Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pavojaus zonoje – akys

Akys – jautrus organas: net ir nedidelė akies trauma gali sukelti ilgalaikių pažeidimų. Pavyzdžiui, trūkusi kraujagyslė akyje gali tapti glaukomos vystymosi priežastimi, o laiku iš akies neišplautas svetimkūnis – pragraužti rageną ar sukelti uždegimą, pareikalausiantį ilgo gydymo. Kaip prižiūrėti akis ir ką daryti patyrus traumą ar pajutus nemalonius pojūčius?

Daugiau mirksėkime

Specialistai teigia, kad besiilsintis žmogus mirksi 10–15 kartų per minutę, o dirbantis kompiuteriu – mirkteli vos 4–5 kartus. To pasekmė – nemalonūs pojūčiai akyse.

„Paprastai jaunesnio amžiaus pacientams užduodu keletą klausimų, pvz., kada dažniau jie jaučia diskomfortą – ryte ar vakare? Jei ryte, vadinasi, sutrikusi ašarų gamyba ar jų išskyrimas, tada tikrai reikalinga gydytojo oftalmologo konsultacija“, – pasakoja vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Kad akys nepavargtų, po valandos darbo kompiuteriu K.Beržinis rekomenduoja padaryti 5–10 min. pertraukėlę, minutėlę intensyviai pamirksėti. Taip pat naudinga pavartyti akis, užsimerkus „papaišyti“ aštuntukus.

„Ašara yra trisluoksnė struktūra: išorinis sluoksnis riebalinis, vidurinis – vanduo su fermentais, ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, o vidinis – gleivių sluoksnis. Retai mirksint, suyra lipidinis sluoksnis ir vanduo išgaruoja – taip pažeidžiamas akies paviršius. Tada jaučiamas diskomfortas, smėlio buvimo akyse jausmas, perštėjimas. Tai patiria per 60 proc. vyresnių nei 50 metų gyventojų. Sausų akių sindromas nesvetimas ir vis jaunesniems pacientams, net vaikams“, – aiškina K.Beržinis.

Kitos sausų akių sindromo priežastys

Kitos sausų akių sindromo priežastys – kontaktinių lęšių nešiojimas, kondicionuojamų patalpų sausas oras, menopauzė, persirgtos infekcinės akių ligos ar atliktos akių operacijos ir, galiausiai, vartojami vaistai: kontraceptikai, beta blokatoriai, šlapimą varantys, uždegimą slopinantys, vaistai nuo alergijos, gliukokortikoidai, lašai nuo glaukomos.

„Negydant sausų akių sindromo, gali būti pažeisti akies audiniai, atsirasti žaizdelių, randelių, ragenos epitelio defektų. Ašarų lipidiniam sluoksniui stiprinti reikalingos polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys. Arbatinis šaukštelis žuvų taukų ar valgomasis šaukštas linų sėmenų aliejaus per dieną turi tapti ritualu. Tačiau per didelis augalinių aliejų vartojimas skatina uždegiminius procesus organizme“, – pabrėžia vaistininkas.

Apsauga nuo spindulių

Visi žinome, kad akis, kaip ir odą, būtina saugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių. Akims galite pakenkti tiek tiesiai žiūrėdami į saulę, tiek dėl atsispindėjusių spindulių nuo vandens, smėlio, betono, sniego. Todėl būnant saulėkaitoje patartina rinktis akinius nuo saulės su poliarizuojančiais lęšiais, kurie pašalina tviskėjimą nuo šviesą atspindinčių paviršių. Taip pat dėvėkite kepuraitę ar plačiakraštę skrybėlę, kad kuo mažiau spindulių patektų pro akinių viršų.

Paprastai ryškios šviesos sukelti uždegimai yra labai skausmingi, tačiau simptomai išnyksta per 1–2 dienas: akių skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, akių paraudimas, neryškus matymas ar smėlio pojūtis akyse. Situaciją palengvinti gali ir drėkinamieji akių lašai.

Ne ką mažiau akies tinklainę žaloja išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlynoji šviesa. Telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje galima pasirinkti funkciją, jog skleidžiama šviesa būtų geltonesnė ir taip mažiau vargintų akis.

„Šviesa akių audiniuose turi įtakos neigiamai veikiančių aktyviųjų deguonies junginių gamybai, kuri skatina kataraktos, glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi. Sudėtinga organizmo antioksidacinė sistema turi daug darbo ir prašosi mūsų pagalbos. Vitaminas C gelbsti glutationą nuo sunaikinimo. Esame įpratę manyti, kad silimarinas reikalingas tik kepenims, bet jis taip pat saugoja ir glutationą. Aišku, selenas, vitaminas E, karotenoidai, ypač liuteinas ir zeaksantinas, vitaminas B2, cinkas ir varis turi pasiekti kraują kasdien“, – sako vaistininkas.

Kaip natūralų liuteino šaltinį jis rekomenduoja kuo intensyvesnės spalvos serenčių ar medetkų žiedlapius – juos galima išsidžiovinti ir tiesiog kramtyti. Taip pat galima pasidaryti daug liuteino turinčią užtepėlę – smulkiai sutrinti ar supjaustyti serenčių žiedlapius, juos sumaišyti su pašildytu sviestu ir leisti keletą dienų pastovėti, o tada tepti ant duonos ir valgyti.

