Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pasveikusieji ragina saugotis juos pričiupusio koronaviruso

Kasdien koronavirusu užsikrečiant tūkstančiams Lietuvoje, vis daugiau pažįstame žmonių, kurie įveikė klastingą ligą. Apie ją sutiko papasakoti trys rajone gyvenančios šeimos, išsivadavusios iš COVID-19 ir linkinčios nepatekti į jos gniaužtus. Tik žmonių sąmoningumas – karantino reikalavimų paisymas – gali sustabdyti ligos plitimą, padėti apsisaugoti patiems ir apsaugoti esančius šalia.

Apsaugojo tėtį ir sūnų

„Vieną dieną darbe pasijutau blogai, pykino. Per pietus grįžau namo. Pasimatavau kraujospūdį. Arterinis buvo 160. Prisiminiau, kad nebuvau išgėrusi vaistų. Maniau, kad blogai jaučiuosi dėl padidėjusio spaudimo. Temperatūra buvo normali“, – pasakojo Rita (vardas pakeistas – aut. pastaba). Vis dėlto moteris iškart nusprendė izoliuotis nuo kartu gyvenančio tėčio ir sūnaus. Į savo kambarį pasiėmė būtiniausių daiktų, indų, rankšluosčių ir perspėjo, kad pas ją nė kuris neitų. Vakare apie 22 val. temperatūra Ritai pakilo iki 38 laipsnių ir pradėjo skaudėti galvą. Ryte paskambinusi į darbovietę papasakojo apie savijautą ir pasakė, kad į darbą neateis. „Nors temperatūra buvo nukritusi iki 37 laipsnių, gerai nesijaučiau.

Po poros valandų pasidariau puodelį kavos ir supratau, kad neužuodžiu jos kvapo. Nors nekosėjau, neskaudėjo gerklę, neslogavau, tačiau nusprendžiau atlikti koronaviruso testą“, – prisiminė Rita nerimą sukėlusį COVID-19 būdingą simptomą – uoslės praradimą. Moteriai ne kartą teko rinkti Karštosios linijos telefono numerį, kol juo atsiliepė ir paskyrė testo atlikimo laiką. Buvo perspėta, kad į darbą eiti negali ir turi izoliuotis, bet tai ji jau buvo padariusi vos pasijuto blogai.

„Blogumą jaučiau porą dienų. Du vakarus nuo temperatūros, kuri pakildavo iki 38 laipsnių, išgėriau vaistų ir nuolat gėriau daug arbatų. Dienomis laikydavosi 37 laipsnių temperatūra. Po kelių dienų pradėjau užuosti. Sirgau lengva forma, tačiau psichologiškai nebuvo lengva“, – prisipažino Rita, anksčiau rimtai nesirgusi. Ją išvargino ir testo laukimas, ir nerimas dėl artimųjų, kolegių sveikatos. „Sūnus jautėsi gerai, tarsi turėtų eiti į darbą. Man testas dar nebuvo atliktas, tad nežinojau, ar tikrai koronavirusas. Vis dėlto namuose nešiojau kaukę, pasinaudojusi bendromis patalpomis, dezinfekuodavau iš karto viską, ką liečiau“, – nesenais prisiminimais dalijosi Rita.

Darytis po savaitės paskirto testo teko važiuoti į Klaipėdą, nes Gargžduose dar nebuvo mobiliojo punkto. Atsakymas buvo teigiamas.

„Iš Visuomenės sveikatos centro dėl izoliavimosi ir turėtų kontaktų paskambino 13 ligos dieną. Suprantu, koks darbo krūvis tenka šiuo metu šio centro specialistams. Nežinau, ką reikėtų daryti, kad darbas vyktų sklandžiau. Visus, su kuo bendravau, buvau perspėjusi, kad stebėtų savo sveikatą. Žinau, kad kolegės paklausė ir kurį laiką nevažiavo pas savo senus tėvus“, – pasakojo nuo COVID-19 jau pasveikusi moteris.

Praėjus 10 dienų po to, kai nebekyla temperatūra, žmogus laikomas pasveikęs ir gali grįžti į darbą. Tačiau dar kelias dienas, leidus darbdaviui, moteris dirbo nuotoliniu būdu.

