną kartą per naktį į tualetą jiems yra norma, ypač pavartojus alkoholio, daugiau skysčių, tačiau tai pirmas prostatos išvešėjimo požymis“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja gydytojas urologas Adomas Mačiulis.

Prostatos ligos skirstomos į kelias grupes. Vyrai iki 50-ies metų dažniausiai skundžiasi uždegiminėmis prostatos ligomis, pasireiškiančiomis pilvo apačios, tarpvietės skausmais, dažnu šlapinimusi, lytinio potraukio bei erekcijos susilpnėjimu. Nuo 50-ies dažniau pasireiškia gerybinės hiperplazijos (prostatos padidėjimo, išvešėjimo) sukelti simptomai: apsunkintas šlapinimasis, dažnas naktinis ėjimas į tualetą, susilpnėjusi šlapimo srovė ar jos nutrūkimai, stanginimasis šlapinantis.

Trys dažniausiai vyrams nustatomos prostatos ligos yra gerybinė prostatos hiperplazija, prostatitas ir prostatos vėžys. Laiku nustačius visų trijų ligų simptomus ir paskyrus gydymą, galima išvengti sunkių komplikacijų.

Į kokius simptomus reaguoti būtina?

Pati pavojingiausia liga, aktuali vyrams nuo 50-ies metų, yra prostatos vėžys. Jis klastingas tuo, kad paprastai neturi specifinių klinikinių simptomų, leidžiančių įtarti ligą. Dėl šios priežasties jis dažniausiai diagnozuojamas remiantis kraujo PSA (prostatos specifinis antigenas) tyrimu, prostatos apčiuopa, radiologiniais tyrimais – echoskopija ir magnetinio rezonanso tyrimu. Šlapimo patamsėjimas (gali rodyti slaptą kraujavimą), kraujingas šlapimas, kraujo krešuliukai šlapime, dažnas, pasunkėjęs šlapinimasis – tai simptomai, kurie gali rodyti ne tik prostatos, bet ir šlapimo pūslės, inkstų bei šlapimtakių onkologines ligas.

Gydytojo A.Mačiulio teigimu, kraujas yra vienas rimčiausių požymių. Jį pastebėjus svarbu nepanikuoti, bet kreiptis į gydytoją urologą ir atlikti visus tyrimus tam, kad būtų rasta kraujavimo priežastis.

Prevenciškai, laiku atliekant echoskopiją, galima diagnozuoti urologines, onkologines ligas ir išvengti komplikacijų bei vėžio plitimo. Jei delsiama, onkologinės prostatos ligos gali plisti, o tuomet prireikia sudėtingesnio gydymo.

I ir II stadijos prostatos vėžys šiais laikais gali būti operuojamas ir minimaliai invazyvia chirurgine technika – laparoskopiniu būdu. Tai suteikia galimybę gerokai paspartinti atsigavimą po operacijos, garantuoja greitesnį grįžimą į darbus ir visavertį gyvenimą, minimalų kraujo netekimą operacijos metu, taip pat žymiai mažesnius pooperacinius randus.

Kartais PSA testo neužtenka

Šeimos gydytojas vyrams nuo 50-ies metų skiria profilaktinį prostatos testą (PSA), tačiau, pasak A.Mačiulio, šis tyrimas ne visada yra pagrindinis vertinimo rodiklis, nes net ir geri PSA testo rezultatai neatmeta onkologinės ligos tikimybės. Kai kurių ligų metu PSA nepadidėja, todėl urologinė apžiūra suteikia galimybę anksčiau nustatyti diagnozę. Jei yra papildomų rizikos veiksnių, reikėtų tirtis atidžiau ir įvertinti prostatos būklę echoskopuojant.

,,Jei šeimoje, giminėje kam nors buvo nustatytas prostatos vėžys, PSA rodiklį rekomenduojama tikrinti nuo 40-ies, kartą per metus atlikti echoskopiją. Paveldimumas turi labai svarbią reikšmę. Rizika susirgti kitiems šeimos nariams (vaikams, anūkams) labai padidėja, tad reikėtų tirtis dažniau. Realus atvejis, kai vyro, sulaukusio per 40 metų, PSA testo rezultatai buvo geri, tačiau jo šeimos nariui buvo prostatos vėžys, tad jis nusprendė atlikti echoskopiją ir prostatos apčiuopą. Tiriant buvo aptiktas prostatos augliukas, atlikta biopsija ir paskirtas gydymas“, – komentavo gydytojas urologas A.Mačiulis.

