Visame pasaulyje askaridėmis yra užsikrėtę apie 1 milijardą žmonių. Šis parazitas labiausiai paplitęs tropinio ir subtropinio klimato kraštuose, kadangi jo kiaušinėlių vystymuisi reikalingas šiltas ir drėgnas dirvožemis.

Tačiau ir Lietuvoje kasmet stebima apie 200 susirgimo askaridoze atvejų. Tai yra tik turimi statistiniai duomenys, nes visiškai neaišku, kiek iš tikrųjų esama užsikrėtusių žmonių, kadangi profilaktiniai patikrinimai seniai nevykdomi, nestebima ikimokyklinių ir pradinių klasių moksleivių sveikatos būklė parazitozių atžvilgiu.

Askaridė – 15–40 cm ilgio apvalioji kirmėlė, rausvos spalvos, kūnas panašus į cilindrą, tik į galus nusmailėjantis, gyvena žmogaus žarnyne apie 1–2 metus, per parą išskirdama apie 200–250 tūkstančių kiaušinėlių. Aišku, į savo gyvenimo galą kiaušinėlių jau nebeišskiria, tačiau toliau maitinasi ir išskiria savo medžiagų apykaitos produktus tiesiai į plonąją žarną. O iš plonosios žarnos mūsų organizmas siurbia maisto medžiagas kartu su askaridės „ekskrementais“...

Žmogus šiuo apvaliuoju parazitu užsikrečia per nešvarias žemėtas rankas, valgydamas neplautas ar blogai nuplautas daržoves, vaisius, žalumynus, kurie yra užteršti subrendusiais (su invazine lervute viduje) askaridžių kiaušinėliais.

Askaridė įvardinta parazitu ne veltui. Kiaušinėliui pakliuvus į žmogaus organizmą, iš jo išsirita lervutė, kuri 10–15 dienų su kraujo srove migruoja po mažąjį kraujo apytakos ratą, užsukdama į bronchus, bronchioles, trachėją, pakliūna į gerklę, su seilėmis nuryjama ir po 2–3 savaičių po užsikrėtimo jos jau bazuojasi žarnyne virsdamos į suaugėlius. Taigi, vidutiniškai maždaug po 70–75 dienų po kiaušinėlių pakliuvimo į žmogaus organizmą, žarnose išsivysto suaugę kirminai.

Askaridės lervutei migruojant po žmogaus organizmą, jis yra įjautrinamas lervutės išskiriamais medžiagų apykaitos produktais bei jų skilimo likučiais. Atsiranda kosulys, dilgėlinis bėrimas, odos niežėjimas, gali būti subfebrili temperatūra. Migruojant dideliam kiekiui lervučių gali atsirasti bronchopneumonija, bronchitas. Tačiau daugumoje atvejų ši lervučių migracinė fazė būna besimptomė.

Askaridės lervutės migracijos fazės metu žmogaus išmatose kiaušinėlių nerasime, nebent žarnyne jau anksčiau apsigyvenę vienas ar keli parazitai, kurie išskiria apvaisintus ar neapvaisintus kiaušinėlius (askaridės yra dviejų lyčių). Savaime suprantama, kad žarnyne gyvenant tik patinėliui – išmatose kiaušinėlių nerasime.

Askaridei parazituojant žarnyne, ji savo aštriais kūno galais įsiremia į žarnyno sienelių gleivinę, taip ją žalodama, be to, askaridės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie toksiškai veikia ne tik žmogaus virškinimo organus, tačiau ir centrinę nervų sistemą. Askaridės maitinasi žmogaus plonojo žarnyno turiniu, ypatingai daug suvartoja vitaminų. Kada askaridė apsigyvena žarnyne, gali atsirasti nuovargio jausmas, sumažėjęs apetitas, galvos svaigimas, neramus miegas. Galimas pykinimas, rėmuo, pilvo skausmai ir pūtimas.