Kai ką nors skauda, paprastai daug negalvojame: išgeriame vaistinėlėje turimų vaistų nuo skausmo ir su palengvėjimu atsidūstame, kai jis liaujasi kamuoti. Deja, įprastiniai vaistai padeda ne visais atvejais, o skausmas gali užsitęsti. Tuomet praveriame skausmo klinikos duris. Apie skausmą kalbamės su skausmo klinikos „Jankus klinika“ Gargžduose vadovu, skausmo gydytoju, anesteziologu-reanimatologu Vidu Jankumi.

Kas yra skausmas? Ar visada jis tik simptomas, padedantis diagnozuoti ligą? Ar gali jis būti kaip atskira liga?

Skausmas yra nemalonus kūno jutimas, kurio tikslas – apsaugoti nuo galimo audinių pažeidimo arba saugoti sužeistą vietą nuo dar didesnio sužalojimo. Jis yra labai svarbus fiziologiškai ir nors nemalonus, bet labai reikalingas kiekvienam iš mūsų. Reikalingumą labiausiai supranta tie, kuriems yra sutrikę jutimai dėl patirto nervų sužalojimo. Jie turi būti labai atidūs, nes neretai nusidegina, susižeidžia, nejusdami, ar daiktas karštas, galbūt pjauna ar duria. Daugybė ligų pradeda signalizuoti apie save skausmu. Jis priverčia mus sunerimti ir atlikti diagnostinius tyrimus ieškant, kas su mumis ne taip.

Taigi, kol yra ūmus periodas, skausmas naudingas, nes saugo nuo didesnio sužalojimo, duoda signalą saugoti gyjančią vietą. Bet jis tampa visiškai nenaudingas, netgi žalingas, kai užsitęsia. Trys mėnesiai yra riba, kad normalu justi skausmą po buvusio sužeidimo, bet jei skausmas tęsiasi ilgiau, nors pažeisti audiniai jau sugiję, jis nebeteikia jokio apsauginio mechanizmo. Tai jau lėtinis skausmas, nebe simptomas, o liga, kai pažeidimas sugijęs, bet skausmas – likęs. Šis skausmas gydomas daug sunkiau nei ūmus skausmas, dažnu atveju neveikia įvairiausi vaistai nuo skausmo.

Ar gydytojui svarbu žinoti, kokio intensyvumo skausmą junta pacientas? Kaip įvertinamas skausmo intensyvumas?

Sprendžiant, ar reikia skausmą gydyti ir kokiais vaistais, svarbu žinoti, kokio stiprumo yra skausmas. Sunkų ir nepakeliamą skausmą lengva vertinti vos pažiūrėjus į žmogų, matant jį rėkiantį iš skausmo ar skausmo perkreiptu veidu. Tuomet abejonių nekyla, kad reikia veikti greitai, diagnozuoti ir skirti stipriausiai veikiantį gydymą.

Tačiau jei žmogus yra labai kantrus, gali būti sunku suprasti, kaip jam skauda. Tam yra skausmo skalės. Verbalinė skalė, kuomet prašoma įvertinti skausmo intensyvumą nuo nulio iki dešimt. Tačiau daliai pacientų sunku šį vertinimą suprasti, tad galima naudoti kitą – vaizdinę analoginę – skalę, kai linija ant popieriaus lapo yra sugraduota iki 10 balų ir paciento prašoma pažymėti, kokio lygio yra jo skausmas. Suvokimą dar labiau palengvina šalia esanti grafinė veidukų skalė su parodytomis šešiomis skausmo išraiškomis, nuo besišypsančio, susirūpinusio iki verkiančio. Tačiau jei pacientas nekalba ir negali skausmo atvaizduoti popieriaus lape, pavyzdžiui, po persirgto insulto, skausmą galima vertinti pagal funkcinę skausmo skalę, atsižvelgiant į tai, kaip jis riboja kasdienę veiklą. Jis vertinamas kaip didelis, jei dėl skausmo žmogus negali dalyvauti kasdienėje veikloje, bendrauti. Skausmo intensyvumo vertinimas svarbus, norint parinkti reikiamą gydymą ir įvertinti gydymo efektyvumą.

Kaip gydomas skausmas? Ar vien vaistais?

Skausmas gydomas įvairiais metodais. Labiausiai žinomas metodas – medikamentinis. Lengvu atveju plačiai prieinami nereceptiniai vaistai. Pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir paracetamolis, esant ūmiam, lengvam ar vidutiniam skausmui, veikia labai efektyviai ir daugeliu atveju greit išsprendžia problemą.

Esant stipresniam skausmui, o ypač užsitęsusiam, gydymas sudėtingesnis. Reikia gydyti kuo anksčiau, kol jis neperėjo į lėtinį. Viena iš priežasčių, dėl ko skausmas pereina į sunkiai gydomą lėtinį, –  negydytas ūmus skausmas („esu kantrus, pakentėsiu ir vaistų negersiu“).

Geriausią rezultatą gydant skausmą vaistais galima pasiekti taikant multimodalinį gydymą. Tai reiškia, kad geriau kombinuoti nedideles skirtingų vaistų nuo skausmo dozes, nei skirti didelę vieno vaisto dozę. Skirtingi vaistai veikia skirtingas skausmo kelio vietas nuo pažeisto audinio, nervų srityje, smegenyse. Tad skirdami vaistą, kuris veikia pažeidimo vietoje, pavyzdžiui, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, slopinančius skausmą ir uždegimą pažeidimo vietoje, papildomai – nedidelę dozę opioido, pavyzdžiui, tramadolio, veikiančio per nugaros ir galvos smegenyse esančius skausmo receptorius, bei paracetamolio, kuris malšina skausmą galvos smegenų srityje, gausime daug geresnį skausmą malšinantį efektą, nei vartojant didžiausią leistiną vieno vaisto dozę.

