Statistikos duomenimis, apie 30 proc. atvejų pora negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Dar apie 20–30 proc. atvejų nevaisingumas yra abiejų partnerių – vyro ir moters – sveikatos problema. Moksliniai tyrimai rodo, kad per 30 metų spermos kokybės rodikliai Europoje suprastėjo du kartus, dėl to netgi buvo koreguotos rekomenduojamos spermos rodiklių normos.

Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys

Pasak gydytojo urologo Ruslano Baltrimavičiaus, neigiamą įtaką vyro vaisingumui gali turėti bendra sveikatos būklė, genetinės mutacijos, reprodukcinės sistemos sutrikimai, vidinių lytinių organų uždegiminės ir gretutinės ligos, gyvenimo būdas, aplinka. Nuolatinis stresas, miego trūkumas ir emocinė įtampa gali sukelti hormoninio fono sutrikimus.

Vaisingumo blogėjimo priežastis tyrę mokslininkai iškėlė hipotezę, jog vyrų vaisingumui didelę įtaką turi buitinių cheminių medžiagų, veikiančių panašiai kaip hormonai, daugėjimas aplinkoje. Įvairios medžiagos ir procesai, su kuriais susiduriame kasdien – tabakas, alkoholis, buitinė chemija, radiacija (nešiojamasis kompiuteris, televizorius, UV), pesticidai, sunkieji metalai, ozonas ir kt. – lemia padidėjusį laisvųjų radikalų kiekį organizme, prisidedantį prie pablogėjusio vyrų vaisingumo. Vis dažniau kalbama, kad spermos kokybės pablogėjimui gali turėti ir netinkamas sauskelnių naudojimas berniukams kūdikystėje.

„Dar viena problema yra tai, jog susilaukti vaikų nori vis vyresnio amžiaus poros. Tačiau nuo 35 metų spermos ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų – kinta tipinė spermatozoidų morfologija, nuo 55 metų – daugėja DNR struktūrinių pokyčių ir anomalinių spermatozoidų, o nuo 60 metų – spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę. Vyro amžius taip pat didina genetiškai perduodamų ligų riziką“, – įspėja R.Baltrimavičius.

Gydytojas įvardina du azoospermijos – spermatozoidų nebuvimo spermoje – tipus. Obstrukcinė azoospermija dažniausiai susijusi su sėklos latakų pralaidumo sutrikimais dėl įgimtų anomalijų arba dažniau dėl infekcijos ar traumos. Neobstrukcinio nevaisingumo priežastis – spermatogenezės sutrikimai, kuriuos nulemia hipofizės ligos, genetinės anomalijos, imunologiniai veiksniai, varikocelė, kriptohizmas, traumos, navikai, sėklidžių susisukimas, ankstesni sėklidžių uždegimai, vaistų poveikis,  kenksmingi aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, chemospindulinis gydymas.

Pasak specialisto, kartais negalėjimo pastoti priežastimi būna ir partnerių nesuderinamumas.

Vyrų nevaisingumo diagnostika

R.Baltrimavičius pabrėžia, kad nors nevaisingumo gydymo metodai nuolat tobulėja, norint paskirti efektyvų gydymą, pirmiausia būtina tiksliai išsiaiškinti vyro nevaisingumo priežastis. Ištyrimas įprastai pradedamas atliekant spermogramos tyrimą, leidžiantį įvertinti kiekybinius ir kokybinius sėklos parametrus. Šis tyrimas padeda išsiaiškinti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Norint gauti itin tikslius rezultatus, spermogramą rekomenduojama atlikti du kartus su 3 savaičių pertrauka.

R.Baltrimavičius: „Kartais negalėjimo pastoti priežastimi būna ir partnerių nesuderinamumas.“

Vėliau gydytojas urologas apžiūri ir konsultuoja, aptaria vyro anamnezę ir galimus anatominius nukrypimus nuo normos. Taip pat gali būti atliekama lytinių organų echoskopija, padedanti įvertinti sėklidžių išsivystymo lygį ir pajėgumą, diagnozuoti arba atmesti įvairias patologijas – cistas, sėklidžių navikus, uždegimus. Tyrimo metu įvertinamas ir sėklidžių venų išsiplėtimas, apžiūrima prostata ir sėklinės pūslelės.

Siekiant įvertinti vyro hormonus ar ieškant lėtinės lytinių organų infekcijos, atliekami laboratoriniai tyrimai.

Net 25–40 proc. vyrų nevaisingumo atvejų susiję su oksidacinio streso sukelta pažaida, kuri turi didelę neigiamą įtaką spermos kokybei, funkcijai ir vientisumui. Todėl norint užtikrinti tinkamą ir efektyvų gydymą svarbu atlikti ne tik įprastą spermogramą, bet ir MIOXSYS tyrimą, kuris padedantį itin tiksliai įvertinti oksidacinę pažaidą spermoje. Metabolizmo metu susidaro laisvieji radikalai, kurie veikia spermatogenezę. Jeigu spermatozoidų DNR fragmentacija padidėjusi, viena iš priežasčių gali būti reaktyvusis deguonis. Jis pažeidžia ląstelių branduolius, kuriuose yra genetinė informacija, t. y. DNR. Spermatozoidų DNR fragmentacijos testas padeda išsiaiškinti, ar yra galimybė natūraliai apvaisinti kiaušialąstę, ar persileidimo priežastis yra vyro veiksnys.

