Diagnozuotas vėžys nėra gyvenimo nuosprendis, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jo teigimu, be jau paskirto gydymo, vėžį įveikti padeda sveika gyvensena, iš kurios būtina išmesti cukrų.

Išgirdus diagnozę – vėžys, būtina laikytis onkologų paskirto gydymo. Tačiau padėti sau galima ir pakeičiant įprastą gyvenimo būdą. Gydytojas A. Unikauskas pateikia keletą faktų apie šią klastingą ligą:

• Vėžio ląstelės energiją gauna tik iš cukraus – vėžys priklausomas nuo gliukolizės (energijos gavimas ląstelės viduje iš cukraus be deguonies).
• Vėžys negali gauti energijos iš riebalų (sveikos ląstelės gali).
• Vėžio ląstelė cukraus naudoja 12 kartų daugiau nei sveika ląstelė.
• Vėžio ląstelė gyva ir dauginasi tik tol, kol gauna cukraus.

A. Unikauskas sako, kad vėžį maitina gliukozė, tad norint šią ligą numarinti, reikia atsisakyti kai kurių produktų.

„Cukrus – miltai, grūdų produktai, saldumynai, limonadai, sultys, vaisiai, produktai su pridėtiniu cukrumi. Chemijos prisotinti produktai: pesticidai, herbicidai, fungicidai, insekticidai. Atsisakyti alkoholio. Būtina 15–20 min. praleisti saulėje, kad pakaktų vitamino D (geriau dirba imuninė sistema). Esant odos vėžiui, šis patarimas netinka“, – tikina daktaras.

Be to, priduria jis, svarbu valgyti daug daržovių, kurios veikia kaip antioksidantai. Vietoj minėtų vengtinų produktų, savo sudėtyje turinčių cukraus, daktaras A. Unikauskas siūlo sprendimus, kuriuos vertėtų įtraukti į sergančiųjų kasdienybę:

• Iš mitybos išimti visą „cukrų“. Jį keisti sveikaisiais riebalais.
• Daugiau kopūstinių daržovių (brokoliai ir t. t.) – palaiko imuninę sistemą.
• Česnakas – priešvėžinis maisto produktas.
• Vitaminas D, geriausia, jei gaunama iš saulės.
• Geriau valgyti žole maitintų gyvulių mėsą.
• Mažinti streso lygį. Stresas trukdo imuninei sistemai kovoti su vėžiu. Apoptozės (savanoriška atgyvenusių ląstelių mirtis su jų „suvalgymu“) metu per dieną „likviduojama“ 30–50 milijardų atgyvenusių ląstelių. Organizmas išsivalo ir tuo pat metu pasimaitina. Mirusios ląstelės nebetampa pavojingos, o streso metu apoptozės efektyvumas mažėja.

Vis dėlto stresas mus lydi visur – jo „atsisakyti“ bene sunkiausia. A. Unikauskas sako, kad „streso mažinimui padės miegas, protarpinis badavimas (mažinamas insulino kiekis kraujyje), saulė, pasivaikščiojimai ir bendravimas“.