Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

Nerimą dėl pandemijos pakeitusi įtampa dėl Rusijos karo Ukrainoje ir toliau sekina daugelio gyventojų psichiką. Tačiau dienoms po truputį šylant, dalis žmonių randa būdą atsipalaiduoti – pasinerti į žemės darbus ir užsiimti sodininkyste.

Sukiša rankas į žemę

Pasak psichologės Rositos Pipirienės, žmogus yra gamtos dalis, tačiau šiandien daugeliui ėmė trūkti ryšio su žeme.

„Žmonės mieste turi labai nedaug galimybių paliesti žemę, ypač tie, kurie gyvena daugiabučiuose. Nusiperka nuskintų gėlių, pasimerkia – tik tiek. O dabar, kai išorėje vyksta nevaldomi procesai, emociškai itin svarbus tapo įsižeminimo procesas. Kaip su stresu tvarkosi kai kurie žmonės? Jie pradėjo balkonuose auginti pomidorus, prieskonines žoleles. Tie, kurie turi kad ir mažą žemės plotelį užmiestyje, pavasarį dingsta iš miestų ir ilsisi sukišdami rankas į žemę“, – sako ji.

Geriau nei sporto salėje

Darbas sode ar darže suteikia malonų fizinį nuovargį. Anot psichologės, dažnai netgi geresnį nei tas, kurį patiriame sporto salėje ar pabėgioję.

„Sode ar darže yra dar ir rezultatas, suteikiantis prasmės jausmą. Pasėji sėklas ir lauki, kol augalas užaugs. Turi jį prižiūrėti. Kai viskas aplink taip neapčiuopiama, atsiranda bent kokio tikrumo poreikis. Kai augalas išdygsta, tai suteikia ir džiaugsmo. Negana to, žmogus, augindamas savo augalus, medžius ar vaiskrūmius, patiria ir galios jausmą“, – atkreipia dėmesį R.Pipirienė.

Be to, būdami lauke kvėpuojame švaresniu oru. Ir viskas, kas susiję su gamtos ritmu, suteikia žmogui psichologinio saugumo jausmą.

„Tai kur kas vertingiau nei leisti laiką skendint nerime. Ir miegas pagerėja. Grįžę iš lauko darbų galime tiesiog natūraliai užmigti – nereikia jokių migdomųjų, nes įkyrios mintys neatakuoja. Tai labai gera nemigos profilaktika“, – akcentuoja psichologė.

Kaip saugiai kapstytis žemėse?

Kad ir kokią psichologinę ir fizinę naudą teiktų sodininkystė ar daržininkystė, sveikatos priežiūros specialistai pataria užsiimant šia veikla saugotis sužeidimų, nes užteršti žaizdas sodo ar daržo žeme yra ypač pavojinga, mat kyla grėsmė užsikrėsti stablige. Dėl šios priežasties dirbant būtina dėvėti tvirtos medžiagos pirštines, atsargiai elgtis su aštriais įrankiais: kauptukais, grėbliais, žirklėmis.

Užsikrėsti stabligę sukeliančiomis bakterijomis galima net ir neturint gilios žaizdos – tai priklauso nuo jos užterštumo žemėmis ir žmogaus atsparumo. Efektyviausia profilaktikos priemonė – skiepai.

Stabligė yra bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuria užsikrėtus gali smarkiai pablogėti sveikata, o kartais viskas baigiasi netgi mirtimi. Ši infekcija pasireiškia raumenų spazmais – traukulių metu gali net plyšti raumenys ir lūžti kaulai.

Rizika susirgti šia liga kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas durtines žaizdas, mat stabligės sukėlėjai yra plačiai paplitę gamtoje. Jų randama tiek gyvūnų, tiek ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjai su išmatomis patenka į dirvožemį, kur sporų pavidalu gali ilgai išbūti gyvybingi.

Labiausiai saugotis turėtų tie, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos arba po paskutinės vakcinos praėjo daugiau kaip 10 metų. Ši infekcija yra gerokai pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims dėl galimų komplikacijų.

Rekomenduojami video