Daugeliui pacientų žinia apie tai, kad jie serga plaučių vėžiu, trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kai kurie jų pas gydytoją apsilanko tuomet, kai pajunta skausmą nugaroje, stubure. Specialistai tikina, kad pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra rūkymas, o šią ligą pastebėti anksti vis dar išlieka sunkus uždavinys.

Proveržis plaučių vėžio gydyme

Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas žiniasklaidai pasakoja, kad per pastaruosius dešimtmečius plaučių vėžio gydymas keitėsi iš esmės.

„Proveržis plaučių vėžio gydyme tikrai įvyko. Prieš 20–25 metus žinojome, kad yra tam tikri vaistai, kuriuos taikant išplitusio vėžio gydymui galima pasiekti geresnių rezultatų. Kalbėjome apie „auksinį standartą“, tačiau 2000 m. buvo ištirta, jog jo efektyvumas gydant išplitusį ar vietiškai išplitusį plaučių vėžį yra tik 20 procentų. Tada buvo pradėta ieškoti kitų būtų, kaip galima geriau paveikti šią nepagydomą ligą. Vienas iš būdų – pooperacinė chemoterapija. Tačiau atlikus tyrimus pastebėta, kad ši chemoterapija efektyvi ne visiems pacientams. Giliau paanalizavus, buvo aptiktos pirmosios mutacijos: kai navike yra tokios genų mutacijos, kurių chemoterapija neveikia. O štai kiti vaistai  veikia. Tai galima vadinti pirmuoju proveržiu. Dar vienas proveržis – imunoterapija. Buvo atrasti vaistai, kurie slopina imunoreceptorius“,– pasakoja prof. S.Cicėnas.

Jis pabrėžia, kad svarbiausia šią ligą diagnozuoti anksti: „Plaučių vėžį nustačius ankstyvos stadijos ir pradėjus gydyti, galima tikėtis geresnių rezultatų. Naviką galima pašalinti, taikyti pooperacinį gydymą, ir rezultatai žymiai pagerėja. Kaip plaučių vėžį nustatyti anksti – tai yra šių dienų iššūkis, nes ankstyvų simptomų plaučių vėžys neturi. Kai atsiranda simptomai – tai jau yra vietiškai pažengęs arba išplitęs plaučių vėžys“, – sako prof. S.Cicėnas.

Medikas atkreipia dėmesį, kad ištyrus naviką genetiškai, pacientui galima parinkti jam labiausiai tinkantį individualizuotą gydymą.

„Anksčiau 10 pacientų, kurie serga plaučių vėžiu ir turi tam tikrą morfologiją, gydėme vienodai, o dabar 10 pacientų, kurie turi tą pačią morfologiją, gydome skirtingai, priklausomai nuo genetinės naviko raiškos. Būtent genetinė naviko raiška yra pagrindinis dalykas, pagal kurį parenkamas plaučių vėžio gydymas – tiek ankstyvųjų, tiek vėlyvųjų stadijų ligai. Priklausomai nuo genų raiškos, gydymas parenkamas individualiai kiekvienam pacientui. Tai yra pats geriausias būdas užbėgti už akių ligos plitimui, metastazių atsiradimui, vietiniam atkryčiui“, – apie proveržį plaučių vėžio gydyme pasakoja prof. S.Cicėnas.

Kaip gydomas plaučių vėžys

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pabrėžia, kad plaučių vėžio gydymo taktika priklauso nuo to, kokios stadijos liga aptinkama.

„Kai nustatoma I ar II stadija, chirurgai gali pašalinti naviką. Žinoma, tai priklauso nuo paciento būklės. Kartais operacinio gydymo skirti negalima. Atsižvelgiant į paciento būklę ir kitas ligas, yra skiriama chemoterapija ir spindulinis gydymas. Plaučių vėžys nėra viena liga – pagal gydytojo patologo atsakymą mes parenkame gydymo taktiką. Pastaruoju metu išplitusiam, metastazavusiam plaučių vėžiui galimas gydymas imunoterapija kartu su chemoterapija. Esant vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui, kai negalima operacija, imunoterapiją galima skirti po chemospindulinio gydymo. Gydymas priklauso nuo paciento vėžio ląstelių tipo ir ligos stadijos. Išplitusiu IV stadijos  plaučių vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojama gydymo kombinacija taikant chemoterapiją ir imunoterapiją. Šiandien Lietuvoje galime ištirti tik dvi plaučių vėžio genų mutacijas. Jas nustačius skiriame individualizuotą gydymą. Labai tikiuosi, kad ateityje galėsime savo pacientams ištirti daugiau nei du vėžio genus ir tada parinkti tinkamą gydymą“, – pasakoja V.Gedvilaitė.

Anot medikės, nustatyti daugiau ankstyvo plaučių vėžio atvejų padėtų prevencinė plaučių vėžio programa, kuri Lietuvoje įdiegta nėra.

