Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai informuoja, kad prasideda 2020–2021 m. gripo sezonas. Šis periodas įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Kaip atskirti?

Žmonės painioja gripą su įvairiomis ŪVKTI.Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.

Padeda išvengti komplikacijų

Pagrindinėgripo profilaktikos priemonė – rizikos grupėms priklausančių asmenų profilaktiniai skiepijimai sezoninio gripo vakcina.

„Skiepijimai būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė, todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet. Visi norintys pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją“,– priminė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

• 65 m. ir vyresni asmenys;
• nėščiosios;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Epidemiologė paaiškino, kad skiepijant, ypač rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, lėtinių ligų paūmėjimo.

Profilaktikos priemonės

• Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
• Sergančių vaikų neleisti į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių draugų.
• Gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C.
• Valgyti daugiau vaisių, daržovių.
• Kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį ir prieš valgį.
• Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje).
• Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas.
• Tinkamai rengtis, neperšalti.
• Aktyviai leisti laisvalaikį.