Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paprastas, bet daug atskleidžiantis tyrimas

Susirūpinę savo sveikata žmonės skuba atlikti daug sudėtingų ir brangių tyrimų, bet šiuo atveju labai tinka posakis, kad „išmintis slypi paprastume“, o rimtų susirgimų padės išvengti profilaktiškai atliktas šlapimo tyrimas. Jis gali atskleisti itin daug informacijos apie žmogaus sveikatą, pavyzdžiui, dar ankstyvoje stadijoje parodyti kepenų bei inkstų ligas.

Demaskuoja uždegimą

Net jei žmogus nejaučia jokių nerimą keliančių simptomų ir mano, kad yra sveikas, bendrąjį, medikų vadinamą juosteliniu, šlapimo tyrimą profilaktiškai atlikti rekomenduojama kartą per metus. „Tai paprastas, neskausmingas ir nebrangus tyrimas“, – teigia gydytoja Eglė Marciuškienė, pabrėžianti, kad jį atliekant nustatomi tam tikri rodikliai, galintys įspėti apie įvairius žmogaus organizme vykstančius pakitimus.

„Tyrimo metu nustatomas šlapimo tankis, kuris suteikia informacijos apie tai, kiek žmogus vartoja skysčių. Šis parametras taip pat atskleidžia, kaip žmogaus inkstai sugeba koncentruoti šlapimą. Inkstų funkcija nėra tik išskirti skysčius, jie kartu vykdo ir rezorbciją“, – aiškina medikė.

Anot jos, jei santykinis šlapimo tankis yra labai didelis, tai rodo, kad žmogaus šlapimas yra koncentruotas, o jei labai mažas, vadinasi, žmogus vartoja daug skysčių, tad koncentracija nėra didelė.

„Šlapime gali būti aptinkama kraujo forminių elementų – leukocitų ir eritrocitų. Leukocitai yra labai svarbus žymuo, nes jų koncentracija šlapime pastebima tada, kai kažkur organizme yra uždegimas. Kurioje konkrečiai kūno vietoje jis yra, gydytojas spręs remdamasis kitų tyrimų rezultatais, tačiau pirmasis požymis, kad uždegiminis procesas vyksta, – leukocitai šlapime“, – aiškina pašnekovė ir pabrėžia, kad tokiu atveju pirmiausia bandoma išsiaiškinti, ar uždegimo židinio nėra pačioje šlapimo pūslėje, šlapimkanaliuose arba inkstuose, o paskui – kituose organuose.

Laboratorijose tiriami ir šlapime aptikti eritrocitai – šis tyrimas padeda diagnozuoti inkstų ligas. Pasak gydytojos, inkstus ima skaudėti tuomet, kai esama tam tikro uždegimo, bet jei yra inkstų funkcijos nepakan

„Būtent šlapimo tyrimas padeda gana anksti pamatyti, kad pakito inkstų veikla. Deja, kartais nutinka taip, kad žmogus ima tinti, o ieškodami priežasčių, kas tai sukėlė, medikai sužino, jog pacientas anksčiau nesirūpino savo sveikata ir net toks lengvai prieinamas, bet informatyvus tyrimas neatliktas jau labai daug laiko“, – apgailestauja E.Marciuškienė ir primena, kad inkstų veikla gali sutrikti sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kenčiant nuo padidėjusio kraujospūdžio, todėl vengti atlikti šlapimo tyrimą tikrai nereikėtų.

Ankstyva diagnostika

Medikės teigimu, labai svarbus šlapimo tyrimo metu aptinkamas rodiklis yra gliukozė. Būtent jos kiekis šlapime padeda diagnozuoti vadinamąjį nėščiųjų diabetą. Tai atvejai, kai moteris dar neserga tikruoju diabetu, o gliukozės kiekis jos kraujyje dar neviršija normų, bet dėl pasikeitusio inkstų pralaidumo šis angliavandenis išsiskiria su šlapimu.

Taip pat atliekant šlapimo tyrimą tiriama, ar jame nėra mikroalbumino, vadinamojo baltymo. „Šis tyrimas labai svarbus pacientams, kurie serga tam tikromis ligomis, būdingomis vyresnio amžiaus žmonėms. Kai per inkstų kanalėlius pradeda išsiskirti itin mažos masės baltymas, tai rodo, kad didėja inkstų pralaidumas. Taip nutinka sergant cukriniu diabetu, hipertonine liga. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau didėja tikimybė, kad šlapime ims rastis mikroalbumino“, – aiškina medikė.

