Gydytojai gastroenterologai įspėja: negydomos uždegiminės žarnyno ligos gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Šiomis ligomis sergantys žmonės ne tik negali mokytis, netenka darbo, bet ir neturi normalaus kasdienio gyvenimo, o anksti skyrus veiksmingą gydymą, ligas galima sėkmingai valdyti ir atitolinti ar net išvengti komplikacijų.

Trunka visą gyvenimą

Labiausiai gyvenimo kokybę prastina opinis kolitas ir Krono liga. Tai lėtinės, visą gyvenimą trunkančios sisteminės autoimuninės ligos.

Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja doc. Goda Sadauskaitė sako, kad opinis kolitas pažeidžia storąją žarną. Tuomet prasideda kraujingas, dažnai su gleivėmis viduriavimas, ir žmogus, ilgai nedelsdamas, kreipiasi į gydytojus. Krono liga gali apimti visą virškinamąjį traktą – pradedant burnos gleivine ir baigiant išange, tad simptomai priklauso nuo pažeistos vietos: gali būti ir kraujingas viduriavimas, bet neretai ligoniai jaučia tik pilvo skausmą. Visame pasaulyje nuo pirmųjų Krono ligos simptomų iki jos nustatymo vidutiniškai praeina iki dvejų metų. Tiesa, kartais šios ligos prasideda audringai – pakyla temperatūra, žmogus daug kartų viduriuoja. Tuomet jos supainiojamos su infekcijomis.

Krono liga sukelia daugiau įvairių komplikacijų, nes pažeidžia gilesnius žarnų sluoksnius, todėl žmonės gali kęsti sąnarių skausmus, odos pažeidimus. Jų netgi gali atsirasti anksčiau, nei su virškinamuoju traktu susiję negalavimai.

„Kraujas išmatose yra priežastis atlikti endoskopinį tyrimą. Juolab kad tai gali būti ne tik uždegiminės žarnyno ligos, bet ir vėžio požymis“, – teigia doc. G.Sadauskaitė.

Kas išprovokuoja ligą

Opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės ligos. Gydytoja sako, kad iki šiol nežinoma, kodėl imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į normalią žarnyno mikrobiotą ir ima ją pulti. Vis dėlto pastebėta, kad tokie žmonės turi genetinį polinkį sirgti šiomis ligomis, o Krono ligos atveju pasitaiko tam tikrų genų mutacijų.

Kai kurie žmonės suserga po persirgtų infekcijų, vartotų vaistų. Manoma, kad ligą gali išprovokuoti stresas. Be to, dažniausiai uždegiminėmis žarnyno ligomis serga civilizuotų kraštų gyventojai. Todėl jų atsiradimą gali skatinti nejudrus gyvenimo būdas, nesveikas maistas, nes jis formuoja žarnyno mikrobiotą, o mikrobiota didžia dalimi formuoja imuninį atsaką.

G.Sadauskaitė: „Krono liga gali apimti visą virškinamąjį traktą – pradedant burnos gleivine ir baigiant išange, tad simptomai priklauso nuo pažeistos vietos: gali būti ir kraujingas viduriavimas, bet neretai ligoniai jaučia tik pilvo skausmą.“

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Gediminas Kiudelis sako, kad didžiausia tikimybė susirgti Krono liga yra tarp 17 ir 30 metų amžiaus, opiniu kolitu – tarp 18 ir 40 metų amžiaus. Susirgus šiomis ligomis gydytis tenka visą gyvenimą, nes tokių gydymo būdų, kurie leistų 100 proc. sustabdyti ligą ir ją išgydyti, kol kas nėra. Tad iš esmės tiek pacientų, tiek gydytojų tikslas – gera ligos kontrolė, kad pacientai jaustųsi gerai, jų gyvenimo kokybė būtų normali.

Jauname amžiuje liga agresyvesnė

„Akivaizdžių skirtumų tarp šių ligų pasireiškimo jauniems ir vyresniems žmonėms nėra, tačiau yra pastebima, kad susirgus jauname amžiuje ligos eiga dažniausiai būna agresyvesnė. Ypač tai pasakytina apie Krono ligą, – pažymi G.Kiudelis. – Klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog jei pacientas suserga iki 17–18 metų amžiaus, tikimybė, kad liga greičiau progresuos ir atsiras įvairių komplikacijų, yra didesnė nei tiems pacientams, kurie Krono liga suserga sulaukę 40-ies metų ir vėliau. Todėl susirgimo amžius yra svarbus, nes jauniems pacientams, kurie suserga anksti, ypač paauglystėje, greitai skiriame pačius agresyviausius ir veiksmingiausius vaistus, nelaukdami, kol liga įsisiautės. Taip stengiamės ligos pradžioje užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Sergant opiniu kolitu tendencijos yra panašios.“

Epidemiologiniai duomenys rodo, kad sergamumas uždegiminėmis žarnyno ligomis yra apie 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas per pastaruosius 20 metų padidėjo 4 kartus, t.y., matomas akivaizdus ir labai greitas tiek opinio kolito, tiek Krono ligos paplitimo kilimas ir ateityje sergančiųjų vis daugės. Šios ligos dažnėja, agresyvėja, sergančiųjų amžius jaunėja. Opiniu kolitu sergančių asmenų yra maždaug 2–3 kartus daugiau nei sergančių Krono liga. Vyrai ir moterys šiomis ligomis serga vienodai dažnai.

