Pirmasis pavasario kvėptelėjimas pradžiugino ir paragino į spintas sukišti žiemos aprangą. Tačiau medikams tai – ne linksmybių metas, nes net ir rimstant gripo epidemijai sergančiųjų poliklinikose banga anaiptol neslūgsta.

Sulėtėja apykaita

Šeimos gydytoja Nijolė Skirdienė pataria neskubėti atsisveikinti su įprasta šaltajam metų laikotarpiui apranga. Šilumos ir šalčio bangos – reiškiniai, būdingi pavasariui, atnešantys daug sveikatos bėdų. Saulės išsiilgę žmonės pernelyg lengvai atsisveikina su viršutine apranga, galvos apdangalais, šalikais, pirštinėmis, todėl gripo epidemijai slūgstant prasideda peršalimai, bronchitai, plaučių ir ausų uždegimai. „Šaltuoju metų laiku, nematydami saulės, kenčiame dėl vitamino D trūkumo. Tai rodo sausa oda, sąnarių ir stuburo skausmai, – pripažino gydytoja. – Nušvitus saulei, šios bėdos, jei nėra rimtos patologijos, pradingsta.“

Mokslinių tyrimų duomenimis, pavasario pradžioje medžiagų apykaita sulėtėja. Tai turi įtakos virškinimui, jaučiamas energijos stygius dirbant protinį ar fizinį darbą, nuovargis, mieguistumas, esame dirglūs. Dėl besikeičiančių klimato sąlygų mūsų organizmui būtina adaptacija, kuri paprastai trunka dvi–keturias savaites. Labiausiai jos reikia tiems, kurie žiemą mažai judėjo ar „sportavo“ su televizoriaus pulteliu, todėl prie gamtos ritmo prisitaikyti bus sunkiau. Dėl fizinio krūvio stokos susilpnėja ne tik sąnariai ir raumenys, bet ir apsauginės organizmo funkcijos. „Žiemą palyginti retai valgome šviežių daržovių, vartojame riebesnį maistą, – sakė gydytoja. – Todėl žiemą vystosi avitaminozė, dėl kurios silpnėja imunitetas, susidaro idealios sąlygos ligoms atakuoti organizmą.“

Ligų sąrašas

Medicinos specialistai sudarė ligų, itin suaktyvėjančių pavasarį, sąrašą: pirmą vietą užima kvėpavimo takų ligos. Dėl skersvėjų, drėgmės ir šlampančių kojų susergama įvairiomis peršalimo ligomis: sloga, gerklės ir ryklės gleivinės uždegimais, bronchitais ir ausų uždegimais. „Tad neskubėkime išsirengti, o pasirodžius pirmųjų ligos požymių iškart pradėkime gydytis, – patarė N.Skirdienė. – Tarkime, prasidėjus slogai ar kosuliui, nepamirškime praplauti nosies, jei būtina, lašinti ar gerti reikalingus medikamentus.“ Česnakas, svogūnas, imbieras, medus, gydytojos teigimu, šiuo metų laiku turi būti vartojami kaip duona kasdieninė.

Nuolatinis ankstyvo pavasario palydovas – lūpų pūslelinė. Ši nemaloni liga siejama su stresu, nuovargiu, imuninės sistemos nusilpimu, virusinėmis infekcinėmis ligomis. Kartą patekęs į organizmą ligą sukeliantis herpeso virusas jame tūno visą gyvenimą ir kai kuriems žmonėms apie save primena keletą kartų per metus. Pūslelinės atsiradimą gali sukelti daugybė įvairių veiksnių: stresas, nerimas, depresija, fizinės ligos, nusilpusi imuninė sistema ir net saulės vonios. Jei infekcija reiškiasi retai – ne dažniau kaip dukart per metus, pakanka vietinio gydymo antivirusiniais preparatais. Tačiau svarbiausia – stiprinti organizmą.

Grožis ne pagal sezoną

„Kiekvieną pavasarį regiu tuos pačius vaizdus: pakanka merginoms pasipuošti trumpais sijonukais ir pasirodyti lauke, ir cistitas arba šlapimo pūslės uždegimas beveik garantuotas“, – pasakojo daugiau kaip trisdešimties metų stažą skaičiuojanti gydytoja. Tokia grožio ne pagal sezoną kaina. Iš visų peršalimo ligų ši – pati nemaloniausia, galima sakyti, tikras gaisras pilvo apačioje. Su siaubu galvoji apie tualetą, į kurį tenka bėgti vos ne kas penkias minutes. Šlapinimasis labai skausmingas, deginantis, kartais šlapime būna kraujo, gali pakilti kūno temperatūra.

