Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nemokami tyrimai gali išgelbėti gyvybę

Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Mūsų šalyje ši klastinga liga kasmet nusineša apie 8 tūkst. gyvybių. Vėžio gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes daugeliu atvejų į gydytojus kreipiamasi pavėluotai. Medikai vieningai sutaria, kad, nustačius ankstyvos stadijos vėžį, ne tik sumažėja mirties rizika, bet ir pailgėja išgyvenamumo trukmė, sumažėja neįgalumo tikimybė, pastebimas geresnis gydymo efektyvumas, o nustačius ikivėžinius pokyčius galima net išvengti šios ligos išsivystymo. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratore Evelina Voitonis.

Daug kalbama apie vėžio prevencines programas. Kas tai yra?

Sergantis ankstyvos stadijos vėžiu žmogus paprastai nejaučia jokių simptomų. Tuo metu jo organizme jau nekontroliuojamai dauginasi ląstelės ir tik laiko klausimas, kada žmogus pasijus blogai. Simptomai paprastai atsiranda navikui augant ar plintant į kitas organizmo vietas, audinius ir organus.

Vėžio prevencinės programos (kitaip dar vadinamos ankstyvosiomis patikros programomis) yra didelių gyventojų grupių profilaktiniai tyrimai, kuriais siekiama aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius. Jų metu tiriami žmonės, kurie nejaučia jokių simptomų ir laiko save sveikais. Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencinės programos – gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Šios programos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pagal kiekvieną programą norintiems išsitirti nurodyto amžiaus gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, už šias paslaugas mokėti nereikia.

Kaip atliekama gimdos kaklelio patikra?

Kiekviena 25–60 metų moteris gali 1 kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ar vėžio. Per patikrą atliekamas paprastas ir neskausmingas PAP testas: paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus bei iš kaklelio kanalo ir siunčiamas į laboratoriją mikroskopiniam tyrimui. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių neparodė, moteris gali vėl pasitikrinti po trejų metų. Nustačius ikivėžinių pakitimų, atliekami papildomi tyrimai diagnozei patikslinti. Svarbu tai, kad ši programa leidžia nustatyti ikivėžinės stadijos ląstelių pokyčius, todėl galima užkirsti kelią vėžio išsivystymui.

Ką galite pasakyti apie krūties vėžio mamografiją?

Kiekviena 50–69 metų moteris gali 1 kartą per dvejus metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Per patikrą moteriai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pokyčių. Jei per patikrą nebuvo nustatyta pokyčių, moteris gali vėl išsitirti po dvejų metų. Nustačius pakitimų moteriai atliekami nuodugnesni tyrimai. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti.

Vyrams labai svarbi priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvoji diagnostika. Kam ji skirta?

Prostatos vėžio prevencinė programa yra skirta visiems 50–75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jie turi galimybę 1 kartą per dvejus metus nemokamai pasitikrinti dėl šios ligos. Programos dalyviams atliekamas paprastas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją. Jei PSA kiekis viršija normą, vyrui atliekami išsamesni tyrimai diagnozei patikslinti. Kraujyje neradus pakitimų, vyras gali vėl pasitikrinti po dvejų metų.

Kuo anksčiau „sučiumpamas“ storosios žarnos vėžys, tuo geresni gydymo rezultatai. Kam gali būti taikoma nemokama ankstyvosios diagnostikos programa?

Pagal šią programą 50–74 m. amžiaus asmenys turi galimybę 1 kartą per dvejus metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT). iFOBT – biocheminis tyrimas, leidžiantis aptikti labai nedidelį plika akimi nematomą kraujo kiekį išmatose. Testas atliekamas savarankiškai namuose, tačiau rezultatus vertina gydytojas. Programoje dalyvaujantį asmenį šeimos gydytojas supažindina su testo atlikimo eiga ir išduoda priemones jam atlikti. Jei slaptojo kraujo išmatose nerandama, asmuo yra sveikas ir gali vėl pasitikrinti po dvejų metų. Suradus slaptojo kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti išsamesnius tyrimus.

Kaip dalyvauti programoje?

Norėdami dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programoje, pirmiausia įsitikinkite, kad esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kad atitinkate programoje nurodytą amžių. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris nusiųs atlikti atitinkamų tyrimų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad anksti diagnozuotas vėžys ar ikivėžiniai pokyčiai yra lengviau ir efektyviau išgydomi. Neatidėliokite ir nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – pasitikrinkite jau dabar ir paraginkite tai padaryti savo artimuosius. Nepraleiskite progos pasinaudoti jums priklausančia nemokama paslauga!

 

Rekomenduojami video