Viena iš dažniausių netinkamo skausmo gydymo klaidų – kelių vaistų, veikiančių tą pačią skausmo kelio vietą, vartojimas. Pavyzdžiui, kombinuojant diklofenaką, ketonalį, ibuprofeną ir panašius vaistus, tikintis, kad jie skausmą malšins labiau. Iš tiesų, ne tik kad taip nebus, bet dar padidės inkstų, virškinamojo trakto pažeidimo ir kitų nepageidaujamų reiškinių rizika.

Taip pat, siekiant efektyvaus skausmo gydymo, rekomenduoju medikamentinį gydymą kombinuoti su nemedikamentiniu, tokiu kaip kineziterapija, fizioterapija ar intervencinis gydymas injekcijomis, kurį atlieka skausmo gydytojas.  

Kaip išsivysto lėtinis skausmas? Ar jis pagydomas?

Jei ūmus skausmas negydomas, gali užsitęsti ir tapti lėtiniu. Aišku, ir gydomas gali tapti lėtiniu, bet tikimybė yra mažesnė. Lėtinio skausmo mechanizme atsiranda pačių nervų ligos keliamas skausmo komponentas, kuomet pats nervas, o ne buvęs pažeistas audinys ima generuoti skausmo impulsus. Į smegenis siunčiamas skausmo signalas, nors jokio žalojančio veiksnio nėra. Dėl užsitęsusio skausmo sutrinka nervų sistemos reguliavimo mechanizmai, kuomet į smegenis ateinantis skausmo impulsas yra sustiprinamas, kaip, pavyzdžiui, žmogaus balsas kalbant į mikrofoną. Galvos smegenyse taip pat vyksta sudėtingi mechanizmai, formuojasi papildomos neuronų jungtys, palaikančios skausmo jutimo stiprėjimo mechanizmus, įsijautrinimą skausmui.

Lėtinio skausmo gydymas dažniausiai reikalauja multidisciplininio požiūrio ir komandinio darbo. Gydomas medikamentais, kombinuojant su intervenciniais skausmo gydymo metodais, kineziterapija, fizioterapija, reabilitacija. Nors apie 20 procentų lėtinio skausmo gydymo atvejų jokiais metodais nepavyksta pasiekti ženklaus rezultato, didžiajai daliai pacientų galima ryškiai sumažinti skausmą ar visai jį išgydyti. 

Ką reiškia skausmas, kuriam gydytojai neranda somatinių priežasčių?

Gana dažnai pacientai kreipiasi į skausmo kliniką pasikonsultavę su kitais specialistais, kai būna atlikta daugybė tyrimų ir jokios somatinės skausmo priežasties nerasta. Iš praktikos galiu pasakyti, kad daugumai tų pacientų somatinė priežastis yra, bet jos niekas nepastebėjo ar nežinojo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Skausmo medicina yra nepaprastai plati sritis, apimanti ne tik nervų sistemą, bet ir kaulų, sąnarių, jungiamojo audinio, raumenų sistemas. Skausmo gydytojas turi mokėti jas visas analizuoti, interpretuoti vienos su kita sąsajas. Kūnas – ne atskiri organai, o bendra sistema, kurią reikia analizuoti nustatant, dėl ko žmogui skauda. Tai padeda surasti skausmo priežastis, kurių kitų sričių specialistai nepastebi, o gal ir negali pastebėti, nes su dalimi skausmo ligų susiduria ir jas žino tik skausmo gydytojai. Mes susiduriame su rečiausiais klinikiniais skausmo atvejais, todėl turime labai daug išskirtinės patirties ir būdų diagnozuoti ir spręsti skausmo problemą. Be to, būna atvejų, kai iš tikrųjų nėra somatinės skausmo priežasties, matomos anatomiškai, tačiau reikėtų nepamiršti, kad organo funkcija gali pakisti, o jo forma – ne, tuomet vaizdiniuose tyrimuose nieko nematysime, bet, pavyzdžiui, sutrikus nervo funkcijai, jis generuos skausmo impulsus, nors anatomiškai nebus pakitęs. Tokiu atveju skausmo klinikoje taikomi gydymo metodai, kurie niekur kitur netaikomi.

Kokiais atvejais žmonės kreipiasi į Skausmo kliniką?

Į kliniką pacientai kreipiasi, kai skausmo nepavyksta įveikti vaistais. Taip pat po neefektyvaus reabilitacinio, fizioterapinio ir kineziterapinio gydymo. Kreipiasi nemažai pacientų, kurie nori išvengti operacinio gydymo, nes operacija gali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų, arba pakitimai yra nepakankamai dideli, kad chirurgas siūlytų operacinį gydymą. Skausmo gydymo intervencijos gali padėti išvengti operacijos esant nedidelėms tarpslankstelinio disko išvaržoms, nervų spaudimo sindromams, tam tikroms sąnarių, raiščių patologijoms. Taip pat kai operacija negalima dėl gretutinių paciento ligų. Tokiais atvejais skausmo klinikoje taikomi unikalūs gydymo metodai, koreguojantys veiksnius, susijusius su skausmą sukeliančiomis priežastimis.