Rita džiaugiasi, kad nuo jos neužsikrėtė kolegės, kad jai pavyko apsaugoti tėtį ir sūnų. „Niekam nelinkiu patirti nerimo, kokį išgyvenau dėl jų, kankinančio iš pradžių testo, o paskui atsakymo laukimo, o sulaukusi teigiamo atsakymo – slegiančio sau nuolat užduodamo klausimo, ar ko nors neužkrėčiau, – išgyvenimais dalijosi Rita. – Todėl visų prašau į šią ligą nenumoti ranka ir saugotis: nešioti kaukes ir jas nuolat keisti, o sukarščiavus ir dar praradus uoslę, skonį ar pajutus kitus simptomus, registruotis dėl koronaviruso testo.“

Susirgo visa šeima

Į maciuitiškių Ilginių šeimą koronavirusas įsisuko spalio 21 d., kai Vida Ilginienė ruošėsi savo 58-ajam gimtadieniui. „Esu pirmoji, kuri parnešiau virusą į savo namus, bet kur užsikrėčiau, nežinau, galiu tik spėlioti“, – sakė maciuitiškė. Vida prisimena, kaip su dukra atvažiavo į Gargždus apsipirkti, o išėjusi iš prekybos centro nusiplėšė nuo veido kaukę ir giliai įkvėpė oro. Tada lyg kažką pajuto bronchuose. Tačiau grįžus namo nerimauti nebuvo laiko – reikėjo kepti pyragą. Vakare Vida sukarščiavo, bet minčių apie koronavirusą nebuvo.

Pamanė, jog virtuvėje pertraukė vėjas, mat darbavosi prie praviro lango. Retai kada sirgdavusiai moteriai keturias dienas laikėsi 37,7–38 laipsnių temperatūra. „Pagalvojau apie gripą, o sekmadienį sukarščiavo 96 metų mama. Jai buvau davusi valgyti ledų – gal temperatūra pakilo dėl to?“ – neramių minčių kamuolį iš naujo ėmė vynioti Vida. Kaulų jai dar nelaužė, galva dar neskaudėjo, bet jautėsi „kaip išvirusi“. Pirmadienį iš darbo grįžęs sūnus Donatas (37 m.) pasakė, kad labai skauda galvą, pasimatavo temperatūrą – 38,4 laipsnio. Jis ir pasiūlė mamai registruotis koronaviruso testui.

Pasitarusi su šeimos gydytoja moteris taip ir padarė. Lapkričio 1 d. atliktas testas abiejų buvo teigiamas. „Sūnus sirgo panašiai tris dienas. Aš karščiavau toliau, mama irgi, dar pradėjo kosėti. Po poros dienų paskambino mano vyras Albinas, kuris tuo metu buvo reise. Man pasirodė, kad jo balsas pakimęs. Kitą dieną skambina, kad karščiuoja“, – pasakojo Vida, iš naujo išgyvendama tris savaites trukusį nerimą. Albinas iš Lenkijos grįžo namo vakare karščiuodamas. Termometras rodė 39,4 laipsnio. Išgėrus vaistų nuo temperatūros, nukrito tik kelios dalys. Po paros tokio karščiavimo vis dėlto teko leisti analgino. Per naktį temperatūra nukrito iki 38 laipsnių. „Dešimt dienų vyras sirgo namuose, kovodamas su temperatūra. Pradėjo sakyti, kad jaučiasi blogiau, užėjus kosulio priepuoliui, krūtinę skausmas tiesiog plėšte plėšė ir trūko oro“, – pasakojo Vida.

Kartu su tėvais gyvenanti duk­ra Neringa nuo spalio 26 d. izoliavosi antrame aukšte. Mama per katilinę jai perduodavo išdžiaustyti skalbinius, nes kas pusdienį tekdavo keisti karščiuojančių ligonių patalynę. „Keturi žmonės sirgome vienu metu, nespėjo džiūti nei pagalvės, nei antklodės“, – prisiminė Vida, kuri pati sirgdama turėjo slaugyti ir savo 96-us metus baigiančią mamą, ir vyrą, ir sūnų. Lyg dar negana būtų rūpesčių, lapkričio 1 d. sukarščiavo duk­ra. Prieš tai Neringa skundėsi, kad porą trejetą dienų skaudėjo strėnas. Tačiau 32 metų moteris pasveiko greičiausiai: vaistus nuo temperatūros gėrė tik vieną dieną. Toliau gydėsi arbatomis.

