Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Padidėjęs kraujospūdis – kaip uždelsto veikimo bomba

Lietuvoje daugiau sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis nei daugumoje Europos Sąjungos valstybių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Širdies ir kraujagyslių ligos – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų.

Padėjo vaikščiojimas

Humoro laidos „Dviračio šou“ kūrėjas Haroldas Mackevičius prieš kelerius metus patyrė infarktą. Jis prisipažįsta žinojęs, kad jo kraujospūdis padidėjęs, tačiau jautęsis visiškai gerai, todėl pernelyg galvos dėl to nesukęs.„Teko studijuoti medicinos mokslus, tad numaniau, kad antsvoris ir mano gyvenimo būdas atėjus laikui sukels problemų, todėl kartais pasimatuodavau kraujospūdį, pagerdavau jį mažinančių vaistų. Kai jis tapdavo normalus, vaistų nebevartodavau. Šiaip jaučiausi sveikas“, – pasakojo H.Mackevičius.

Infarktas trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ši liga privertė televizijos laidos kūrėją pakeisti gyvenimo būdą. Vyras pradėjo daug vaikščioti – kasdien stengiasi nueiti 10 tūkst. žingsnių ir daugiau. Vykdyti sveikatinimo programą labiausiai jam padeda vedžiojamas šuo, kuris dar apdovanoja ir teigiamomis emocijomis. Į darbą ir iš darbo humoristas stengiasi eiti pėsčiomis.

H. Mackevičius

Vaikščiojimas padėjo numesti maždaug 25 kg, kraujo tyrimai taip pat nebekelia nerimo – sumažėjo cholesterolio, gliukozės kiekis, beveik nebereikia gerti vaistų. Savo mitybos įpročių jis praktiškai nekeitė, tik pradėjo mažiau valgyti. Pasak jo, dar niekas nesugalvojo geresnės dietos, kaip judėjimas ir mažesnės porcijos. Iš pradžių teko save labai kontroliuoti, tačiau šiandien jau teigė to nebedarąs.

Pranašas – rytinis kraujospūdis

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos kardiologės doc. Žanetos Petrulionienės, dažniausiai miokardo infarktas ištinka ryte. To priežastis – padidėjęs kraujospūdis, jis net vadinamas rytine hipertenzija. Pasak gydytojos, naktį ir rytą padidėjęs kraujospūdis – nepageidautinas ir pavojingas reiškinys. „Jeigu kraujospūdis ryte dažnai viršija 140/90 mm Hg, padidėja rizika patirti miokardo infarktą“, – teigė medikė.

Ž. Petrulionienė

Sveiko žmogaus arterinis kraujospūdis didžiausias dienos metu, kai fiziškai ir protiškai dirbama, judama. Taip ir turėtų būti. „Rekomenduojama matuoti kraujospūdį ankstyvą rytą, tik atsibudus. Rytinis matavimas suteikia labai daug informacijos apie padidėjusią riziką, apie galimą kraujospūdžio padidėjimą naktį ir apie vaistų tinkamumą“, – sakė kardiologė.

Jeigu pacientas gydomas tinkamai, paros metu kraujospūdis neturėtų labai šokinėti. Kadangi dauguma hipertenziją mažinančių vaistų yra ilgai veikiantys (kai kurie veikia net visą parą), tinkami intervalai tarp vaistų vartojimo turėtų užtikrinti optimalų kraujospūdį visą parą. „Didžiausia pacientų klaida – gerti vaistus tik tada, kai nustatomas padidėjęs kraujospūdis. Tuomet jiems skauda galvą ir jie tai jaučia. Jeigu kraujospūdis ryte yra aukštas, vadinasi, buvo nepakankama vakarinė vaisto dozė. Aukštas rytinis kraujospūdis turi būti mažinamas reguliuojant vakare vartojamų vaistų dozes“, – kalbėjo doc. Ž.Petrulionienė.

Jeigu žmogui dar nediagnozuota arterinė hipertenzija, bet ryte jis jaučia padidėjusį spaudimą, tai ženklas, kad ji jau vystosi. Vienas iš požymių, rodančių, kad ryte jūsų kraujospūdis pakilęs, – prabusti skaudama galva. Kartais galvos skausmas priverčia atsikelti labai anksti, 4–5 val. ryto. Pasak doc. Ž.Petrulionienės, tokiais atvejais rekomenduotina pasimatuoti kraujospūdį namuose, nes, po kelių valandų atėjus į gydytojo kabinetą, jis gali būti jau normalus.

