Pagrindinis sutrikimas, kai kalbame apie miegą, yra nemiga. Ką reiškia, jei miegame per ilgai ar per giliai? Gydytoja ir vaistininkė atsako, ką apie kokias sveikatos problemas byloja miego sutrikimai ir kaip su jais susidoroti.

Užmigti padeda melatoninas

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, kasdien vaistinėje parduodami dešimtys cheminių vaistų, maisto papildų ir vaistažolių nemigos problemai spręsti. Deja, migdomieji gali padėti tik kai nemigos priežastys aiškios ir trumpalaikės, pvz., žmogus išgyvena stresą, įtampą, miegas sutriko dėl dažnų kelionių.

Dažniau nemigos priežastys būna neištirtos, o liga tęsiasi ilgai. Kuo ilgiau skiriami migdomieji, tuo didesnis priklausomybės jiems pavojus. Į dažno maisto papildo nemigai gydyti sudėtį įeina melatoninas – natūrali medžiaga, kuri gaminasi mūsų smegenyse ir padeda užmigti. Tačiau vartojant ilgą laiką ir didesnėmis dozėmis, net ir melatoninas nėra nekaltas.

Nemigos priežastimi gali būti širdies ritmo sutrikimai, nekontroliuojamas naktinis kraujospūdis, neurologinės problemos, apie kurias žmogus gali ir nežinoti. Viena jauna mama pasiskundė, kad visai nemiega ketvirta para iš eilės, nors dienos metu jautėsi neblogai. Vėliau paaiškėjo, kad nemiga buvo pirmasis pogimdyvinės depresijos požymis. Todėl jei nepavyksta miego problemų išspręsti sutvarkius poilsio ir darbo režimą, padidinus fizinį aktyvumą, sumažinus stresą, verta kreiptis į gydytoją. Ilgalaikei nemigai gydyti geriau rinktis ne tabletes, o psichoterapiją.

Miegas ir kraujospūdis

Kenksmingas sveikatai ir per ilgas miegas. Kai kurie pacientai, nors ir miega ilgai, atėję į vaistinę ieško preparatų darbingumui padidinti, nes nesijaučia pailsėję.
„Kreipėsi moteris, kuri skundėsi kas rytą skaudančia galva, nors miega ilgai ir kietai. Paaiškėjo, kad ji turi aukštą kraujospūdį ir kas rytą po pusryčių išgeria trijų rūšių vaistus.

Dieną, kol vaistai veikdavo, ji jausdavosi gerai, naktį vaistų veikimas baigdavosi, stipriai pakildavo spaudimas, tik ji miegodama to nejausdavo. Paaiškinome, kad nereikia nakčiai skiriamų vaistų nuo kraujospūdžio gerti ryte“, – sako K. Šnirpūnienė.

Dėl miego sutrikimų būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris nukreips pas neurologą, psichologą, kardiologą ar į miego kliniką.

„Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Rasa Stonkutė-Gailienė dažniausiai susiduria su pacientais, kenčiančiais nuo nemigos, knarkimo bei obstrukcinės miego apnėjos.
„Miego trukmės sumažėjimas 1 valanda didina mirtingumo riziką 6 proc., tačiau padidėjimas 1 val. mirtingumo riziką didina net 13 proc. Taigi persimiegoti dar pavojingiau nei miegoti per trumpai“, – aiškina ji.

Miego trukmės pokyčiai taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, patirti kognityvinės veiklos sutrikimų. Miegant mažiau nei 6-7 val. didėja rizika patirti traumą darbe, miegant mažiau net 38 proc. padidėja sergamumas nutukimu. Miegant 8 val. ir daugiau daugėja susirgimų osteoporoze. Sveikatai optimali miego trukmė suaugusiam žmogui yra 7-8 val.

Svarbu miego gilumas

Miegas skirstomas į lėtąjį (NREM) ir paradoksinį (REM) miegą, o lėtasis miegas dalijamas dar į 3 stadijas. Sveiko jauno žmogaus miegas turėtų atrodyti taip: 1 stadija (negilus miegas) – 2-5 proc., 2 stadija – 45-55 proc., 3 stadija (gilus miegas) – 13-23 proc., o paradoksinis miegas – 20-25 proc.
Miego kokybei ypač svarbi gilaus miego trukmė. Esant jo trūkumui, žmogus gali jaustis nuvargęs, blogėja atmintis, sunku susikaupti, silpnėja imunitetas.

Kadangi gilaus miego metu vyksta aktyvūs medžiagų apykaitos atliekų šalinimo iš smegenų procesai, jo stoka gali paskatinti Alzheimerio ar Parkinsono ligų vystymąsi. Miego stoka taip pat susijusi su hormonų pokyčiais, todėl didėja apetitas kaloringam maistui, gali didėti atsparumas insulinui, skatinamas diabeto bei širdies-kraujagyslių ligų vystymasis. Dėl gilaus miego trūkumo santykinai daugėja negilaus miego, todėl net miegodamas pakankamai valandų, žmogus gali jaustis nepailsėjęs.

Gilaus miego trukmė gali didėti, jei žmogus gauna progą pailsėti po prieš tai buvusios miego stokos. Ilgiau trunkantis gilus miegas gali būti ir sėkmingai gydomos obstrukcinės miego apnėjos požymis, kai organizmas bando atsigriebti už buvusį sutrikdytą miegą.

Paradoksinis miegas vaidina svarbų vaidmenį sapnuojant, atminties procesams, emocijų apdorojimui smegenyse, smegenų vystymuisi. Jo trukmė padidėja po intensyvesnio mokymosi ir atvirkščiai – esant paradoksinio miego trūkumui, žmogus gali patirti su atmintimi susijusių sunkumų. Paradoksinio miego trukmė gali pailgėti, kai žmogus prieš tai patyrė miego trūkumą.

Tai gali būti susiję ir su miego sutrikimais, pvz., narkolepsija. Paradoksinio miego trukmę trumpina alkoholio vartojimas.
Miego stadijas nustatyti galima tik vertinant smegenų aktyvumą polisomnografijos tyrimo metu.