Fruktozės koncentracijos ejakuliate testas leidžia nustatyti hormonų ir sėklinių pūslelių sutrikimus. Biocheminis spermos tyrimas – funkcinis testas – padeda įvertinti spermos brandumą ir galimybę natūraliai apvaisinti kiaušialąstę.

Naujas ir unikalus reprodukcinės genetikos tyrimo metodas yra HLA tipavimas. HLA yra žmogaus leukocitų, arba audinių suderinamumo, antigenas. Nevaisingumo priežasčių diagnostikai taip pat gali būti atliekama Y chromosomų genetinė analizė ir tyrimas. Nerandant spermatozoidų ejakuliate, pasitelkiamas TESA tyrimas, kurio metu, ieškant spermatogenezės požymių sėklidėse, aspiruojami jų audiniai. Vėliau šis testas gali pasitarnauti pagalbiniam apvaisinimui.

Kaip gydomas vyrų nevaisingumas

Nevaisingumo gydymas priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių. Pasak gydytojo, pasitelkus šiuolaikinius tyrimus daugelį nevaisingumo priežasčių galima diagnozuoti, bet iki 30 procentų atvejų priežastys yra nežinomos.

Jeigu nustatoma priežastis – infekcijos, varikocelė, hormoniniai nukrypimai – skiriamas antibakterinis, operacinis ar hormoninis gydymas. Jeigu organizme padidėjusi oksidacinė pažaida, skiriami antioksidantai, efektyviai koreguojantys spermogramos kokybinius, o kartais ir kiekybinius parametrus, pateikiamos gyvenimo būdo pokyčių rekomendacijos.

Esant neaiškios kilmės sprematogenezės pakitimams, sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, partnerių amžių ir kitus veiksnius. Esant nedideliems nukrypimams, kartais porai pakanka taikyti minimalias korekcijas. Kitais atvejais, esant dideliems pakitimams spermogramoje, kai vyras vyresnio amžiaus, ilgesnė nevaisingumo trukmė ir kt., taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su šiuolaikinėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis (intrauterinine inseminacija (IUI), in vitro fertilizacija ( IVF), intracitoplazmine spermatozoido injekcija (ICSI) ir kt.). Atsiradus pagalbinio apvaisinimo metodams, vyrų nevaisingumo gydyme įvyko perversmas.

„Tobulėjant medicinai, šiuo metu absoliutaus, nepagydomo vyrų nevaisingumo atvejų liko nedaug. Netgi kai spermoje nėra spermatozoidų, galima jų gauti iš sėklidės aspiracijos TESA / PESA metodu arba atliekant sėklidžių biopsiją TESE metodu, ir panaudoti pagalbiniam apvaisinimui“, – teigia R.Baltrimavičius.

Kada kreiptis į vaisingumo specialistą

R.Baltrimavičius pabrėžia, kad nevaisingumas yra ne tik vyro ar moters, o abiejų – poros – problema. Visais atvejais, kai tik porai iškyla abejonių dėl galimų vaisingumo sutrikimų, reikėtų kreiptis į specialistą konsultacijai ir ištyrimui. Į vaisingumo specialistus pora turėtų kreiptis, jeigu, gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nevartojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 36 metų ar yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti nulemti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, praeityje buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas ir pan., ištyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti dar anksčiau – nereikėtų laukti ilgiau nei pusmetį.

„Kartais tam, kad pasiektum laukiamo efekto, pakanka taikyti minimalias korekcijas – atsisakyti žalingų įpročių ar skirti antioksidacines priemones. Vyrams ypač nederėtų delsti siekiant sėkmingo natūralaus apvaisinimo, nes prasidėję neigiami organizmo procesai laikui bėgant progresuoja ir dar pablogina spermatogenezę. Uždelstais atvejais neretai lieka tik pagalbinio apvaisinimo galimybė, o sunkiais klinikiniais atvejais pagalbinio apvaisinimo sėkmės procentas žymiai sumažėja“, – įspėja gydytojas.

Kaip pagerinti savo vaisingumą

R.Baltrimavičiaus teigimu, dalis vyrų savo spermos kokybę gali efektyviai pagerinti tiesiog pradėję sveikiau gyventi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyrų spermos kokybę prastina rūkymas, reguliarus ir ilgalaikis anabolinių steroidų ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas, antsvoris ir dėl jo dažnai kalti nejudrus gyvenimo būdas bei netinkama mityba.

„Taip pat reikėtų stengtis mažinti stresą, emocinę įtampą, gerai išsimiegoti, minimalizuoti lytinių infekcijų riziką, anksčiau planuoti šeimą. Labai svarbus ir reguliarus lytinis aktyvumas – didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos priemonių ir turi reguliarius lytinius santykius be jokių nenatūralių pertraukų kas 2–3 dienas. Visi šie, atrodo, elementarūs dalykai stipriai pagerina vyro vaisingumą ir sumažina nevaisingumo riziką“, – sako gydytojas.