Labai dažnai, kai žmonės nepamiršta profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimų, galima itin anksti nustatyti inkstų funkcijos silpnėjimą ar besivystantį šio organo nepakankamumą, priduria specialistė.

Įspėja apie kepenų ligas

Jei šlapimo tyrimo metu nustatoma, kad jame yra ketoninių medžiagų, tai gali būti rimtas signalas susirūpinti savo sveikata, nes jos rodo riziką susirgti diabetu. Be to, pabrėžia medikė, laiku atlikti tyrimai ir jų metu aptiktos tam tikros medžiagos gali padėti užkirsti kelią kepenų ligoms.

„Pavyzdžiui, tiriant šlapimą, jame gali būti aptinkta urobilinogeno, kuris įspėja apie gresiančias kepenų ligas. Jei šios medžiagos kiekis šlapime pamažu didėja, būtina atlikti daugiau tyrimų“, – sako medikė. Ji aiškina, kad urobilinogeno buvimas – vienas svarbiausių laboratorinių rodiklių. Jis susiformuoja žarnyno bakterijoms redukuojant bilirubiną. Vėliau urobilinogenas patenka į kraują, o iš jo – į inkstus ir šlapimą.

Urobilinogeno koncentracija šlapime gali padidėti, kai atsiranda tam tikra kepenų patologija. Taip nutinka, kai kraujyje cirkuliuojanti urobilinogeno dalis nesuskaidoma, todėl didesni jos kiekiai per inkstus patenka į šlapimą.

Rezultatai ne visada patikimi

Ar pasitaiko atvejų, kai dėl kokių nors vartotų vaistų ar maisto produktų šlapimo tyrimų rezultatai yra nepatikimi?

„Žmogus pirmiausia mato spalvą. Yra buvę situacijų, kai žmogus, pamatęs raudonos spalvos šlapimą, persigandęs bėgo pas gydytoją ar į laboratoriją atlikti tyrimų, bet visai pamiršo, kad neseniai valgė burokėlių. Tokiu atveju tyrimai nerodo jokių pakitimų, o besikalbant su pacientu jam netikėtai sugrįžta ir atmintis, žmogus sako: „Taip, taip. Visiškai teisingai, valgiau burokėlių“, – apie šypseną keliančius atvejus pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto ne visos problemos išsprendžiamos taip paprastai. Yra ilgas vaistų, kuriuos vartojantys žmonės pastebi, kad jų šlapimo spalva yra pasikeitusi, sąrašas. „Be to, šlapimo tyrimo rezultatai gali būti netikslūs ir tais atvejais, kai žmonės netinkamai surenka jį tyrimui. Kai tai daroma neapsiplovus lytinių organų, imama ne pirmoji, o, tarkime, vidurinioji porcija, šlapimas gali susimaišyti su lytinių takų išskyromis ir tyrimo rezultatai rodys didesnį leukocitų ir eritrocitų kiekį, nei yra iš tikrųjų. Tuomet gali būti diagnozuojamas uždegimas, nerimaujama, kad yra inkstų problemų, o gydytojai skuba ieškoti priežasčių... Galiausiai paaiškėja, kad visa ko kaltininkas yra netinkamai paimtas šlapimo mėginys tyrimui“, – aiškina E.Marciuškienė.

Šlapimo tyrimo rezultatus gali iškreipti ir fizinis krūvis: jei žmogus ryte pabėgiojo ir tyrimui paėmė ne rytinį šlapimą, o vėlesnį – jau po intensyvios treniruotės, tyrimai gali rodyti, kad šlapime yra baltymo.

E.Marciuškienė pabrėžia, kad tyrimui tinka tik rytinis šlapimas. „Žinoma, gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kartais reikia šlapimą tirti nelaukiant ryto. Bet naktį organizmas ilsisi ir inkstų koncentracija yra pati geriausia. Ryte atsibudus reikia nusiprausti ir tyrimui surinkti pirmąją rytinio šlapimo porciją. Būtent jos tyrimas geriausiai atskleis inkstų veiklą“, – sako medikė.

 

Viktorija Mitkutė

Rekomenduojami video