„Aš karščiavau 12 dienų, mama – 15 dienų. Temperatūra peršokdavo ir 38 laipsnius. Ji labai skaudžiai kosėjo, jautėsi, kad užgulę bronchai, todėl pasiūliau pūsti per šiaudelį burbulus vandens stiklinėje, o pasitarusi su šeimos gydytoju, daviau jai paskirtus vaistus, bandydama apsaugoti nuo plaučių uždegimo“, – apie šeimą užklupusią ligą pasakojo maciuitiškė, kurios nerimas nespėdavo nuslūgti, nes mama vieną dieną jausdavosi geriau, kitą – susilpnėdavo, guodėsi, kad sunku valgyti.

Yra už ką padėkoti

V. Ilginienė sakė esanti nuoširdžiai dėkinga Gargždų PSPC vyriausiajam gydytojui Petrui Serapinui, kuris skyrė vaistų, negailėjo nuoširdžių patarimų, rekomendacijų, kai telefonu kreipdavosi dėl prastai besijaučiančių vyro ir mamos. „Gydytojas perspėjo: jei ligonį imtų dusinti, jis taptų vangesnis, ryte nenorėtų keltis iš lovos, reikia kviesti greitąją medicininę pagalbą, nes gydytis namuose jau nebeefektyvu. Vyrui temperatūra nukrisdavo porai valandų ir vėl pakildavo. Lapkričio 10 d. tapo vangesnis, pats net vaistų nebeišgėrė“, – prisiminė Vida. Vakare Albinas nebesipriešino ir leido kviesti greitąją. Po valandos atvykę medikai karščiuojantį, sausai kosintį, skausmo krūtinėje kamuojamą ligonį išvežė į Klaipėdą. Ligoninėje medikai klausė, kodėl vyriškis tiek ilgai gydėsi namuose, kodėl nekvietė greitosios... Gydymo įstaigoje maciuitiškis praleido 11 parų, iš jų 8 paras jam taikė deguonies terapiją. Albinui teko bendrauti ir su dar sunkesnę COVID-19 formą patyrusiais ligoniais, parvežtais iš reanimacijos skyriaus. „Vyras sakė, jog jie jautęsi tarp dangaus ir tarp žemės“, – atsiduso Vida svarstydama, kodėl niekada nesirgusio Albino liga ilgai nenorėjo paleisti iš savo gniaužtų. Nors namuose Albinui temperatūra dar pakyla, jis jaučiasi geriau, ir pamažu šeima grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, kuris tris savaites buvo visai kitoks. „Džiaugiuosi, kad išslaugiau mamuką. Ji vėl vaikšto, dainelę niūniuodama, klausia, gal duosiu ledų“, – šyptelėjo kalbėdama telefonu Vida. Moteris susijaudinusi pasakojo, kaip sergant šeimai padėjo kaimynai, draugai ir giminės. Jiems dėkinga už vaistus, kurių nupirkdavo ir maišiukus pakabindavo ant tvoros, už šaltibarščius, nuo kurių net akyse šviesiau pasidarė, už nuolatinį rūpinimąsi.

Vida visus ragina saugotis viruso, nes jo sukeltos ligos ir su ja susijusių išgyvenimų nelinki patirti niekam: „Vieni gali sirgti lengvai, bet gali ir ne taip pasisekti. Pažįstu šeimą, kurioje vienas neužsikrėtė, o kitas narys guli ligoninėje. Mano dukra, kol buvome sveiki, sakydavo, kad tai tik gripas ir, kol kas nors iš artimųjų neatsidurs ligoninėje, nepatikės, kad koronavirusas toks klastingas“, – sakė V. Ilginienė. Ji įsitikinusi, kol žmonės nesisaugos, vaikščios nosis iškišę iš po kaukių, nesilaikys saugaus atstumo, tol susirgimų daugės.

