Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pabudo erkės: kaip nuo jų apsisaugoti?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena: kai temperatūra pasiekia 4 laipsnius šilumos ir daugiau, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Apie tai, kada jos aktyviausios, kokias ligas platina ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Kada erkės būna aktyvios? Kada užregistruojama daugiausia erkių platinamų ligų atvejų?

Žiemą erkės leidžia miško paklotėje, po sniego danga, tačiau oro temperatūrai pakilus iki 4–5 laipsnių šilumos, jos jau pradeda sukrusti. Todėl turime išlikti budrūs, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos, nes erkės būna aktyvios. Sezoninis sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Mūsų turimais duomenimis, būtent šiuo laikotarpiu užsikrėtusiųjų būna daugiausia.

Lietuva yra erkinio encefalito endeminė teritorija, t. y. užsikrėtusių erkių yra visoje šalyje. Tačiau gal yra vietovių, kur erkės labiau paplitusios? Ar galėtumėte įvardyti, kurioje šalies apskrityje užsikrėsti erkių platinamomis ligomis tikimybė yra didesnė?

Taip, erkės paplitusios visoje Lietuvoje, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Šiems voragyviams tinkamiausia drėgna, saulės nekaitinama buveinė, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Daugiausia erkių aptinkama tose teritorijose, kur gausu laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Erkės sutinkamos miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose: avietynuose, alksnynuose, riešutynuose, miško jaunuolyne, parkuose, kur vešli žolė. Išskirti konkrečios apskrities, kurioje yra didesnė tikimybė užsikrėsti, negalėčiau. Pastaraisiais metais daugiausia erkių platinamų ligų atvejų užregistruojama Vilniaus, Kauno, Utenos apskrityse.

Daugelis žino, kad erkės platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Kaip greitai perduoda užkratą žmogui įsisiurbusi erkė?

Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, tai užsikrėtusi erkė jį perduoda žmogui per pirmąsias 10 minučių po įsisiurbimo. Laimo ligos sukėlėjai (borelijos) lokalizuojasi vidurinėje erkių žarnoje, tad sukėlėjams perduoti reikia ilgesnio laiko tarpo – paros ar daugiau.

Kiek žmonių Lietuvoje per metus suserga erkiniu encefalitu ir Laimo liga?

Sergamumui erkių platinamomis ligomis būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius vienais metais gali išaugti, kitais metais – sumažėti. Vidutiniškai užregistruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų ir iki 700 erkinio encefalito atvejų per metus. Lietuvoje praėjusiais metais buvo užregistruota 2 380 Laimo ligos atvejų, sergamumo rodiklis siekė 84,8 atv. 100 tūkst. gyventojų ir 377 erkinio encefalito atvejai, sergamumo rodiklis – 13,4 atv. 100 tūkst. gyventojų (1 mirties atvejis). Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 0,5–4 proc.  Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta, t. y. turi liekamųjų ligos reiškinių.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir Laimo ligos?

Be abejonės, pati efektyviausia priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės.

Kada geriausia skiepytis?

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgyti imunitetą reikės trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė? Ar ją nešti ištirti, kad išsiaiškintume, ar buvo užkrėsta?

Įsisiurbusią erkę reikia ištraukti kaip galima greičiau – suimti kuo arčiau odos, nespausti kūnelio, nesukioti ir prieš tai netepti riebalais, ir staigiu judesiu traukti į viršų. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nieko daryti nereikia, organizmas ją pašalins pats kaip svetimkūnį. Erkę ištraukus, įsisiurbimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti.

Galimybė ištirti erkes laboratorijose yra, tačiau tyrimui erkė turi būti pristatyta gyva. Be to, verta apsvarstyti, ar to reikia. Užsikrėtusi erkė nebūtinai spėja perduoti Laimo ligos sukėlėją, o net ir susirgus yra galimas gydymas antibiotikais. Užsikrėtus erkinio encefalito virusu nėra jokių efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti po įkandimo, tad ištraukus erkę belieka stebėti savijautą. Jei po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva nuo kelių iki keliolikos centimetrų skersmens plintanti dėmė, galvos, raumenų skausmai, pakyla temperatūra, vargina bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti paminėti erkės įsisiurbimo faktą. Tai gali būti pirmieji Laimo ligos ar erkinio encefalito simptomai.

Rekomenduojami video