Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas grąžino viltį tapti tėvais

Šiuo metu pasaulyje, pasitelkus pagalbinį apvaisinimą, jau yra gimę daugiau kaip 7 mln. žmonių. Lietuva – ne išimtis, tačiau mūsų šalyje ši procedūra susijusi su mitais ir savotiškais tabu. Konservatyviuosius tautiečius baugina, kad laboratorijoje žmogus tarsi mėgina tapti Dievu ir kuria gyvybę.

Nevaisinga kas septinta

Skaičiuojant atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičių milijonui gyventojų, pirmauja Danija, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija ir Prancūzija. Apskaičiuota, kad pastaraisiais metais Danijoje apie 10 proc., Suomijoje ir Belgijoje 6–8 proc., net Estijoje apie 4 proc. visų šiandien gimstančių vaikų pradėti mėgintuvėlyje.

Nustatyta, kad su nevaisingumo problema susiduria apie 10–15 proc. porų, arba maždaug kas septinta šeima. Kalbant vaizdingiau, nevaisingų šeimų skaičius Lietuvoje prilygsta Klaipėdos gyventojų skaičiui.

Pasak „Northway“ vaisingumo centro gydytojo akušerio-ginekologo Rolando Žiobako, vaikų negalinti sulaukti pora pradedama tirti ir gydyti tada, kai moteris, nevartodama jokių apsaugos nuo nėštumo priemonių, negali pastoti ilgiau kaip metus. Abu partneriai tiriami vienu metu. Gera žinia ta, jog didelei daliai nevaisingų šeimų gali padėti medikamentinis arba chirurginis gydymas. Jei šie metodai neveiksmingi, taikomi pagalbinio apvaisinimo būdai.

Paslaugų poreikis auga

Pagalbinio apvaisinimo procedūrų poreikį lemia demografinė padėtis. Tose šalyse, kur vyrauja jaunos moterys, yra gausios šeimos, auga populiacija, todėl tokios paslaugos poreikis menkas. Jis remiasi asmeninėmis iniciatyvomis, o valstybės intereso remti šias paslaugas nėra.

„Lietuvoje situacija specifinė, – pripažino gydytojas. – Turime pakankamai aukštos kvalifikacijos šios srities specialistų, klinikų, atliekančių pagalbinio apvaisinimo procedūras, tačiau šių procedūrų skaičiumi pasigirti negalime ir nuo kitų Europos valstybių bei JAV stipriai atsiliekame. Pas mus per metus atliekama apie 200–250 pagalbinio apvaisinimo ciklų milijonui gyventojų.“

Skaičiuojama, kad gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus, jei suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gimusių gyvų vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį) yra ne mažesnis kaip 2,1. ES šalių vidurkis – 1,59. Esant tokiai situacijai, valstybės suinteresuotos remti gimstamumo skatinimo programas, nes ateitis tampa miglota dėl nepakankamo mokesčių mokėtojų skaičiaus. Todėl gimstamumo skatinimas gerinant pagalbinio apvaisinimo prieinamumą yra daugelio Europos valstybių vykdoma politika.

Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje 2010 m. buvo 1,55, o populiacija mažėjo kone sparčiausiai Europoje. „Mūsų šalyje pagalbinio apvaisinimo paslaugų poreikis yra itin didelis, tačiau prieinamumas prastas“, – pripažino gydytojas.

Mitų karalystė

R.Žiobako teigimu, šiuolaikinio gyvenimo įtaka nevaisingumui akivaizdi. Moterys neatsparios negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui, o vyrai – įvairiems aplinkos faktoriams. Šeimas kuria vis vyresnės poros, o gimdyti vaikų neskubama. Sulaukusi 40 metų pastoti geba kas trečia sveika moteris. Dėl fiziologinio senėjimo didėja neaiškios kilmės nevaisingumo rizika. Atlikus populiacijos tyrimą nustatyta, kad nuo 1938 m. iki 1991 m. spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc. Tokios tendencijos rodo, kad po 50 metų vyrų, gebančių natūraliai apvaisinti sveiką partnerę, taps mažuma.

„Esame tikra mitų karalystė, – pripažino akušeris-ginekologas R.Žiobakas. – Jų gajumas atspindi prastą visuomenės švietimo padėtį. Vienas populiariausių mitų yra, kad nevaisingumą sukelia hormoninių kontraceptinių tablečių vartojimas. Keisčiausia, kad taip mano ir kai kurie medikai. Iš tiesų, nors kontraceptikų vartojimas per pastaruosius kelerius metus sumažėjo beveik ketvirčiu, nevaisingų žmonių skaičius kasmet nenumaldomai auga. Taigi vien šis faktas tai paneigia.“

R.Žiobakas

Manoma, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros neigiamą veikia moters sveikatą. Gydytojas R.Žiobakas tvirtina, kad nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai.

Dar vienas mitas – nevaisingumas yra netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, visų pirma sukelta lytiškai plintančių ligų. „Šios ligos gali pakenkti kiaušintakiams ir sukelti vadinamąjį kiaušintakinį nevaisingumą, – teigė akušeris-ginekologas. – Tačiau šiandien su šios kilmės priežastimi galime sieti vos kas dešimtą pagalbinio apvaisinimo ciklą. Dažniausiai pagalbos iš šono reikia esant vyriškos kilmės nevaisingumui, taip pat vyriškos kilmės ir moteriškų ginekologinių ligų kombinacijai bei neaiškios kilmės nevaisingumui.“

Kitokie vaikai

Paklaustas, ar vaikai, gimę pasitelkus pagalbinio apvaisinimo procedūrą, gimsta kitokie, R.Žiobakas teigė, kad visų pirma neaišku, kas turima omenyje sakant „kitokie“. „Kitokie jie gal tik tuo, kad yra labai ilgai laukti, labai mylimi ir gal labiau lepinami, – sakė akušeris-ginekologas. – Jei baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos, galiu nuraminti, kad jos beveik nėra.“

Dažnai manoma, kad vaikai, gimę pasitelkus pagalbinį apvaisinimą, irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras. Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei moteris sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jos dukrai. Pavyzdžiui, pirmoji mergaitė, gimusi pasitelkus pagalbinį apvaisinimą, kuriai dabar yra 35-eri, pati sėkmingai pastojo ir pagimdė 2 sveikus vaikus.

„Todėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas, priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., suteikia galimybę mūsų šalies piliečiams spręsti nevaisingumo problemą, naudojantis pažangiais šiuolaikiniais gydymo metodais“, – pripažino gydytojas.

Diskriminacija dėl ligos

Rugsėjį Seimas priėmė sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos kartu su medikų ir mokslininkų bendruomene inicijuotą siūlymą leisti užšaldyti embrionus, kad šeimos, be pagalbos neįstengiančios susilaukti vaikų, galėtų juos panaudoti ir susilaukti atžalų. Naujoji tvarka atvėrė galimybę su valstybės pagalba 50 tūkst. reprodukcinio amžiaus porų Lietuvoje susilaukti vaikų. Mat procedūra kainuoja brangiai, vidutiniškai nuo 3 iki 4 tūkst. eurų, o tai ypač menkino net vidutines pajamas gaunančių šeimų galimybes turėti atžalų.

Atsižvelgdamas į tai, J.Požela nuo pat įstatymo kūrimo pradžios reikalavo, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra būtų finansuojama valstybės. Teikdamas siūlymą jis argumentavo, kad Respublikos Konstitucija įpareigoja valstybę rūpintis žmonių sveikata ir draudžia diskriminuoti dėl ligos.

Būtent liga J.Požela įvardijo negalėjimą susilaukti vaikų be pagalbos ir siekė pakeisti dirbtinio apvaisinimo sąvoką į pagalbinio apvaisinimo bei įtvirtinti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos, gydymas būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

„Lietuva, jau 12 metų priklausanti ES, negali klysti priimdama žmogaus teises pažeidžiančius įstatymus. Šiandienos kontekste valstybinio kompensavimo mechanizmas ir galimybės užšaldyti embrionus įteisinimas tampa tik dar reikalingesnis. Juk pagaliau privalome rūpintis savo šalies kūrimu, o viso to pradžia – šeima. Kitu atveju ateityje negalinčių susilaukti vaikelių šeimų skaičius tik augs“, – sakė J.Požela.

2016 m. birželio 28 d. Seimas priėmė įstatymą, pažeidžiantį piliečių konstitucinę teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Uždraudus šaldyti embrionus, šios paslaugos teikti nebegalėjo ir privatus sektorius, jau nekalbant apie valstybinį. Prezidentei vetavus ir Seimui grįžus prie J.Poželos siūlymo, šiandien šeimų, norinčių susilaukti vaikų, viltys – išgelbėtos. Juo labiau kad įsigaliojus naujajai tvarkai tikėtina, jog šis svarbus klausimas nebetaps politinių batalijų įkaitu, o jau netrukus tūkstančiams šeimų Lietuvoje suteiks galimybės pripildyti namus vaikų klegesio.

Ginčytini aspektai

scan0007 (1)

Eglė Drejerienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė

  • Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, priimtas birželio mėnesį, neatitiko geros medicinos praktikos bei įrodymais pagrįstos medicinos principų. Priimtasis variantas buvo paremtas tik konservatyviomis nuostatomis. Jame buvo reikalaujama sukurti ne daugiau kaip tris embrionus vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo metu bei būtinai visus juos perkelti moteriai, draudžiant embrionų šaldymą bei tolesnį jų saugojimą. Taip pat buvo neleidžiama lytinių ląstelių donorystė bei užkertamas kelias preimplantacinei genetinei diagnostikai.
  • Pažymėtina, kad sukuriamų embrionų skaičius pagalbinio apvaisinimo ciklo metu iki trijų yra ribojamas vienintelėje Europos šalyje – Maltoje, o kitose ES šalyse jis nėra ribojamas, be to, įteisinta galimybė toliau juos saugoti. Taip pat beveik visose Europos šalyse leidžiama lytinių ląstelių donorystė. Išimtinai konservatyviomis nuostatomis paremta praktika mažina pagalbinių apvaisinimo būdų efektyvumą, didina kai kurių medicininių komplikacijų skaičių (pavyzdžiui, daugiavaisių nėštumų dažnį) bei procedūros kaštus. Be to, lytinių ląstelių donorystės bei preimplantacinės genetinės diagnostikos draudimas diskriminuoja tam tikras pacientų grupes – kvalifikuotos pagalbos negalėtų gauti žmonės, kurių organizme dėl tam tikrų problemų nesigamina lytinės ląstelės (pvz., dėl agresyvaus onkologinės ligos gydymo spinduliais ar cheminiais preparatais), taip pat pacientai, sergantys paveldimomis genetinėmis ligomis.

Įstatymo variantas, priimtas po prezidentės veto, pakoregavo pagrindines konservatyviąsias nuostatas ir įteisino gera medicinos praktika paremtus principus. Vis dėlto dar yra kai kurių ginčytinų aspektų: pagalbiniai apvaisinimo būdai bus taikomi tik susituokusioms poroms, pagalbos negalės gauti nesusituokę ar vieniši žmonės, preimplantacinė genetinė diagnostika bus leidžiama tik siekiant išvengti sunkios negalios. O preimplantacinė genetinė embrionų patikra, kai norima atrinkti geriausią embrioną, nebus leidžiama.

 

 

Rekomenduojami video