Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Niekaip nejuntamas cholesterolis gali lemti miokardo infarktą

Jis paprastai veikia tyliai ir nepastebimai, tačiau klastingai. Iš lėto uzurpuodamas kraujagysles, t. y., nusėsdamas ant jų sienelių, jis galiausiai organizme įtvirtina tokias vienvaldes pozicijas, jog nesunkiai gali parklupdyti kiekvieną iš mūsų. Jo pagrindinis taikinys – mūsų širdis ir kraujagyslės, o viena grėsmingiausių jo išprovokuojamų būklių širdžiai – miokardo infarktas. Kas šis tylusis žudikas? Taip, tai cholesterolis, ypač „blogasis“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL-Ch) cholesterolis.

Laukti nereikėtų

Deja, sužinoti apie padidėjusią cholesterolio koncentraciją organizme, jei neatliekamas kraujo tyrimas, beveik neįmanoma. Kartais, kai cholesterolio koncentracija didelė, galima pastebėti cholesterolio sankaupų apie akis – ksanteliazmų, baltą žiedą akių rainelėje, bet kol nekyla komplikacijų dėl aterosklerozės pažeistų arterijų – cholesterolis yra nejuntamas. Tačiau nereikia laukti, kol cholesterolis taps ūminio skausmo krūtinėje priežastimi. Jo rodiklius galima lengvai sekti, o jį patį – valdyti. Tai būtina, norint sumažinti riziką sirgti išemine širdies liga, kurios pasekmė ir yra miokardo infarktas.

Kasmet Europos Sąjungos  valstybėse diagnozuojama apie 13 milijonų naujų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Lietuva Europoje jau kurį laiką lyderiauja pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, o tarp šių ligų pirmauja išeminė širdies liga, nulemta padidėjusio cholesterolio. Mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje yra net keturis kartus didesnis nei ES šalių vidurkis.

Bijo ne ligos, o jos gydymo?

Ligų diagnostika ir gydymas kasmet tobulėja. Sukurta sudėtinių vaistų, kurių paskirtis organizme iškart veikti kelis cholesterolio apykaitos mechanizmus – ir patekimą iš žarnyno į kraują, ir apykaitą kepenyse. Cholesterolį kontroliuoti jau galima ir naujausiais injekuojamais vaistais, kurie veikia keletą savaičių, o naujausi – net iki pusės metų, iškart iki 50 procentų sumažindami blogojo cholesterolio koncentraciją.

Nepaisant to, gydytojai kardiologai Lietuvoje vis dar dažniausiai gydo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, daugeliu atvejų pacientai labiau bijo ne ligos, o paties gydymo.

Baisiau ne sirgti, o būtent gydytis iš pradžių atrodė ir 50 metų jubiliejų neseniai minėjusiam Kaune gyvenančiam Modestui. „Kad mano cholesterolis gerokai per didelis, sužinojau atsitiktinai prieš 20 metų. O aš visiškai nieko nejaučiau“, – pasakoja vyras. Anot jo, gydytojai iš karto skyrė vaistų, paaiškino, kaip koreguoti gyvenseną. „Sunkiai jaukinausi šią diagnozę. O ir mano gyvenimo būdas buvo gana sveikas, neturėjau žalingų įpročių, nuo vaikystės reguliariai sportavau. Galbūt tik per mažai ilsėjausi. Norėjau suprasti, kas kaltas dėl tokių aukštų cholesterolio rodiklių organizme. Gydytojai tai susiejo su genetika“, – neslepia pašnekovas.

Reikia siekti, kad liga nepasikartotų arba kad sveikatos būklė kuo ilgiau išliktų stabili. O tai pasiekti padeda reguliariai vartojami vaistai, kryptingas kai kurių įpročių keitimas.

Sužinojęs savo diagnozę jis iš pradžių kurį laiką stengėsi vykdyti visus gydytojų nurodymus, gėrė paskirtus vaistus, bet ilgainiui į statinų vartojimą pradėjo žiūrėti aplaidžiau, gėrė ne kasdien, galiausiai visai lioviausi tai daręs, juolab kad nuo jų pykino. Tai buvo lemiama klaida.

Kraujagyslėje – stentas

Įsitikinęs, kad išsivers ir be vaistų, Modestas gyveno toliau. Dirbo, sveikai maitinosi, aktyviai sportavo. Sulaukus 45-erių, vyrą ištiko miokardo infarktas. „Tądien žaidžiau tenisą, bėgau krosą. Vakare paskambino draugas, papasakojo, kad jį buvo ištikęs infarktas. Ši žinia mane taip sukrėtė, jog atrodo ir pačiam pradėjo trūkti oro, diegti krūtinėje. Pasimatavau kraujo spaudimą, šis buvo siaubingai didelis, tad iš karto nuvykau į Kauno klinikas. Gydytojai iškart atliko būtinus kraujo tyrimus, padarė elektrokardiogramą – lyg ir nieko blogo iš pradžių nenustatė, tačiau pakartotinai atlikus kraujo tyrimus, troponino tyrimu buvo patvirtinta infarkto diagnozė ir greitai atliktas kraujagyslių „zondavimas“ parodė, kad viena mano kraujagyslė buvo užsikišusi beveik aklinai. Taigi, dabar joje turiu stentą“, – pasakoja kaunietis.

Reabilitacija buvo gana ilga. Ir ne tiek fizinė, kiek psichologinė. „Labai jautriai į viską reaguoju. Menkiausias stresas, blogesnė emocija ir, atrodo, širdį jau spaudžia, permušinėja. Be jokios abejonės, pakeičiau požiūrį ir į gydymą: dabar kasdien reguliariai vartoju vaistus“, – tvirtina pašnekovas.