Laiku neskyrus gydymo, dažniausios komplikacijos yra įsisenėjęs lėtinis prostatitas (dažnai vadinamas ir lėtiniu dubens skausmo sindromu), progresuojančios onkologinės ligos.

Prostatos ligos gydomos ne tik medikamentais ar chirurgiškai, tačiau kai kuriais atvejais ir reabilitacinėmis procedūromis, elektrostimuliacija, elektromagnetine terapija, ekstrakorporine smūginių bangų terapija, nervų blokadomis.

Daro įtaką intymiam gyvenimui

Nuo 50-ies vyrų prostata gali padidėti, o tai gali blokuoti šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės ir sukelti seksualinės funkcijos problemų. Ši būklė vadinama gerybine prostatos hiperplazija.

Gydytojo urologo A.Mačiulio teigimu, prostatos sutrikimai, ligos daro didelę įtaką ne tik savijautai, bet ir santykiams. Daug vyrų ateina pasikonsultuoti nežinodami, kad serga gerybine prostatos hiperplazija ar uždegiminėmis prostatos ligomis. Jie kreipiasi į gydytoją urologą dėl pablogėjusios lytinio gyvenimo kokybės, sumažėjusio lytinio potraukio, suprastėjusios erekcijos. Atlikus tyrimus, dažnam randama prostatos uždegiminė liga, kurią dažnai sukelia lytiškai plintančios ligos.

Anot specialistų, suradus priežastį ir paskyrus gydymą, galima toliau visavertiškai gyventi.

Riziką susirgti prostatos ligomis didina rūkymas ir darbai su pavojingomis medžiagomis, chemikalais, stresas, antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas.

Kviečia išsitirti nemokamai

Valstybinė ligonių kasa ragina vyrus pasirūpinti savo sveikata ir aktyviau dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje.

Prevencinės prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, kaip ir kitų prevencinių programų, tikslas – užbėgti ligai už akių. Norint išsitirti pagal šią programą reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau diagnozuojami onkologiniai susirgimai, tuo daugiau galimybių pasveikti turi žmogus.

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga.

Vyrams atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Jei jo kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Ligonių kasos atkreipia dėmesį, kad jeigu vyras nėra programoje nustatyto amžiaus, bet nerimauja dėl savo sveikatos, jis gali drąsiai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento būklę, jis skirs nemokamus tyrimus ir, prireikus, išrašys siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai.

Vyrai rečiau tiriasi dėl prostatos vėžio

Pastaruoju metu vyrai vis vangiau prevenciškai tiriasi dėl prostatos vėžio, labai sumažėjo konsultacijų ir atliekamų biopsijų skaičius. Dėl to kai kuriais atvejais vis jaunesniems, o kai kuriais – vyresniems vyrams diagnozuojama ši onkologinė liga.

Pasaulyje 2020 m. buvo nustatyti 1,4 mln. naujų prostatos vėžio atvejų ir užfiksuota 375 tūkst. mirčių. Susirgimai prostatos vėžiu sudarė 7 proc. visų onkologinių susirgimų pasaulyje imant abi lytis kartu, ir 14 proc. visų susirgimų tarp vyrų.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas 45 metų sulaukęs vyras atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – du kartus per metus.

Nustačius I stadijos priešinės liaukos vėžį, 5 metų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje siekia 100 proc., t. y. visi onkologiniai ligoniai, kuriems ši liga buvo nustatyta I stadijos,  išgyveno mažiausiai 5 metus po diagnozės nustatymo. Daugiau nei pusė visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamos ankstyvos I ir II stadijos.

Dauguma apie programas girdėjo

Lietuvos gyventojų aktyvumas dalyvaujant prevencinėse programose ne mažesnis nei kaimyninėse šalyse ar senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Šių metų vasarą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (arba 83 proc.) yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, pusė apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.

Geriausiai žinomos yra gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinės programos (žino 65 proc. apklaustųjų). Po 60 proc. respondentų teigė girdėję apie širdies ir kraujagyslių ligų, 59 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio, 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.