Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nemaloni liga užklumpa ir vasarą

Pavasaris ir prasidedanti vasara gydytojams nefrologams – įtempto darbo pradžia. Šlapimo takų infekcijos tyko panorusiųjų išbandyti pernelyg šalto vandens malonumus ar mėgstančiųjų naktimis pasėdėti gamtoje.

Infekcija linkusi kartotis

Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės nefrologės Rimantės Čerkauskienės, nuo šlapimo organų infekcijos dažniausiai nukenčia mergaitės ir moterys, nors liga gali užklupti ir vyrus. Beveik pusei jų infekcija po metų pasikartoja. „Turime nuolatinių pacienčių, kurios dėl tų pačių bėdų ateina kasmet. Kartą susirgus, pasigauti infekciją labai paprasta“, – paaiškino R.Čerkauskienė.

Lengviausiai išsisuka tie, kuriems šlapimo organų infekcija paliečia tik šlapimo pūslę. Jos uždegimas, dar vadinamas cistitu, yra labai nemalonus negalavimas. Šlapinimasis tampa skausmingas ir dažnas. Tačiau žmonės linkę šiuos sveikatos sutrikimus ignoruoti, ypač tada, kai kūno temperatūra būna normali.

„Būna taip, kad cistitas praeina ir negydomas. Moterys kartais išgeria žolelių arbatų, šilčiau apsirengia ir pasveiksta. Bet jei imunitetas nusilpęs, verčiau nerizikuoti ir apsilankyti pas gydytoją“, – patarė R.Čerkauskienė.

Gamtos pagalba

Nesunkus ūminis cistitas dažniausiai praeina be gydymo per 4–9 dienas. Dauguma pacientų net nesikreipia pagalbos į medikus, tačiau jos nederėtų atsisakyti rizikos grupių asmenims: sergantiesiems diabetu, nėščiosioms, vyresniems žmonėms, patyrusiesiems insultą ar stuburo traumų.

Gydytoja nefrologė pabrėžė, kad gydant šlapimo pūslės uždegimą, svarbi ir paciento mityba. „Sergant cistitu, iš raciono reikia išbraukti aštrų maistą: pipirus, krienus, garstyčias, marinatus, sūrius patiekalus, alkoholinius gėrimus, įskaitant ir alų. Taip pat nereikėtų žavėtis prietarais, kad pagysite pasėdėję ant puodo su garuojančiomis bulvėmis“, – pasakojo ji.

Tačiau, pasak specialistės, gydant šlapimo pūslės uždegimą, visada pagelbės uogos ir vaistažolės, surinktos Lietuvos laukuose ir miškuose. „Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos iš organizmo būtų išplautos. Labiausiai tinka bruknių arba meškauogių arbatos, spanguolių sultys. Uždegimą slopinantį poveikį turi medetkos, šalavijai, jonažolės, miškinių sidabražolių šaknys, rozmarinų lapai, kadagių vaisiai. Sergant šlapimo takų infekcijoms, svarbu vartoti ir beržo lapų, rykštenių žolės, petražolių, asiūklių, dilgėlių lapų, kurie iš organizmo varo šlapimą“, – patarė specialistė.

Sustreikuoja inkstai

Jei nemalonūs simptomai pamažu išnyksta savaime, užtenka peršalti dar kartą, ir liga gali atsinaujinti. Tik antrą kartą sergama daug rimčiau. „Viena mano pacientė cistitą antibakteriniais vaistais išsigydė per savaitę. Tačiau jau kitą savaitgalį išvyko į gamtą ir nusprendė atsisėsti ant žolės. Po dviejų dienų ji smarkiai karščiavo, skundėsi pilvo skausmais, ją pykino. Teko guldyti į ligoninę ir gydyti antibiotikais“, – pasakojo gydytoja.

Kartais infekcija gali nukeliauti iki inkstų. Tada susergama pielonefritu, kuris gydomas ligoninėje. Pavojingiausia, kai inkstų uždegimas kartojasi. Inkstų geldelės randėja ir po kiek laiko gali nustoti veikti.

„Buvo ir tokių atvejų, kai nekaltas pasėdėjimas ant žolės baigdavosi ligoninėje dializės procedūromis, nes nefunkcionavo inkstai. Tai nutinka dažnai, kai yra įgimtų šlapimo organų defektų“, – perspėjo R.Čerkauskienė. Ji įsitikinusi, kad, pajutus bet kokių šlapimo takų infekcijos požymių, visgi verta kreiptis į gydytojus, nes tik jie gali atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti įgimtų pakitimų. Pavyzdžiui, jei išsiplėtę šlapimtakiai, infekcija sparčiau patenka iš šlapimo pūslės į inkstus.

Lenda į per šaltą vandenį

Specialistai pataria vengti sėdėti ant žemės iki pat birželio ar net ilgiau. Net jei oras šiltas, verta rinktis suolelius ar bent jau pasitiesti drėgmės nepraleidžiantį audeklą. „Patiesalas turi būti impregnuotas. Be to, dabar galima įsigyti ir mažų sulankstomų kėdučių. Tikrai nenoriu uždrausti žmonėms iškylauti gamtoje, tik noriu priminti, kad reikia saugotis“, – sakė nefrologė.

Antra ligonių banga pasirodo, kai iškylautojai ima maudytis šaltame vandenyje. „Kai pacientams tai primenu, visi sutartinai linksi, kad ir patys puikiai viską žino, bet kiekvieną pavasarį ligonių srautas nemažėja. Daugiausia ligonių sulaukiame prasidėjus mokinių išvykoms“, – skėstelėjo rankomis R.Čerkauskienė.

Cistito profilaktika:

tinkama asmens, ypač jo lyties organų srities, higiena, sveikas gyvenimo būdas;

vengti peršalimų;

geriau praustis po dušu negu vonioje (tai ypač aktualu moterims);

tualete visada gerai išsišlapinti, visiškai ištuštinant šlapimo pūslę;

atsiradus norui šlapintis, nedelsiant tai padaryti;

dėvėti medvilnines, o ne sintetines apatines kelnaites, gerai sugeriančias drėgmę;

išsituštinus nusivalyti braukiant popieriumi nuo priekio (lyties organų) išeinamosios angos link (tai ypač rekomenduojama moterims);

tinkamai nuprausti visą kūną, ypač rankas, lyties organų sritį prieš lytinius santykius ir po jų; naudoti lubrikantus (jei reikia), kad būtų mažiau traumuojami lyties organai;

pasišlapinti reikėtų ne tik prieš lytinę sueitį, bet ir po jos, nes šlapimas išplauna lytinius takus ir patogenus, kurių gali patekti santykiaujant;

gydyti ligas, skatinančias cistitą ar jo kartojimąsi: diabetą, prostatos hiperplaziją, stuburo smegenų pažeidimus.

Pagal VL mediciną parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video