Kaltina save

„Patys kalti, kad susirgom. Tai pripažįstu šimtu procentų. Mes visai nesisaugojom. Neatsimenu, ar šį rudenį bent kartą pasikeičiau kaukę“, – prisipažino prieš kelias dienas pasveikusi Gabija (vardas pakeistas – aut. pastaba). Ką reiškia griežtas karantinas, 26-erių moteris su vyru Algirdu ir sūnumi Luku (vardai pakeisti – aut. pastaba) pajuto per pirmąją koronaviruso bangą, kai išskridę į Tenerifę ten turėjo pasilikti neplanuotai ilgai. Būdami Lietuvoje per antrąją koronaviruso bangą sakė, jog jautėsi visiškai atsipalaidavę, o Tenerifėje per karantiną niekur neidavo, negalėjo važiuoti dviese mašinoje net iki parduotuvės. „Reikėjo saugoti pirkinių čekį, kad sustabdžius pareigūnui galėtum pateikti kaip įrodymą, jog nepažeidei karantino. Vykdavo policijos reidai, – griežto karantino prisiminimais dalijosi Gabija. – Kai pagaliau leido tam tikromis valandomis išeiti iš namų senjorams, vaikams su vienu iš tėvų, pabandėme išeiti dviese. Iš karto prisistatė policininkas. Gerai, kad turėjome šiukšlių maišelį. Vyras pasakė, kad eina šiukšlių išmesti, o aš su vaiku – pasivaikščioti.“ Kai birželį šeima grįžo į Lietuvą, jiems jau nebereikėjo izoliuotis, tačiau į glėbius artimiesiems iš karto nepuolė. Vasarą mintys apie koronavirusą nekankino, tačiau lapkričio viduryje šeimai teko patirti, kad jis yra šalia.

„Man prasidėjo nuo slogos. Kai grįžau vakare iš darbo, buvo šalta, bet išgėriau arbatos, ir tiek. Kitą dieną vėl tas pats, o trečiadienio ryte jau laužė kaulus, krėtė šaltis, nors temperatūra buvo padidėjusi nežymiai – 37,2 laipsnio. Nosyje prasidėjo pūslelinė, nebejaučiau kvapo ir skonio“, – pasakojo Gabija, prastai jautusis porą dienų.

Keturiasdešimtmečio vyro Algirdo savijauta pablogėjo keliomis dienomis anksčiau nei žmonos. Kai jis sužinojo, jog bendravo su žmogumi, kuris susirgo COVID-19, abu su žmona užsiregistravo koronaviruso testui, izoliavosi ir perspėjo tuos, su kuriais bendravo. Kitą dieną po tyrimo Visuomenės sveikatos centro specialistė pranešė, kad jie užsikrėtę.

„Manau, kad užsikrėčiau nuo vyro, o jis – nuo bendradarbio, su kuriuo sveikinosi paduodamas ranką, kelis kartus be kaukių prasilenkė darbe, buvo trumpam užsukęs į namus. Dar nežinodami, kad sergame, mes bendravome su savo artimaisiais. Pirmas mamos testas buvo neigiamas (jis darytas praėjus savaitei nuo mūsų paskutinio panašiai valandos susitikimo namuose), tačiau netrukus ji sukarščiavo, prasidėjo stiprus sausas kosulys, o pakartotinis testas, kurio atsakymą sužinojo prieš savaitę, deja, buvo teigiamas“, – apgailestavo Gabija. Trečiadienį paaiškėjo, kad užsikrėtė ir sesers šeima, kurią Gabija su Algirdu aplankė tą pačią dieną kaip ir mamą. Pasveikus patiems, dabar neramu dėl artimųjų, nes įsitikino, kad liga gali trukti ir savaites, ir būti sunkiau įveikiama. „Vyras ne tik kosėjo, bet ir jautė dusulį, svaigo ir skaudėjo galvą, kas antrą dieną temperatūra pakildavo iki 38 laipsnių. Kadangi turime deguonies saturaciją kraujyje matuojantį prietaisą, buvo viena diena, kai rodikliai vertė sunerimti. Be to, arterinis kraujo spaudimas jam buvo nukritęs iki 84“, – pasakojo Gabija. Šeima kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri skyrė reikalingus vaistus, rekomendavo gerti daug arbatų.

„Mūsų artimoje aplinkoje vis dar yra netikinčių koronaviruso egzistavimu. Kai vyrui pablogėdavo, jis stebėdavosi, kad dar yra manančių, jog tai įprastas gripas, o koronaviruso neva nėra“, – sakė Gabija.

 

Laima ŠVEISTRYTĖ

Rekomenduojami video