Ruošiatės keliauti į egzotiškus kraštus? Specialistai primena, kad prieš kelionę būtina pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos yra paplitusios tuose kraštuose, ir pasirūpinti profilaktinėmis priemonėmis. Viena iš tokių ligų, kuria užsikrečiama keliaujant po tropinius ir subtropinius regionus, – maliarija.

Kas yra maliarija

Preliminariais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, šiemet ši liga nustatyta jau dviem Lietuvos gyventojams, keliavusiems po Afrikos šalis.

Maliarija – tai parazitinė kraujo liga, perduodama įkandus Anopheles genties uodo patelei. Liga pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, jaučiamas galvos, raumenų skausmas, nuovargis, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau dėl eritrocitų masinio pažeidimo vystosi mažakraujystė ir gelta. Jeigu ligonis nesigydo, gali vystytis komplikacijos, atsiranda inkstų nepakankamumas, sąmonės sutrikimas, koma ir mirtis.

Ligos inkubacinis laikotarpis priklauso nuo sukėlėjo rūšies: Ji gali trukti nuo 7 iki 40 dienų ar ilgiau. Kai kurie sukėlėjai kepenyse gali sudaryti „snaudžiančius“ židinius, todėl maliarija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar kelių metų po uodo įkandimo.

Kur ši liga paplitusi?

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2021 m. užregistruoti 247 mln. maliarijos atvejai, iš kurių apie 600 tūkst. baigėsi mirtimi. Maliarija užsikrėsti galima keliaujant po daugiau kaip 100 šalių. Ši liga plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. 95 proc. visų susirgimų ir mirčių nustatyti Afrikos regione. Daugiau nei pusė jų – Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Nigeryje, Tanzanijoje.

Lietuvoje kasmet pasitaiko įvežtinių maliarijos atvejų. Užsikrėtimo priežastis – nereguliariai vartojami ar visai nevartojami vaistai nuo maliarijos prieš kelionę ar kelionės metu, nepakankama individuali apsauga nuo uodų. 2012–2022 m. buvo užregistruoti 58 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė. Dauguma susirgusiųjų darbo ar pažintiniais tikslais viešėjo Afrikos žemyno šalyse.

Kaip žmogus užsikrečia maliarija?

Žmogus maliarija užsikrečia įgėlus infekuotai uodo patelei, kuri minta žmogaus krauju. Uodų patelės puola saulei nusileidus, didžiausias aktyvumas tarp 23 val. vakaro ir 6 val. ryto. Su uodo seilėmis parazitai patenka į kraują ir kepenų ląsteles, kur pradeda intensyviai daugintis. Vėliau iš kepenų ląstelių jie patenka į kraują ir eritrocitus. Patys uodai užsikrečia maitindamiesi sergančio žmogaus krauju. Kad uodas užsikrėstų žmogų, jo organizme parazitai turi subręsti (maždaug per savaitę).

Kadangi sukėlėjai gyvena eritrocituose, maliarija gali būti perduota per kraują: persodinant organus, perpilant kraują, per užterštas krauju adatas ar švirkštus. Taip pat galima įgimta maliarija.

Maliarija neplinta nuo žmogaus žmogui, tai yra, liečiant ligonį ar lytinių santykių metu.

Kaip pasiruošti?

Pasidomėkite, ar šalis nėra endeminė maliarijos atžvilgiu. Tai galima padaryti apsilankius NVSC interneto svetainėje ir pasirinkus šalį, į kurią norima vykti. Jeigu nurodyta, kad šalyje, į kurią ruošiatės vykti, yra paplitusi maliarija, kreipkitės į savo šeimos gydytoją dėl vaistų nuo maliarijos.

Pasirūpinkite apsauga nuo uodų įkandimų. Viešint maliarijos paveiktose teritorijose, būtina dėvėti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, veido ir drabužiais nepridengtų kūno vietų apsaugai naudoti uodus atbaidančias priemones, uždengti tinkleliais patalpų duris, langus (ypač naktimis), nakvynei pasirinkti lovas su baldakimais. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, tad šiuo metu rekomenduojama būti uždarose ir nuo uodų patekimo apsaugotose patalpose.

Kelionės metu atidžiai stebėkite savo sveikatą, o atsiradus simptomų (šaltkrėčiui, karščiavimui, galvos, raumenų skausmui, silpnumui), nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą. Grįžus iš kelionės rekomenduojama informuoti savo šeimos gydytoją apie lankymąsi maliarijos rizikos zonoje, net jeigu ir vartojote vaistus nuo maliarijos.

