Gruodžio mėnesį Panevėžio teritorinės ligonių kasos organizuojamoje konferencijoje kasmet apžvelgiami karščiausi sveikatos sistemos klausimai, dalijamasi svarbiausiomis naujienomis, pristatomi iššūkiai ir gvildenama, kaip su jais sekasi dorotis. Šių metų konferencijoje, kuri yra jau penkioliktoji, opiausiais klausimais atvirai diskutavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), ligonių kasų, gydymo įstaigų, pacientų, savivaldybių atstovai.

Pokyčiai neduoda norimos naudos

Pasak SAM Strateginio valdymo departamento direktorės Raimondos Janonienės, nors sveikatos sistemai skiriama daugiau lėšų, turime daugiausiai gydytojų visoje Europos Sąjungoje (ES), teikiame daug gydytojų specialistų konsultacijų, negalime nematyti blogėjančio ar nepakankamai gerėjančio medicinos paslaugų prieinamumo pacientams.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius pastebi, kad sveikatos sistemos finansavimas pastaruoju metu yra pasiekęs didelį proveržį. Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) šįmet surenka dideles viršplanines pajamas, yra galimybė panaudoti ir dalį PSDF rezervo lėšų, todėl siekiant maksimaliai padidinti pacientams teikiamų paslaugų prieinamumą ir kartu sumažinti eiles, buvo imtasi priemonių: su grupe gydymo įstaigų sudaryta papildomų susitarimų, tam skiriant 33 mln. eurų; po pirmojo pusmečio apmokėtos visos viršsutartinės nestacionarinės paslaugos; metams baigiantis bus apmokėti ir antrojo pusmečio nestacionarinių paslaugų viršijimai bei ligoninių kintamosios sąnaudos, susidariusios dėl padidėjusių pacientų srautų, viršijant 2023 m. sutartis.

Deja, šie finansavimo pokyčiai ne visada duoda norimos naudos pacientams – eilės pas daugelį gydytojų specialistų netrumpėja, o pas kai kuriuos pasiekė iki šiol neregėtą laukimo laiką.

Turėtų individualiai spręsti

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras paminėjo ne vieną priemonę, skirtą pacientų paslaugų prieinamumui gerinti: iki 180 dienų pailgintas siuntimų gydytojo specialisto konsultacijai gauti galiojimo laikas, įvestos išsamios (kai suteikiamos dvi ir daugiau intervencijų) gydytojų specialistų konsultacijos, kelis kartus didinti paslaugų įkainiai.

Viršsutartinėms nestacionarinėms paslaugoms apmokėti skirta 42 mln. eurų, o gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimui tobulinti 2023 m. iš PSDF skirta dar per 17 mln. eurų. Šalies gydymo įstaigos kviestos mažinti paslaugų laukimo eiles, už tai papildomai joms mokant.

E.Voras apgailestavo, kad, pavyzdžiui, dalis Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų ir privačių įstaigų, teikdamos prioritetines konsultacijas, nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Panaudota tik 85 proc. šioms konsultacijoms skirtų lėšų. Iš visų prioritetinių konsultacijų blogiausias prieinamumas išlieka pas gydytojus endokrinologus, kardiologus, neurologus, hematologus, vaikų neurologus. Šalies mastu situacija ne geresnė.

Pastebėta, kad gydymo įstaigos ribotai skelbia duomenis Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Kontrolės skyriaus vedėjo teigimu, kiekviena gydymo įstaiga turėtų priimti individualius sprendimus dėl eilių trumpinimo. Vienas iš jų – skelbti daugiau laisvų talonų IPR IS, nes šia registravimo sistema įstaigoms privalu naudotis.

Sistemai reikia efektyvumo

Kauno TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Zdanavičienė atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitos duomenimis, dalis sveikatos sistemos neefektyvumo siejama su stacionarine priežiūra: nenaudingomis, pasikartojančiomis procedūromis, paslaugų kokybės trūkumais, ligoninių dydžio ir paskirties neatitikimu, nepagrįstu hospitalizavimu, ilgesniais lovadieniais. Kadangi daugelyje šalių gydymas ligoninėse sunaudoja per 40 proc. sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų, būtina šią sritį tobulinti, kad ji veiktų efektyviau.

Lietuva ES užima 2 vietą pagal mirštamumą nuo insulto per 30 dienų nuo gydymo ligoninėje, 3 vietą – pagal tokį pat mirštamumo nuo infarkto rodiklį. Taip pat yra žemas 5 metų išgyvenamumas po vėžio diagnozės.

SAM atstovė R.Janonienė pabrėžė ir kitus dalykus, dėl kurių Lietuvai reikės pasistengti. Mūsų šalies gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė trumpiausia visoje ES. Be to, didelis mirtingumas nuo tokių ligų, kurios gali būti išvengiamos prevencinėmis gydymo priemonėmis. Pavyzdžiui, Lietuva ES užima 2 vietą pagal mirštamumą nuo insulto per 30 dienų nuo gydymo ligoninėje, 3 vietą – pagal tokį pat mirštamumo nuo infarkto rodiklį. Taip pat yra žemas 5 metų išgyvenamumas po vėžio diagnozės.

Nacionalinėms ir regioninėms pažangos priemonėms iki 2030 m. skiriama beveik 1 mlrd. eurų, tad numatyta įvairių būdų ir priemonių, kad sveikatos priežiūra būtų labiau orientuota į pacientus, o specializuotos pagalbos prieinamumas nebūtų ribojamas ir netolygus.

Išsakė lūkesčius

Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša apgailestavo, jog kai kurios gydymo įstaigos, ypač odontologijos, nepakankamai stengiasi pritaikyti fizinę bei psichinę aplinką neįgaliesiems ar vaikams su autizmo spektro sutrikimais. Žmonės su negalia pastebi gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų bendrystės ir bendradarbiavimo stoką.

Iš gydymo įstaigų neįgalieji tikisi draugiškesnio požiūrio, geresnio susikalbėjimo, planuojamų pokyčių derinimo su jais. J.Dumša pagyrė Panevėžio miesto polikliniką, kurioje žmonėms su negalia įrengtas liftas, padarytas platus ir patogus įvažiavimas į įstaigą, pakabintos tinkamos nuorodos.

Dviejų privačių medicinos įstaigų vadovė gydytoja Birutė Paškevičienė viena iš paslaugų prieinamumo problemų įvardijo medikų trūkumą. Jos manymu, savivaldybė irgi turėtų prisidėti pritraukdama jaunus medikus į miestą.

Taip pat konferencijoje išsakyta lūkesčių, jog socialiai teisinga būtų paskatinti sveiką gyvenimo būdą pasirinkusius gyventojus.

Parengta pagal Panevėžio TLK