Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pošventinė depresija: kodėl ji kyla ir kaip ją įveikti?

Praėjus didžiausioms metų šventėms ne vienas susimąsto – o kas gi toliau? Dažnas metų pradžioje netikėtai susiduria su rimtomis psichologinėmis problemomis, kurios pasireiškia vidine tuštuma, liūdesiu, vienišumo jausmu ar mintimis, kad ne viskas gyvenime klostosi taip, kaip tikėtasi.

Kas yra pošventinė depresija?

„Pošventinė depresija, į kurios sampratą šiuo atveju įeina ir tokios sąvokos kaip pošventinis liūdesys ir melancholija, pasireiškia tokiomis būsenomis kaip motyvacijos stoka, apatija, liūdesys ir susierzinimas. Bendras liūdesio jausmas dažnai apima mąstant apie visas gyvenimo sritis. Tuštumos pojūtis gali sukelti nuobodulį, kuris skatina vidinį nerimą ir energijos trūkumą kasdieninėms veikloms, dėl to gali sutrikti miegas ir atsirasti nerimo epizodai. Pošventinę depresiją išgyvenantis žmogus dažnai būna dirglus, įsivelia į konfliktus arba atvirkščiai – pradeda atsiriboti ir vengti jį supančių žmonių“, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė-psichoterapeutė Inga Juodkūnė.

Remiantis tyrimais, daugiau nei 60 proc. žmonių, kurie turi psichologinių problemų, šventės psichikos sveikatą dar pablogina. JAV psichiatrų asociacijos duomenimis, sunkiausi mėnesiai žmonėms, sergantiems sezonine depresija, yra sausis ir vasaris.

Kaip pasireiškia?

„Pošventinė depresija paprastai trunka apie dvi savaites, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali tęstis ir ilgiau. Užsitęsusi ši depresijos forma gali peraugti net į klinikinę depresiją“, – sako psichologė. Anot jos, tyrimų, kas lemia šią trumpalaikę depresijos formą, nėra daug, tačiau psichikos ekspertai sutaria dėl kelių priežasčių:

Staigus adrenalino sumažėjimas. Staigus streso hormonų pašalinimas po didelio įvykio, nesvarbu, ar tai būtų socialiniai renginiai, šeimos susibūrimai, ar švenčių, atostogų sezonas, gali turėti didelę įtaką žmogaus psichikos sveikatai.

Remiantis tyrimais, daugiau nei 60 proc. žmonių, kurie turi psichologinių problemų, šventės psichikos sveikatą dar pablogina. JAV psichiatrų asociacijos duomenimis, sunkiausi mėnesiai žmonėms, sergantiems sezonine depresija, yra sausis ir vasaris.

Kontrastinis efektas. Daugeliui žmonių metų pabaigos šventės yra didelis nukrypimas nuo įprastos rutinos, tad kontrasto efektas yra smegenų būdas atkurti tvarką, prisitaikant prie skirtingų patirčių.

Emocinis išsekimas. Ruošdamiesi šventėms, bandydami laviruoti sudėtingose situacijose ar santykiuose, žmonės neretai išsenka emociškai.

Pakitęs santykis su kūnu. Per didelis cukraus, alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas silpnina psichikos sveikatą.

Kaip įveikti pošventinę depresiją?

1. Atkurti miego ritmą ir subalansuoti mitybą. Susitvarkyti su liūdesio ir vienišumo jausmais padeda fiziškai sustiprėjęs kūnas. Pasibaigus atostogoms, subalansuota (arba bent įprasta) mityba ir geras nakties miegas – vieni svarbiausių dalykų, sprendžiant šią problemą.

2. Nustatyti savo vidines ribas ir kryptį. Pamąstykite, kur yra jūsų ribos, kas ir kada jų nepaiso, kiek pats gerbiate savo įsitikinimus, vertybes ir poreikius. Antras žingsnis – apsispręsti laikytis visų šių svarbių vertybių. Niekada neapsimetinėkite, jog jaučiatės kitaip, nei yra iš tiesų, neleiskite sau atsidurti nesaugioje vietoje ar nepatogioje situacijoje, neatsakinėkite į nepageidaujamus klausimus apie savo gyvenimą, neįsitraukite į pokalbius jums nemaloniomis temomis, nesistenkite bet kokia kaina įtikti kitiems. Šiuo atveju geriau žengti trečią žingsnį – išsigryninti, ko šiuo metu išties norisi ir kas teikia daugiau džiaugsmo ir vilties. Užsirašykite 1–3 dalykus ant atskirų lapelių ir pasikabinkite matomoje vietoje. Ketvirtas žingsnis gali tęstis visus metus – darykite mažus žingsnelius, kad tie svarbūs dalykai, kuriuos užsirašėte, taptų realybe. 

3. Priimti vidinį jausmą tokį, koks jis yra. Atsisakykite minties, kad po švenčių ar atostogų turite jaustis pailsėję ar džiaugtis buvusiomis šventėmis. Taip atsikratysite spaudimo, kaltės ar gėdos jausmo, atsirandančių dėl to, kad taip išties nesijaučiate. Kai pripažįstate tai, ką išties jaučiate, suteikiate sau daugiau laisvės būti savimi.

4. Skirti laiko sau. Skirkite dėmesio savo kūnui, protui, leiskite sau pailsėti, atsipalaiduoti ir grįžti į įprastą dienos ritmą. Rūpindamasis savo psichikos sveikata žmogus tampa atsparesnis ir geriau susitvarko su stresu.

Rekomenduojami video