Nors maliarija šiuo metu yra viena iš opiųjų visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, tikimasi, kad ateityje ji bus efektyviai valdoma. Šiuo metu Europos vaistų agentūroje yra autorizuota vakcina nuo maliarijos, skirta kūdikių nuo 6 savaičių iki 17 mėnesių skiepijimui endeminėse vietovėse. Ši vakcina apsaugos ne tik nuo tropinės maliarijos, bet ir nuo hepatito B.

Ar yra žmonių, atsparių maliarijai?

Beveik visi žmonės yra imlūs maliarijai. Persirgus maliarija išsivysto tik trumpalaikis imunitetas. Asmenims, gyvenantiems endeminėse maliarijos vietovėse, gali išsivystyti dalinis imunitetas, kuris sumažina ligos sunkumą ir apsaugo nuo sunkios komplikuotos maliarijos. Tačiau asmuo, išvykęs iš endeminės vietovės, per 2–3 metus netenka šio imuniteto, todėl gali susirgti sunkia maliarijos forma. Vietovėse, kur maliarija labai paplitusi, kūdikiai dažnai turi iš motinų paveldėtą pasyvų imunitetą, kuris išlieka 4–6 mėnesius ir apsaugo nuo maliarijos pačioje gyvenimo pradžioje. Kai kurios žmonių genetinės savybės, hemoglobino ir eritrocitų antigeninė sudėtis lemia žmogaus atsparumą maliarijai, taip pat maliarija nesivysto sergant kai kuriomis ligomis, dėl kurių pakinta eritrocitai, nes parazitai negali patekti į pažeistus eritrocitus ar juose daugintis.

Didžiausią riziką susirgti sunkia maliarijos forma turi maži vaikai, nėščios moterys, keliautojai, kurie atvyksta iš neendeminių maliarijos vietovių į endemines. P. falciparum sukelia ypač sunkią maliarijos formą, dar kitaip vadinamą tropine maliarija. Laiku nepradėjus gydymo žmogus gali mirti.

Kaip maliarija nustatoma?

Maliarija nustatoma įvertinus klinikinius ligos simptomus, epidemiologinius duomenis (keliavo po endemines vietoves) ir atlikus laboratorinius tyrimus. Diagnozė patvirtinama atlikus storo kraujo lašo ir kraujo tepinėlio mikroskopinius tyrimus. Jais galima nustatyti ligos sukėlėją ir parazitų kiekį kraujyje. Skubiam maliarijos patvirtinimui gali būti atliekamas greitasis Plasmodium antigenų kraujyje nustatymo testas.

Kaip apsisaugoti nuo maliarijos?

Pagrindinės apsisaugojimo priemonės yra antimaliariniai vaistai ir apsauga nuo uodų įgėlimo. Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Konkretus preparatas parenkamas atsižvelgiant į endeminės zonos riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydimuosius susirgimus, amžių.

Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai geriantis antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga, tik nutolina ligos pradžią. Maliarijos simptomai būna netipiški, todėl būna sunkiau įtarti ir diagnozuoti ligą.

Kaip vartoti vaistus?

Tabletes visada reikia gerti tuo pačiu paros metu, geriausia vakare. Jei tabletės geriamos kartą per savaitę, jas reikia gerti tą pačią savaitės dieną. Vaistus reikia vartoti su maistu, gausiai užgeriant vandeniu.

Vaistus reikia pradėti gerti prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną, visą buvimo laiką ir sugrįžus iš maliarijos endeminių vietovių.

Vaistai gali turėti šalutinį poveikį. Nedidelis pykinimas, vienkartinis vėmimas ar viduriavimas paprastai nėra priežastis nutraukti vaistų vartojimą. Tačiau jei atsiradę simptomai labai vargina, o vaistai netoleruojami, juos reikėtų pakeisti kitais vaistais.

Individuali apsauga nuo uodų

Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant, todėl reikėtų vengti vaikščioti lauke temstant ar auštant ir nereikėtų vakarais būti arti vandens. Aktyviausiu uodų skraidymo metu rekomenduojama dėvėti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis pridengiančius batus, mūvėti kojines, vengti tamsių drabužių, kurie vilioja uodus. Veido, drabužiais nepridengtų rankų, kojų ar kitų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus.

Patalpose esančių durų ir langų angas aklinai uždengti tinkleliais, jei tokių galimybių nėra, nakčiai uždaryti. Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos pakabinti audeklą (baldakimą) ir atsigulus jo kraštus pakišti po čiužiniu. Tinklas garantuoja apsaugą, jei nėra suplyšęs ir po juo nėra uodų. Lovos ir langų tinklelius, užuolaidas, palapines impregnuoti permetrino produktais. Prieš naktį gyvenamosiose patalpose deginti susuktą į tabletę virvelę, impregnuotą piretroidais, taip pat tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir kitur, kur gali būti uodų, išpurkšti insekticidais.

Parengė Birutė Litvinaitė