Šios dvi ligos negydomos savaime niekur nedingsta, anksčiau ar vėliau pasireiškia ligos simptomai, kurie gerokai apsunkina gyvenimą. Ankstyva šių ligų diagnostika, anot G.Kiudelio, yra labai svarbi, nes, laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, simptomai stiprėja, liga sunkėja. Anksti nustačius ligą ir gydant veiksmingais vaistais, ligos eiga būna daug palankesnė ir galima išvengti daugelio komplikacijų.

Kaip gydoma

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė gydytoja gastroenterologė doc. Edita Kazėnaitė teigia, kad Lietuvos pacientai gydomi moderniu, tarptautinius diagnostikos ir gydymo algoritmus atitinkančiu uždegiminių žarnyno ligų gydymo būdu – biologine terapija: uždegiminių citokinų antikūnais. Todėl šiomis ligomis sergantiems pacientams daug rečiau prireikia operacijų, jie gyvena tiek pat ilgai, kaip ir jomis nesergantys žmonės.

Pagrindinis uždegiminių žarnų ligų gydymo tikslas, anot specialistės, yra kontroliuoti uždegimą – siekti žarnų gleivinės sugijimo. Pagrindiniai vaistai šioms ligoms gydyti yra aminosalicilo rūgšties preparatai (mesalazinai), gliukokortikoidai, imunosupresantai ir biologiniai vaistai. Naujai diagnozavus ligą pradedamas bazinis gydymas mesalazino grupės vaistais. Vėliau, jei jis neveiksmingas, papildomai skiriama steroidų ir imunomoduliatorių.

Docentės teigimu, biologiniai vaistai selektyviai veikia žmogaus baltymus arba struktūras, dalyvaujančias uždegimo procese, todėl nuslopina uždegimą ir sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę. Biologinės terapijos sritis yra aktyviai plėtojama, toliau ieškant specifiškesnių taikinių, kuriuos veiktų biologinės terapijos vaistai. Tai padėtų geriau suvaldyti ligą ir sumažintų komplikacijų, nepageidaujamų reakcijų į vaistus riziką. Tikėtina, kad netolimoje ateityje bus taikoma kamieninių ar kitų ląstelių terapija. Taip pat galima prognozuoti ląstelių terapijos ir audinių inžinerijos tolesnį vystymąsi bei dirbtinio žarnyno sukūrimą. Tai suteiktų galimybę uždegimo pažeistus žarnos segmentus pakeisti naujais.

Sergančiuosius vienija draugija

2002 m. Lietuvoje buvo įkurta sergančiuosius vienijanti Krono ir opinio kolito ligų draugija. Šios draugijos valdybos narys Tomas Zigmantavičius, kuriam Krono liga diagnozuota prieš 10 metų, sako, jog ši liga yra labai varginanti. „Iš išorės atrodai sveikas, bet jautiesi pūnantis iš vidaus, – sako vyras. – Blogiausia, kad žmonės apie šias ligas žino mažai ir jomis sergantieji jaučiasi nevisaverčiais visuomenės nariais.“ 

T.Zigmantavičius pasakojo, kad dabar, kai jau žino, kuo serga, supranta, jog pirmuosius ligos simptomus pajuto dar būdamas mokyklinukas, 11–12 metų, tačiau niekas net nesusimąstė, kad tai gali būti Krono liga. Vėliau buvo gydomi kiti negalavimai – sąnarių skausmas, odos pažeidimai, prasidėjus viduriavimui jis buvo ilgai gydomas infekcinių ligų skyriuje, kol galiausiai paaiškėjo tikroji negalavimų priežastis. Vyras ilgą laiką buvo gydomas stipriais priešuždegiminiais vaistais, kurie taip pat žalojo organizmą. Ir tik gavęs biologinės terapijos vaistus jis vėl galėjo grįžti į normalų gyvenimą.

Sunku laiku patekti pas gydytoją

Lietuvoje didelė problema yra tai, kad ligai paūmėjus žmogui specializuotos gastroenterologo pagalbos reikia skubiai, o pagal šiuo metu galiojančią tvarką iš pradžių privaloma patekti pas šeimos gydytoją. Visa tai, deja, užtrunka ne mėnesį ir ne du. Jungtinėje Karalystėje yra visą parą dirbanti uždegiminių žarnų ligų slaugytoja, į kurią blogai pasijutęs pacientas gali kreiptis bet kuriuo paros metu ir yra be eilės užregistruojamas specialisto konsultacijai. Panašią sistemą būtina sukurti ir Lietuvoje – tik tada pagalba pacientams bus savalaikė. 

Anot T.Zigmantavičiaus, diagnozę išgirdę pacientai dažnai nežino, kur galėtų kreiptis, kad išgirstų dar vieną nuomonę, nes toli gražu ne visi specialistai yra susidūrę su opiniu kolitu ir Krono liga, ne vis turi žinių apie šių ligų gydymo galimybes. Susirgus dažnai būna neaišku, kaip maitintis, kyla klausimų, ar galėsi grįžti į darbą, kaip susidoroti su dažnai gydymo sukeliamomis emocinėmis problemomis, nuovargiu ir kt. Būtent pacientai, dalydamiesi asmenine patirtimi, gali geriausiai padėti vieni kitiems – išsklaidyti dvejones, patarti, kaip spręsti vieną ar kitą problemą, kur kreiptis pagalbos.  

Pagal pranešimą žiniasklaidai