Tam tikrai daliai žmonių apie padidėjusį kraujospūdį rytais byloja šie simptomai: spaudimo jausmas pakaušyje, sunkumas galvoje, galvos svaigimas, mirgėjimas akyse, pykinimas. Kiti visai nieko nejaučia, nes tiesiog toleruoja aukštą kraujospūdį. Kardiologė sergantiesiems arterine hipertenzija ar turintiesiems polinkį sirgti šia liga pataria turėti namuose kraujospūdžio matuoklį ir prabudus kas rytą pasimatuoti kraujo spaudimą.

Pažeidžia svarbius organus

Pavėluotai diagnozavus padidėjusį kraujospūdį, dažniausiai jau būna pažeisti svarbiausi organai. Todėl ši liga ir vadinama „tyliąja žudike“. Padidėjęs kraujospūdis negrįžtamai pažeidžia širdį, inkstus, smegenis, akių ir kitas arterijas, todėl gerokai dažniau išsivysto širdies nepakankamumas, širdies išeminė liga, lėtinis inkstų nepakankamumas, insultas ir kt. gyvybei pavojingos komplikacijos. Jei žmogus serga kitomis gretutinėmis ligomis, tai labai apsunkina arterinės hipertenzijos eigą ir gydymą. Nesureguliuotas kraujospūdis sutrumpina gyvenimo trukmę 10–20 metų. Deja, beveik pusė žmonių, vartojančių tam skirtus vaistus, vis tiek tinkamai nesureguliuoja kraujospūdžio.

Riziką susirgti šia liga didina vyresnis amžius (vyresnėms nei 65 m. moterims, vyresniems nei 55 m. vyrams), genetinis polinkis, rūkymas, nesveika mityba, vartojant daug druskos, netinkamas gyvenimo būdas (ilgalaikė įtampa ir pan.), sėslus gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, padidėjęs bendro cholesterolio kiekis kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, depresija, alkoholio vartojimas, moterims – nėštumas, geriamųjų kontraceptinių priemonių vartojimas ir menopauzės pabaiga.

Fitoterapeuto ir vaistininko Juozo Vasiliausko rekomendacijos esant padidėjusiam kraujospūdžiui:

  • reguliuoti kūno svorį ir kontroliuoti antsvorį (ypač esant pilviniam nutukimui);
  • nuolat laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, gultis miegoti tuo pačiu metu ir tinkamai išsimiegoti, nepervargti, gerai pailsėti;
  • miegamajame auginti pelargoniją;
  • reguliariai judėti ir rinktis aktyvų poilsį gryname ore (kasdien 20–30 min. pasivaikščioti, paplaukioti, lėtai pabėgioti, pavažinėti dviračiu, pašokti);
  • fiziniam krūviui rinktis ištvermės, o ne fizinės jėgos reikalaujančius pratimus, didinti fizinį aktyvumą (pagal principą – geriau lėčiau, bet ilgiau);
  • mažinti psichologinę įtampą ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą (išmokti atsipalaiduoti, pailsėti);
  • stengtis, kad būtų kuo daugiau teigiamų emocijų ir motyvacijos keistis, juoko, geros nuotaikos, šypsenos, optimistinio požiūrio į gyvenimą;
  • sėdėti atsipalaidavus (neįtempti kaklo ir nugaros raumenų ir nepakelti pečių);
  • reguliariai ir tinkamai matuoti kraujospūdį, užsirašyti gautus rezultatus;
  • reguliariai tikrinti cholesterolio (pagal atskiras frakcijas) ir gliukozės kiekius kraujyje, kraujo krešėjimo rodiklius;
  • imtis kitų lėtinių ligų prevencijos (ypač inkstų ligų, diabeto ir pan.);
  • šalinti neigiamus aplinkos poveikius ir mažinti rizikos veiksnius: nerūkyti, riboti alkoholio ir ypač alaus vartojimą;

  • vengti ilgai būti ankštose ir tvankiose patalpose, dėl pramonės ir automobilių intensyvaus judėjimo užterštame ore, kuo mažiau sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio;
  • vengti nuolatinio streso, vidinės įtampos, panikos, nerimo, susierzinimo, skubėjimo, baimės, pykčio, agresijos, priešiškumo ir kitų neigiamų bei slopinamų emocijų;
  • pasistengti, kad netrūktų miego;
  • vengti sunkaus fizinio darbo, nepervargti, nedirbti naktimis, žinoti savo galimybių ribas;
  • per dažnai nesitvarkyti namuose;
  • vengti kaitrios saulės;
  • vengti triukšmo, rinktis gyvenamąsias patalpas su triukšmą slopinančiais plastikiniais langais;
  • nenaudoti triukšmingų žadintuvų rytais.

Rekomenduojami video