Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prakaitas dėl kokybiškos senatvės

 Judėjimas – gyvenimas, tačiau ar iš tiesų suvokiame, koks jis gyvybiškai svarbus? Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis nejudrumas gali tapti pagrindine daugelio, net ir onkologinių, ligų priežastimi.

Atsikratė antsvorio

Kaunietė Jadvyga Kerienė šiandien džiaugiasi kiekviena diena. Prieš porą metų darbą palikusi pensininkė pripažino, kad šis sprendimas nelauktai tapo nauju jos gyvenimo posūkiu. „Mylėjau savo darbą, negailėjau laiko ir pastangų, todėl be jo pasijutau labai nekaip, – pasakojo Birutė. – Prasidėjo sveikatos bėdos, depresija.“

Vieną dieną kaimynė ją pakvietė į kauniečiams siūlomas mankštas. Pradžioje intensyvus mankštų grafikas išvargino antsvorio problemų turinčią Birutę, ji jau ruošėsi grįžti į namus prie pamėgtų serialų, tačiau moterį sulaikė noras toliau bendrauti su sutiktais žmonėmis. „Pradėjome burtis, lankytis vieni pas kitus, drauge vaikščioti į kultūros, miesto renginius, todėl dabar niekaip negalėčiau atsisakyti bendravimo su jais.“

Bičiulystė davė ir rezultatų – Birutė numetė 7 kg, šiandien be vargo įveikia ilgus kilometrus, nors anksčiau dėl sąnarių skausmo kartais vos prekybos centrą pasiekdavo. Bendraminčių būrelis dalijasi ir sveikos mitybos paslaptimis, lankosi paskaitose, o prieš metus keletas jų pradėjo lankyti Trečiojo amžiaus universitetą.

 Šiaurietiškasis ėjimas

Pasak Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistės Monikos Straupytės, rudenį sveikatinimo ir mankštos užsiėmimuose sulaukiama daug žmonių: „Paprastai užsiėmimuose dalyvauja apie 20 žmonių. Jei organizuojame masinius žygius, sulaukiame maždaug 50–150 dalyvių, kurių amžius labai įvairus – nuo studentų iki senjorų.“

Sveikatos biuro specialistė džiaugėsi, kad žmonių susidomėjimas sveikatinimo užsiėmimais auga, ypač populiarus šiaurietiškasis ėjimas, kuris tinka bet kurio amžiaus žmonėms. Gerai įvaldžius ėjimo techniką galima panaudoti iki 90 proc. kūno raumenų; tai padeda mažinti svorį, spartina medžiagų apykaitą, didina fizinį pajėgumą, ypač ištvermę, gerina judesių koordinaciją.“

Šios nedidelio intensyvumo treniruotės, gerinančios kraujotakos ir kvėpavimo sistemą, deguonies pasisavinimą, itin populiarios tarp pagyvenusių žmonių. Birutei šiaurietiškasis ėjimas tapo kasdienybe, moteris keliauja nepaisydama blogo oro, darganos ar sniego. Pasak jos, tai malonus laisvalaikio leidimo gryname ore būdas, padedantis atsikratyti emocinės ir protinės įtampos, leidžiantis paplepėti su pakeleiviais.

Indiški šokiai ir Rytų filosofija

 Šiaurietiškasis ėjimas – tik vienas iš užsiėmimų, kuriuos siūlo sveikatinimo specialistai visoje Lietuvoje. „Rudenį žmonės tampa vangesni, tingesni, juos dažniau kamuoja bloga nuotaika, – tikino M.Straupytė. – Todėl ieškome įdomių ir naujų priemonių, kurios padėtų skatinti gyventojų fizinį aktyvumą.“

Tai či, či gong rytietiškos mankštos, joga Lietuvos gyventojams – jau nebe naujiena. Štai Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai, ieškodami įvairovės, į fizinio aktyvumo veiklas įtraukė tradicinius Indijos šokius.

„Svarbu, kad būtų įdomu, – sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Vaida Burinskaitė. – Manau, tradiciniai Indijos šokiai patrauklūs tuo, kad tai kartu ir sportas ir šokiai. Rytų sveikatingumo mankšta (či gong) – tai praktika, į kurią įeina kvėpavimo technikos ir tam tikros pozicijos bei judesiai, padedantys sureguliuoti kūno ir minčių pusiausvyrą, sustiprinti jutimą, skatinantys labiau subalansuotą, sveiką gyvenimą. Tai praktika, kurios tikslas – padaryti kūną stipresnį, sveikesnį ir labiau įgudusį. Ji padeda pasiekti ilgaamžiškumą, stiprina imuninę sistemą.“

Kaip pasiruošti šiaurietiškajam ėjimui?

 Giedrė Bernotaitė, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė

Neeksperimentuokite žiūrėdami vaizdo klipus ar skaitydami instrukcijas lankstinuke. Eidami netaisyklingai, nepagerinsite savo sveikatos, ilgainiui galite patirti ir traumų, pradėti jausti skausmus. Labai svarbus veiksnys – lazdų ilgis. Dauguma gamintojų lazdas rekomenduoja rinktis pagal tokią formulę: ilgis = ūgis × 0,66. Aklai laikytis formulių neverta, nes svarbų vaidmenį šiuo atveju vaidina viršutinės bei apatinės kūno dalies santykis, rankų ilgis, pečių juostos judėjimo amplitudė, krūtinės ląstos paslankumas. Lazdų parinkimo metodas toks: stovime tiesiai, kojos – pečių plotyje; imame į rankas lazdą, užsisegame dirželį; žastą nuleidžiame, priglaudžiame prie šono (kad būtų statmenai žemės paviršiui), alkūnę sulenkiame 90 laipsnių kampu. Taip stovint lazdos galas turi būti 3–4 cm iki žemės paviršiaus. Pastačius lazdą ant žemės, alkūnės sudaromas kampas turi būti didesnis nei 90 laipsnių. Lazdas taip pat renkamasi pagal ėjimo techniką, treniruočių vietą, naudojamą avalynę. Jei dažniau eisite neasfaltuotais takeliais, ieškokite lazdų smailiais galais, jei asfaltu arba šaligatviais – reikės ant lazdų smaigalių uždėti guminius antgalius: tada lazdos, atsižvelgiant į smaigalį ir guminio antgalio konstrukciją, „pailgėja“ 1–3 cm.

 

 

Rekomenduojami video