Tinklainės kraujagyslės yra labai smulkios ir jas greitai pažeidžia diabetas ar aterosklerozė. Pastarosios profilaktikai reikia gudobelių lapų ir vaisių, erškėčių, jūros kopūstų, aronijų, žemuogių vaisių, česnakų, alavijų, dilgėlių, burokėlių. Kraujagysles gelbėja raudonųjų dobilų užpilas ar ištrauka, kuri yra ir cholesterolio priešė. Taip pat mėlynių lapai su uogomis, kiaulpienių šaknys, dilgėlių žolė, gervuogių ar aviečių lapai, pupelių ankštys.

„Vertėtų nepamiršti ir mikrocirkuliaciją gerinančių produktų su ginkmedžiu. Jei vakare išgertume sukatžolių arbatos, tai ne tik 5 kartus stipriau nei nuo valerijonų nurimtume ir greičiau užmigtume, bet ir akies raumenys geriau atsipalaiduotų bei pailsėtų po varginančios darbo dienos“, – tikina vaistininkas.

Akių traumos, svetimkūniai

„Neretai į vaistinę iš pat ryto atskuba žmonės, kuriems prasidėjo uždegimas – akys paraudusios, kelia diskomforto jausmą, niežti, kartais sunku net ir atsimerkti dėl pagausėjusių traiškanų. Uždegimo priežastys gali būti įvairios: nuo virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos iki svetimkūnio patekimo į akis ar sužeidimo. Išdžiūvusioms, paraudusioms akims gali padėti priešuždegiminiai akių vaistai, o nuvargintoms saulės šviesos – drėkikliai. Tačiau visada pirmiau siūlau konsultuotis su vaistininku ar savo akių gydytoju, nes akių pažeidimas gali būti sunkus ir jeigu gydysite neteisingai, padėtį tik pabloginsite“, – praneša vaistininkė Laura Mockutė.

O jei į akis įlekia muselė? L.Mockutė sako, kad dažnu atveju pradedama daugiau ašaroti, ir akis pati pašalina svetimkūnį. Bet ką daryti, jeigu svetimkūnis iš akies nepasišalina?

K.Beržinis: „Kad akys nepavargtų, po valandos darbo kompiuteriu reikėtų padaryti 5–10 min. pertraukėlę, minutėlę intensyviai pamirksėti. Taip pat naudinga pavartyti akis, užsimerkus „papaišyti“ aštuntukus.“

„Akių netrinkite, švariomis rankomis pakelkite viršutinį akies voką ir patraukę nuo savęs pasukiokite akį į visas puses – svetimkūnis nusislink iki akies kampučio ir galėsite jį lengvai pašalinti. O jeigu yra galimybė, svetimkūnį išimkite ne rankomis, ypač jeigu jis labai mažas, o atmerktas akis plaudami vandeniu“, – sako vaistininkė ir pažymi, kad jeigu procedūrą kartojant kelis kartus vis tiek lieka diskomforto jausmas, kreipkitės į gydytoją.

Ta pati taisyklė galioja, jeigu matote, jog svetimkūnis įstrigęs akyje – jokiu būdu nebandykite jo išimti patys, nes taip rizikuojate padidinti žaizdą. Akį pridenkite švarios marlės gabalėliu, stenkitės kuo mažiau mirksėti ir kvieskite pirmąją pagalbą.

Dūmų, dulkių suerzintoms akims gali padėti akių gelis su dekspantenoliu, kuris pagerina žaizdų gijimą, padeda esant smulkiems paviršiniams junginės ar ragenos pažeidimams.

Sumušimas

Aktyvaus laisvalaikio metu ne visada pavyksta išvengti ir akies sumušimų. Nedideli sumušimai lengvai gydomi namuose ir praeina savaime, tačiau svarbu sekti, ar po traumos neatsiranda infekcija arba kiti simptomai, signalizuojantys apie rimtą traumą: pakitęs regėjimas, nuolatinis skausmas, sumušimai ar kraujosruvos akyje. Tuomet būtina kreiptis į medikus.

„Visais sumušimo atvejais pirmoji pagalba yra sausas šaltis, pavyzdžiui, iš šaldymo kameros išimta ir į švarų rankšluostį suvyniota šaldytų produktų pakuotė ar specialus paketas. Prie sumuštos akies švelniai pridėkite tokį šaltą kompresą ir palaikykite kas porą valandų po 15–20 minučių. Praėjus 24 val. po traumos, pradėkite naudoti šiltus kompresus – tai padės sumažinti kraujosruvas, dėl kurių aplink akį atsiranda mėlynės“, – pataria L.Mockutė.

Jei trauma rimta, skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Svarbu prisiminti, kad įsipjovus ar įsidūrus akį, negalima plauti nei akies, nei vokų. Taip pat nebandykite patys pašalinti įstrigusio svetimkūnio. Kol atvyks pagalba, akį pridenkite švariu audiniu ar tvarsčiu.

Jei į akis patenka chemikalų

Jei į akis pateko chemikalų, specialistai pataria išlikti ramiems ir stengtis nemirksėti, kol neišplausite akių švariu vandeniu.

Plaudami akis galite dviem pirštais prilaikyti vokus, kad akys visada būtų atmerktos. Švariu tekančiu vandeniu akis plaukite ilgai – apie 15–20 min. Išplovę kuo skubiau kreipkitės į gydytojus. Jeigu tik yra galimybė, su savimi turėkite ir chemikalų pakuotę, kad medikai žinotų, kokios tiksliai medžiagos pateko į akis.

Rekomenduojami video