Pavasarį paaštrėja gastritas ir skrandžio opa, dėl drėgno oro gali skaudėti stuburą, sąnarius. Gydytojos patarimai paprasti: rytinė mankšta, šilta patogi avalynė, kojų higiena, taip pat mityba. Reikėtų valgyti daugiau žuvies, jūrų gėrybių, raugintų pieno produktų. Atmosferos slėgis turi įtakos ir kraujospūdžio svyravimams, todėl žmonėms, segantiems hipertonija, šiuo metu būtina sekti spaudimą, kuo daugiau praleisti laiko ore ir sumažinti druskos kiekį.

N.Skirdienė pripažino, kad pavasarį depresija – toks pat dažnas svečias, kaip ir vėlyvą rudenį. Tačiau kol kas medikams tai – mįslė: kodėl tuo metu, kai viskas atgimsta, daugelis nugrimzta į depresiją? „Reikia sau leisti viską, kas teikia malonumą – arbatos puodelį su šokolado gabaliuku, susitikimus su draugais, pasivaikščiojimus su augintiniais, lankyti teatrus, renginius ir net parduotuves, jei tai teikia malonumą“, – sakė ji.

Pagrindas – gyvenimo būdas

Gydytojos alergologės Julijos Aleksaitienės teigimu, imuninė sistema, kaip ir kraujotakos, virškinimo ir kitokia, gali „sirgti“ ir prasčiau atlikti savo funkcijas. Žinoma, imuniteto tinkamumą gali įvertinti tik gydytojas imunologas, tačiau yra simptomų, kurie rodo, kad organizmo apsauginė reakcija sumažėjusi: tarkime, daugiau kaip 4 kartus per metus kartojasi peršalimo ligos, kamuoja lėtiniai susirgimai, žarnyno disbakteriozė, lėtinio nuovargio sindromas, alergijos.

Iš tiesų stiprinti imunitetą nelengva, bet viso pasaulio medikai sutaria, kad svarbiausia – profilaktika ir rizikos veiksnių šalinimas. Kitais žodžiais, reikia nugalėti ligą, nespėjus jai atsirasti. „O svarbiausia – gyvenimo būdas. Sutvarkykite miego režimą, nes netgi vienąkart neišsimiegojus imuninė sistema į tai reaguoja. Pacientams būtina išmokti įveikti stresą ir psichologinę įtampą, kurie silpnina imunitetą. Aktyvus gyvenimo būdas – imuniteto draugas, tad kuo ilgiau būkite gryname ore. Kiekvienas susirgimas turi būti gydomas, kad neperaugtų į lėtinį, todėl būtinai lankykitės pas gydytoją. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda, nes daugelis mums įprastų medikamentų silpnina imuninę sistemą ir naikina naudingus mikroorganizmus“, – dėstė ji. Mityba, pasak gydytojos, – tai stuburas, ant kurio laikosi imunitetas. Ji turi būti įvairi, suderinta.

Imuniteto draugai – pomidorai, paprikos, svogūnai, česnakai, moliūgai, morkos, obuoliai, jūrų gėrybės, riešutai, žolių arbatos, citrusiniai vaisiai, uogos. Svarbiausias imunitetą stiprinantis augalas – ežiuolė. Profilaktiškai rekomenduojama ežiuolių gerti 2–3 kursus per metus. Ypatingos jėgos turintis bičių produktas – bičių duonelė. Joje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui. Bičių duonelė vartojama ant tuščio skrandžio, po 10 kruopelių. Profilaktinis kursas – 10 dienų, iš viso per metus rekomenduojami trys tokie kursai.

Imuniteto priešai – alkoholis, rūkymas, cukrus. Šie veiksniai priverčia imuninę sistemą persidirbti valant organizmo ląsteles nuo toksinų. Priešu gali tapti ir kava, todėl pasistenkite jos gerti kuo mažiau.

Imunitetą stiprinantys receptai

100 g alijošiaus (augalas turi būti ne senesnis nei 2 metų) sumaišykite su 300 g medaus ir 500 g susmulkintų graikinių riešutų, išspauskite 4–5 citrinas. Sumaišykite šią masę ir vartokite po arbatinį šaukštelį 30 min. prieš valgį tris kartus per dieną.

Užpilkite citrinų žieveles verdančiu vandeniu ir tris kartus per dieną kvėpuokite garais. Šis būdas gali puikiai pakeisti maisto papildus, skirtus imuninei sistemai stiprinti.

Ir imunitetui, ir skrandžiui malonus receptas: sumaišykite lygiomis dalimis medų ir graikinius riešutus ir po 20–30 g vartokite kiekvieną dieną.