Kas didina šansus susirgti?

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija  Dobilienė ragina atminti, jog rizikos veiksnių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ne vienas. Vieni jų – nepakeičiami, kaip kad paveldėtas polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vyriškoji lytis, amžius. Kiti susiję su nesveika gyvensena – rūkymu, nesubalansuota nesveika mityba, nejudra, socioekonominiais veiksniais, ilgalaikiu stresu, oro tarša ir kitomis ligomis: aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu.  Pagrindine priežastimi sirgti laikomas ir per didelis cholesterolio, ypač „blogojo“, kiekis kraujyje, juolab kai yra ir kitų rizikos veiksnių.

„Kuo daugiau rizikos veiksnių turi pacientas, tuo didesnė tikimybė, kad jam aterosklerozė pasireikš jaunesniame amžiuje ir jis patirs miokardo infarktą. Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa –ja reikia pasinaudoti, bet gydo gyvensenos pokyčiai ir vaistai“, – primena profesorė.

Kokiu tikslu vartojami vaistai

Prof. O.Dobilienė pabrėžia, kad nors pacientas, kai jį ištinka liga, per labai trumpą laiką gauna daug informacijos, svarbu joje nepasiklysti. „Gydymo klausimais būtina labiau pasitikėti medikais. Kiekvieno paciento atvejis yra labai individualus, tad tas, kas tiko draugui, nebūtinai bus gerai jums“, – pažymi pašnekovė.

Anot profesorės, reikia siekti, kad liga nepasikartotų arba kad sveikatos būklė kuo ilgiau išliktų stabili. O tai pasiekti padeda reguliariai vartojami vaistai, kryptingas kai kurių įpročių keitimas.

„Pacientai neretai bijo pradėti nuolat vartoti vaistus, nerimauja, kad prie tablečių pripras, dažnas baiminasi šalutinių poveikių. Daug mitų vis dar sklando visuomenėje, nors moksliniai tyrimai, atlikti su tūkstančiais pacientų, juos įvertino ir paneigė. Esminis dalykas mažinant cholesterolio koncentraciją kraujyje –daryti tai laiku, žinoti, kiek turime sumažinti. Būtina tartis su gydytoju, išsiaiškinti individualią savo situaciją pagal turimus rizikos veiksnius ir esamas ligas. Neužtenka tik vartoti vaistus, po 1,5–2 mėnesių reikia pasitikrinti, ar gydymas tikrai efektyvus, ar tinkama vaistų dozė, ar nereikia kombinuoto gydymo. Antras svarbus principas – sumažinus MTL-Ch daugiau ar mažiau kaip 50 procentų, svarbu stengtis jį tokį ir išlaikyti. Vėlgi iš klinikinės praktikos žinoma, kad kai kurie pacientai, mėnesį kitą pavartoję medikamentus, sužinoję gerus rezultatus nudžiunga ir vaistų nebegeria. Cholesterolio koncentracija per kelias savaites vėl padidėja. Tad iš tokio kelių mėnesių gydymosi naudos nėra. Taip pat neteisinga manyti, kad pakaks tik dietos, deja, ji gali padėti MTL-Ch sumažinti tik apie 20 procentų. Maisto papildai irgi veikia nepakankamai efektyviai, jų poveikis nėra nuolatinis. Tik vaistai veikia daug plačiau: stabilizuodami aterosklerotines plokšteles bei mažindami jų kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių, jie tuo pat metu mažina ir pakartotinių infarktų riziką. Vaistų pasirinkimas cholesterolio koncentracijai mažinti šiandien yra didelis, yra inovatyvių preparatų, kuriuos pakanka vartoti tik kelis kartus per metus“, – pažymi prof. O.Dobilienė.

Jei skauda krūtinę    

Kad žmogų galėjo ištikti infarktas, įspėja spaudžiančio, slegiančio pobūdžio stiprus skausmas krūtinėje, neretai plintantis kairę ranką, su silpnumu, dusuliu ar net pykinimu. Jei tokia savijauta vargina ilgiau nei pusvalandį, nepraeina ir ypač, jei blogėja, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Anot O.Dobilienės, tokiu atveju svarbi kiekviena minutė, nes skausmas krūtinėje – tai ženklas, kad širdžiai negera, kad jai stinga deguonies, maisto medžiagų.

„Jei kraujotaka širdies raumenyje sutriko, jau po 20 minučių pradeda žūti širdies raumens ląstelės. Kraujotakos laiku neatkūrus, pakitimai tampa negrįžtami – vėliau formuojasi didelis randas, plečiasi širdis ir vystosi širdies nepakankamumas. Kaip minėjau, infarktas gali baigtis mirtimi, todėl pajutus skausmą krūtinėje, negalima vykti į ligoninę savo transportu. Patyrus miokardo infarktą, nedelsiant atliekama angiografijos procedūra: nustatoma, kuri kraujagyslė „užsikimšusi“ ir ji atveriama, į ją implantuojant specialus skėtiklį – stentą. Tuo tarpu pavėlavus atvykti, uždelsus dieną ar kelias, net ir atvėrus kraujagyslę širdies raumuo lieka negrįžtamai žuvęs. Esti atvejų, kai po savaitės, praleistos namuose su ūminiu miokardo infarktu, pacientai vėliau tampa kandidatais į širdies transplantaciją“, - pažymi pašnekovė.

Patyrus miokardo infarktą, jei žmogus nekeičia gyvensenos, įpročių, jei į vaistų vartojimą žiūri neatsakingai, išlieka labai didelė infarkto pasikartojimo rizika. 

Pagal pranešimą žiniasklaidai

Rekomenduojami video