„Plaučių vėžio patikros programų vis daugiau atsiranda Europos šalyse. Skirtingos šalys įdiegia skirtingas programas: vienose programa veikia tik rūkaliams, kurie rūko daug metų, kitose – tam tikrai žmonių amžiaus grupei, nepriklausomai nuo to, rūkė jie ar ne. Būtų naudinga šią programą įdiegti ir Lietuvoje. Tai leistų mums dažniau nustatyti ankstyvą plaučių vėžį, tikėtis sėkmingesnio gydymo. Tačiau reikia, kad ir patys pacientai norėtų ateiti pasitikrinti. Pastebime, kad net plaučių rentgenogramos rūkaliai nenori atlikti. Nebent prispiria bėda, kamuoja sunkus kosulys, skreplių su kraujo priemaiša iškosėjimas ar kiti blogėjantys simptomai. Norėtųsi, kad bent kartą per metus rūkantys žmonės nueitų pas šeimos gydytoją ir pasidarytų plaučių rentgenogramą“, – reziumuoja V.Gedvilaitė.

Ką su plaučiais daro rūkymas?

Nacionalinio vėžio instituto gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba pabrėžia, kad rūkymas išlieka pagrindine plaučių vėžio priežastimi.

„Su tabako dūmais į mūsų organizmą patenka labai daug kenksmingų medžiagų – iki 4 tūkstančių. Iš jų 400–500 gali būti kancerogeninės medžiagos. Šios medžiagos tą pačią sekundę žalos nepadaro, tačiau per tam tikrą laiką sukelia ligų, taip pat – ir plaučių vėžį. Rūkantys žmonės taip pat gali susirgti lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu, tuberkulioze, kitomis infekcinėmis ligomis. Rūkymas sukelia maždaug tris ketvirtadalius visų plaučių ligų“, – pasakoja S.Zaremba.

Anot gydytojo, labai svarbus ir rūkymo stažas bei rūkymo intensyvumas: kuo ilgiau ir daugiau žmogus rūko, tuo didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu turi.

„Rūkymas plaučių vėžį sukelia ne staiga, liga išsivysto per 20–30 metų, kartais ir vėliau. Didelę įtaką šios ligos atsiradimui turi surūkomų cigarečių skaičius, kiek metų žmogus rūko, ar giliai įkvepia tabako dūmus, kokias cigaretes rūko – su filtru ar be jo. Kuo kiekvienas iš šių faktorių intensyvesnis ir ilgesnis, tuo didėja rizika susirgti plaučių vėžiu“, – aiškina gydytojas krūtinės chirurgas.

Pastaruoju metu sparčiai populiarėja alternatyvūs tabako gaminiai – elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas. Jais rūkantieji neretai pakeičia tradicines cigaretes. Ar šie tabako gaminiai mažiau kenkia sveikatai? Anot S.Zarembos, šių produktų poveikis žmogaus organizmui ištirtas per mažai, tačiau žalą sveikatą daro visi tabako gaminiai.

„Elektroninėse cigaretėse ar kaitinamojo tabako gaminiuose kancerogeninių medžiagų yra mažiau nei įprastinėse cigaretėse, kadangi juose nėra dervų. Tačiau alternatyviuose tabako gaminiuose išlieka nikotinas, kuris išlaiko priklausomybę rūkymui. Be to, minėtuose tabako gaminiuose yra daugybė kitų medžiagų, kurios neigiamai veikia mūsų kvėpavimo takus. Elektroninėse cigaretėse ar kaitinamojo tabako gaminiuose yra įvairių metalų, pvz., cinko, nikelio, kurie, laikui bėgant, taip pat gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Svarbu paminėti, kad, palyginti su tradicinėmis cigaretėmis, alternatyvūs tabako gaminiai vartojami palyginti neseniai, jie yra nepakankamai ištirti. Reikėtų ne vienerius metus stebėti tokius rūkalius, kad būtų galima daryti išvadas, kaip kitokios cigaretės veikia sveikatą. Tačiau rizika susirgti neabejotinai yra“, – apie rizikas pasakoja S.Zaremba.

Gydytojas krūtinės chirurgas pabrėžia, kad saugus rūkymas neegzistuoja. Todėl net ir mažai rūkantis žmogus turi didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu nei nerūkantis.

„Nepavojingo rūkymo nėra. Rūkant į mūsų organizmą patenka kenksmingos medžiagos. Be abejo, geriau rūkyti mažiau nei daugiau. Žmogus, kuris surūko 20 cigarečių per dieną, turės didesnę ir greitesnę riziką susirgti plaučių vėžiu nei surūkantis 5 cigaretes per dieną. Bet rizika susirgti vis tiek yra didesnė nei visai nerūkančiam žmogui. Taigi saugaus rūkymo nėra“, – pabrėžia S.Zaremba.

Anot mediko, mesti rūkyti niekada nevėlu. O kuo anksčiau tai padaroma, tuo labiau sumažėja rizika susirgti tiek plaučių vėžiu, tiek kitomis ligomis.

„Praėjus 10 metų po to, kai žmogus metė rūkyti, rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, palyginti su žmogumi, kuris teberūko. Be to, rūkymas sukelia ir daugybę kitų ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių, virškinimo, inkstų ligas, metus rūkyti iki 50 metų, žmogus turi mažesnę riziką susirgti bet kuria, rūkymo sukelta liga“, – kodėl verta atsisakyti žalingo įpročio, vardija gydytojas krūtinės chirurgas.

Anot S.Zarembos, metus rūkyti, svarbu būti fiziškai aktyviam, išsimiegoti, sveikai maitintis, vengti buvimo užterštoje aplinkoje. Medikas pabrėžia, kad riziką susirgti plaučių vėžiu didina ir pasyvus rūkymas.

Parengė Birutė Litvinaitė