Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prevencinės vėžio programos – šansas išgyventi

Moksliniai tyrimai rodo, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų šalies gyventojų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Duomenys rodo, kad statistika nepalankiausia moterims: nors Lietuvoje jų gyvenimo trukmė 10 metų ilgesnė nei vyrų, jos, Higienos instituto duomenimis, kur kas dažniau miršta nuo onkologinių ligų.

Kelia nerimą

Sveikatos priežiūros specialistų inicijuota edukacinė kampanija „Būk savo sveikatos dirigentas“ kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, dalyvaujant nemokamose prevencinėse sveikatos patikros programose, nes onkologinių susirgimų statistika ir žmonių nuostatos dėl profilaktikos kelia nerimą.

2021 m. šalyje piktybiniais navikais sergančių moterų skaičius pasiekė 76 tūkst. – tai 25 tūkst. daugiau nei vyrų, todėl moterims galimybė nemokamai tirtis sveikatą pagal ligų prevencijos programas tampa būtinybe.

Dažniausia onkologinė liga – krūties vėžys

Pasak Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės, krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Didžiausi sergamumo rodikliai yra vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai vieni žemiausių Europoje ir kas metai nustatoma daugiau nei 1600 naujų šios onkologinės ligos atvejų. Matyti, kad sergančiųjų krūties vėžiu kasmet daugėja.

„Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. vykdoma atrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio jį nustatant ankstyvų stadijų, tačiau ankstyvų – I ir II – stadijų yra nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų. O juk kuo ankstyvesnės stadijos nustatomas vėžys, tuo geresni gydymo rezultatai ir tuo geresni išgyvenamumo rodikliai.  Lietuvoje, jei krūties vėžys buvo nustatytas I stadijos, 5-erių metų išgyvenamumas yra 98 proc., t. y. 98 proc. moterų, sergančių I stadijos krūties vėžiu, išgyvena mažiausiai 5-erius metus ir gyvenimo kokybė, taip anksti diagnozavus vėžį, po gydymo dažniausiai išlieka nepakitusi. Krūties vėžį nustačius IV stadijos, 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.“, – teigia I.Vincerževskienė.

„Nustačius krūties vėžį anksti, liga dažniausiai pagydoma. Tai turbūt svarbiausia žinia moterims, kuria norėčiau pasidalyti, – sako gydytoja radiologė Rūta Briedienė. – Kol krūties vėžys mažas, jis nesukelia jokių simptomų, o geriausiai matomas radiologiniais diagnostikos metodais – mamografija, ultragarsu, magnetiniu rezonansu. Todėl labai svarbu nuosekliai tikrintis profilaktiškai. Rekomenduojama kartą per metus atlikti krūtų ultragarsinį ištyrimą visoms moterims, o vėliau, nuo 50 metų amžiaus, pasinaudoti prevencinės mamografijos galimybe.“

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvavo daugiau nei 119 tūkst. moterų. Iš jų beveik 800 pacienčių mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimus.

Dėmesys gimdos kaklelio vėžiui

Nedžiugina ir gimdos kaklelio vėžio statistiniai duomenys.

„Kasmet Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 210 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai yra mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume gimdos kaklelio audinių pakitimus dar iki tol, kol jie tampa piktybiniai. Kitų šalių patirtis rodo, kad tinkamai vykdant atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą galima smarkiai sumažinti tiek sergamumą šios lokalizacijos vėžiu, tiek mirtingumą nuo jo, t. y. turime galimybę pakitimus nustatyti dar tada, kai jie nekelia pavojaus moters gyvybei ir yra lengvai išgydomi. Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kalelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas 15–54 metų amžiaus moterų grupėje. Tad užkirsdami kelią ligai išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti moterų sveikatą ir gyvybę“, – sako I.Vincerževskienė.

Onkologė tikisi, kad ateityje situacija pasikeis, tam vilčių teikia ir vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa, kuri pradėta Lietuvoje 2016 m.

„Pagrindinis veiksnys gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Lietuvoje didelės rizikos tipų ŽPV (t. y. tie, kurie siejami su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu) paplitimas didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl tikimės, kad mergaičių vakcinacija taip pat prisidės prie teigiamos rodiklių dinamikos ateityje“, – sako I.Vincerževskienė.

