„Prieš 40 metų sunku buvo užlipti į antrą aukštą, o dabar mano sąnariai – kaip jauno vaikino“, – teigė Kazimieras Ilginis, ilgametis sveikuolių klubo „Atgaiva“ vadovas. 75-erių vyras veda sveikos gyvensenos paskaitas, organizuoja respublikinius renginius, 31-ąją žiemą važinėja dviračiu, visada džiugiai nusiteikęs, spinduliuoja pozityvumu ir gerumu.

Sveikatos problemos

K.Ilginis – inžinierius, jis baigė Kauno politechnikos institutą. „Tie kursai man buvo labai sudėtingi, eidavau iš proto, kol suprasdavau viską, – pasakojo Kazimieras. – Iš prigimties mano organizmas – beprotiškai jautrus, trapus, labai išgyvenu dėl visko. Kad išgyvenčiau, turėjau kitaip elgtis nei kiti, turėjau atsisakyti visokių naktinių nemiegojimų, alkoholio ir tabako.“

Didžiausias lūžis vyro gyvenime įvyko po disertacijos gynimo. Jo nervų sistema pakriko, jis naktimis nemiegodavo, jausdavo baimę. „Kaip šiandien atsimenu, taip išsekau, atrodė, kad mirsiu jau kitą dieną. Reikėjo institute dėstyti studentams, o aš į antrą aukštą negalėjau užlipti, dingo jėgos, širdis norėjo iššokti iš krūtinės. Tada man buvo trisdešimt keleri metai... Šiek tiek atsigavau sanatorijoje Birštone, pradėjau bėgioti, slidinėti. Grįžau, pradėjau sveikai gyventi ir atsigavau be vaistų, be gydytojų“, – atviravo jis.

Negalavimus gydo ir dviratis

1973 m., atvykęs į Panevėžį, Kazimieras panoro rasti tinkamą transporto priemonę važinėti mieste. Pasirinko dviratį. „Nuvažiavau daugiau kaip 193 tūkst. kilometrų – tai yra pusiaukelė į Mėnulį! – šypsojosi sveikuolis. – Kasdien numinu 12–15 km, kai daugiau reikalų turiu, kartais – ir 30 km. Mano kojų sąnariai yra kaip jauno žmogaus, niekada dėl jų neturėjau rūpesčių, kojos dirba puikiai. Mano amžiaus žmonės dažniausiai kalba apie ligas ir vaistus, o aš jaučiuosi kaip niekada puikiai. Todėl visada ir visur raginu kenčiančiuosius nuo sąnarių ligų važinėti dviračiu.“

Kazimiero patarimas nemigos kamuojamiesiems – vakare nuvažiuoti dviračiu apie 10 km. „Grįžęs darau kvėpavimo pratimus, prisipilu šalto vandens indą, užsipilu ant galvos, tada nusiprausiu po dušu, matuoju kraujospūdį“, – mintimis dalijosi sveikuolis. Pasak jo, laikas prieš miegą yra labai svarbus. Sveikuolis nerekomenduoja vakare žiūrėti televizoriaus, nes, nuėjus sunkia galva miegoti, sunkiai ir miegama. Vyresniam žmogui užtenka 5 valandų kokybiško miego, kad visą dieną gerai jaustųsi. „Gydytojai diagnozavo aukštą kraujospūdį, išrašė vaistų, – atviravo Kazimieras. – Aišku, kad aš jų negeriu, vietoje jų rytais darau specialius pratimus ir spaudimas tampa normalus.“

Mankšta ir mityba

Dabar sveikuolis keliasi 6.30 val., būtinai išgeria šilto vandens stiklinę ir palenda po kontrastiniu dušu. 15 metų kiekvieną rytą daro tą pačią mankštą, kilusią iš jogos. Po mankštos seka specialūs pratimai kraujospūdžiui mažinti ir dar 5 Tibeto pratimai. Visa tai trunka 1,5 val. „Kai nedarau Tibeto pratimų, bėgioju parke ir darau fizinius pratimus dar apie 1 val.“, – apie dienos režimą papasakojo K.Ilginis.

Pusryčiams vyras dažniausiai valgo košes, labai mėgsta grikių košę su daržovėmis arba specialiais saldėsiais. „Prieš tai visada suvalgau tris keturis obuolius, kuriuos kartais pakeičiu greipfrutais, ananasais, dar išgeriu 150 ml parūgštinto vandens“, –meniu apibūdino Kazimieras. Cukraus jis visai nevartoja, bet be medaus negalėtų apsieiti. Kasdien suvalgo po pusę šaukštelio bičių duonelės. Mėgsta balintą kavą, jos išgeria vieną puodelį ryte.

Pietums valgo troškinius, juose būtinas svogūnas, labai retai – žuvis ar paukštiena. Dieną išgeria 3–4 puodelius žolelių arbatos prieš valgį. Mėsos valgo retai, dažniausiai paragauja sūdytų lašinukų. Vakare užtenka juodos duonos gabaliuko, o prieš tai – 150 ml parūgštinto vandens.

Kartkartėmis daro iškrovos dienas: „10 dienų gyvenu su trimis pakeliais kruopų, kurios kainuoja 2–3 eurus, – pasakojo Kazimieras. – Jei suvoki, kad ne maisto kiekis lemia fizinio kūno sveikatą, o tai, kokį maistą pasirenki, kaip jį derini, kaip valgai, ar tavo maistas palaimintas, problemų nekyla.“

Dvasia stiprina kūną

Sulaukęs 75-erių, Kazimieras supranta, kad reikia ruoštis ramiam ir žmoniškam išėjimui į kitą pasaulį: sveikam ir su šypsena, be kančių, be naštos kitiems žmonėms. „Žmogus turi tiek sveikatos, kiek pabudusi jo sąmonė“, – sakė jis. Tas, kuris yra sąmoningas, nerūko, nevartoja alkoholio, nesikeikia, neapšneka kitų, yra taikus. Mūsų dvasia turi būti pamaitinta, tada stiprėja ir kūnas. Žmonės nesirūpina sveikata dėl sąmoningumo trūkumo, dažnai mano, kad dabar gyvena, valgo, dauginasi, miršta ir prapuola, kad po to nieko nebėra: „Tai reiškia, kad žmogus yra nebrandus, –samprotavo K.Ilginis. – Vienintelis patarimas – ieškoti savęs knygose, kituose žmonėse, maldoje, meditacijoje, geruose darbuose.“

Ieva Vaiginytė,

Sigita Kriaučiūnienė