„Iš 2021 m. gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvavusių 127 tūkst. moterų 135 atvejais nustatyta patologija, kuri ateityje gali progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Vien dėl šių dviejų programų pernai pavyko išgelbėti daugiau nei 900 moterų“, – patirtimi dalijasi dr. R.Briedienė.

Nuo šių metų gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa papildyta naujomis paslaugomis – žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais nustatyto amžiaus moterims. Dėl to programai skirta 3,3 mln. eurų daugiau. Taip pat puse milijono eurų šiemet padidėjo ir krūties vėžio prevencinės programos finansavimas. Kasmet VLK skiria vis daugiau lėšų prevencinėms programoms vykdyti. Šiemet tam suplanuota 30,8 mln. eurų – 6 mln. eurų daugiau nei pernai.

„Veiksmingiausių rezultatų gydant onkologinius susirgimus pasiekiama diagnozavus ligą ankstyvos stadijos ir pradėjus gydymą kuo anksčiau. Chirurginiam vėžio gydymui vėluojant 4 mėnesius, mirtingumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc. Todėl visus gyventojus, kurie įtraukti į rizikos grupes ir gali nemokamai dalyvauti įvairiose vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti“, – pabrėžia NVI gydytoja radiologė.

Sveikata – pacientų rankose

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), kaip ir NVI, prisijungė prie informacinės kampanijos iniciatyvos „Būk savo sveikatos dirigentas“. POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, pacientai savo rankose turi kur kas daugiau galių, nei gali įsivaizduoti. Net 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo, tik 20 proc. lemia genai, aplinka – taip pat 20 proc., o vos 10 proc. – medicinos ir sveikatos apsaugos kokybė.

„Reguliarus sveikatos tikrinimas sumažina riziką susirgti, pailgina gyvenimo trukmę, padeda anksti diagnozuoti gyvybei grėsmę keliančias ligas ir pagerina gyvenimo kokybę. Tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-ų asmenų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Vis dėlto šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 127 tūkst. žmonių“, – aiškina ji.

N.Čiakienė sako, kad ligos gydymo rezultatai reikšmingai priklauso ir nuo paciento – kuo jis labiau įsitrauks ir domėsis, bendradarbiaus su gydytoju ir kitais specialistais, tuo rezultatai bus geresni.

„Visi mes, kaip pacientai, esame sveikatos priežiūros proceso dalyviai, tik ne visi aktyviai naudojamės esamomis galimybėmis. Jau daugiau nei 10 metų veikianti POLA teikia visokeriopą pagalbą susidūrusiems su onkologine liga, todėl girdi bendruomenės narių istorijas, kad vėžys nustatomas vėlyvų stadijų ir sveikti tampa daug sunkiau. Klastingos ligos, tokios kaip vėžys, pradžioje neišsiduoda jokiais ypatingais simptomais, o jau pajutus skausmą ar nerimą keliančius pokyčius, neretai būna aptinkamas vėlyvos stadijos. Kaip tik dėl to vizitas pas gydytoją gali tapti geriausia dovana, išgelbėjusia gyvybę. Vienas svarbiausių įpročių turėtų būti reguliarus profilaktinis sveikatos pasitikrinimas“, – tvirtina POLA direktorė.

Pašnekovė ragina sveikatos priežiūros įstaigose lankytis ne tik susirgus ar pajutus tam tikrus negalavimus, bet periodiškai, geriausia – kartą per metus, o ateiti – pasiruošus gydytojui užduoti visus rūpimus klausimus.

„Nenumokite ranka į užsitęsusius, iš pirmo žvilgsnio „nekaltus“ simptomus, tokius kaip silpnumas, svorio kritimas, karščiavimas, judėjimo sutrikimas, pilvo skausmas, patinimas, gumbelis, balso užkimimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pilnumo jausmas skrandyje, pakitęs tuštinimasis, mat tai gali būti onkologinės ligos simptomai“, – akcentuoja N.Čiakienė.

Parengė Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video