Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Migrena – ne tik galvos skausmas

Dažnas žmogus, patyręs varginančius galvos skausmus, skuba juos malšinti medikamentais. Tačiau už iš pirmo žvilgsnio nekalto galvos skausmo gali slypėti kur kas sudėtingesnė liga – migrena. Šia liga dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės.

Pirminiai ir simptominiai skausmai

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad galvos skausmai skirstomi į dvi grupes: pirminius ir simptominius. Simptominis galvos skausmas gali būti kitos ligos požymis, o pirminis galvos skausmas neturi aiškios priežasties. Vienas tokių pirminių galvos skausmų ir yra migrena.

Ne vienas, patyręs migrenos sukeliamus skausmus, pritars, jog tai sunkiai pakeliama būsena, kuri priverčia bent jau kuriam laikui atsitraukti nuo kasdieninės veiklos. Kitaip nei paprastas galvos skausmas, migreninis skausmas yra dažnai lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto bei autonominės nervų sistemos sutrikimų.

Ieško ramybės ir tamsos

Gydytoja neurologė Giedrė Jančienė atkreipia dėmesį, kad migrena yra neurologinė būklė, kuri, sukeldama laikinus cheminių medžiagų, nervų ir kraujagyslių pokyčius smegenyse, veikia mūsų nervų sistemą.

„Migrenai būdingas tiek vienpusis, tiek ir abipusis pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas, kuris dažniausiai sustiprėja fizinio aktyvumo metu. Ši patologija nuo paprasto galvos skausmo gerokai skiriasi ir jaučiamo skausmo skale – tai gali būti vidutinis, stiprus, labai stiprus arba nepakeliamas skausmas. Asmuo, jaučiantis migrenos sukeltus skausmus, neretai patiria ir pykinimą, vėmimą, šviesos ir garso baimę. Žmones taip pat gali kamuoti dėmesio, koncentracijos sutrikimas, miglotas matymas, mirgėjimas akyse. Migrenos priepuolio ištiktas asmuo paprastai ieško ramybės ir tamsos“, – praneša G.Jančienė.

Pasak neurologės, nors migrenos priepuolis žmogui dažniausiai pasireiškia savaime ir be priežasties, neretai jo atsiradimui įtaką gali turėti ir kasdieniai veiksniai: „Migrenos priepuolį gali išprovokuoti patiriamas stresas, nuovargis, hormoniniai pokyčiai, neretai kylantys dėl kontraceptikų vartojimo. Kai kuriems pacientams įtakos skausmo atsiradimui turi tam tikri gėrimai bei maisto produktai – raudonasis vynas, kava ar fermentinis sūris. Priepuolius sukelti taip pat gali pojūčių dirgikliai – įvairūs kvapai, skardūs garsai, mirksinčios šviesos bei aplinkos veiksniai – karštis bei šaltis.“

Su aura ir be auros

G.Jančienė pabrėžia, kad nors yra keletas migrenos rūšių, labiausiai paplitusiomis pripažįstamos migrena su aura ir migrena be auros. Pastarosios viena nuo kitos gali skirtis jaučiamo skausmo trukme, pasikartojimo dažniu bei simptomatika.

„Migrena su aura reiškia, jog iki galvos skausmo žmogus patiria vadinamąją aurą, kuri trunka nuo kelių minučių iki valandos. Ši patologija apima platų neurologinių simptomų spektrą, pasireiškiantį regos, jutimo ir kalbos sutrikimais, po kurių prasideda intensyvus migreninis galvos skausmas. Tuo tarpu migrena be auros dažniausiai pasireiškia kaip intensyvus, tvinkčiojantis galvos skausmas vienoje galvos pusėje, trunkantis nuo kelių valandų iki trijų dienų. Įprastinis pastarosios migrenos rūšies dažnis yra 1–2 priepuoliai per mėnesį. Jei jie kartojasi vieną ar daugiau kartų per savaitę, migrena vadinama dažna“, – aiškina neurologė.

Dr. A.Vilionskis: „Reikia suprasti, kad profilaktinis gydymas yra gan ilgas procesas. Tikrai ne visada iš pirmo karto pavyksta pritaikyti konkrečiam asmeniui tinkančius vaistus.“

Rašyti migrenos dienoraštį

Pasak doc. dr. A.Vilionskio, nors migrenos išgydyti ir neįmanoma, tačiau gydytojui neurologui padedant galima kontroliuoti priepuolius ir stipriai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Nusprendus ieškoti profesionalios pagalbos, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą neurologo konsultacijai.

„Būtų puiku, jei pas neurologą žmogus atvyktų jau turėdamas bendro ir biochemininio kraujo tyrimo rezultatus. Neurologas gali paskirti ir papildomus tyrimus, kurie padeda paneigti ar patvirtinti kitų ligų, galinčių imituoti migrenos priepuolius, diagnozę, pavyzdžiui, galvos auglį arba kitą struktūrinį pažeidimą“, – pataria doc. dr. A.Vilionskis.

Nors tiksli pirminė migrenos priežastis nėra žinoma, tačiau kiekvienu atveju reikia stengtis išsiaiškinti migrenos priepuolį provokuojančius veiksnius. Anot gydytojo neurologo, migrenos kontrolei labai svarbu juos žinoti ir stengtis pašalinti, sumažinti jų įtaką. „Šie veiksniai yra individualūs, todėl kiekvienas migrena sergantis žmogus turi save stebėti ir stengtis juos identifikuoti. Tai gali būti emocinis stresas, elgesio sutrikimai, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, menstruacinis ciklas, tam tikri maisto produktai – alkoholis, šokoladas, citrusiniai vaisiai, sūris, kai kurie prieskoniai, maisto priedai ir konservantai. Vienas iš veiksnių gali būti ir ilgesnis miegas, sukeliantis vadinamąją „savaitgalio migreną“, kai anksti ryte keltis įpratęs žmogus savaitgalį nusprendžia pamiegoti ilgiau ir atsibunda skaudama galva. Labai intensyvus fizinis aktyvumas taip pat gali išprovokuoti migrenos priepuolį.“

Gydytojas neurologas pataria gydant migreną rašyti migrenos dienoraštį, jame žymėti datas, kada pasireiškė migrenos priepuolis, aprašyti jo intensyvumą ir trukmę, užrašyti, kada ir kokius vaistus vartojo nuo skausmo. Tai leistų objektyviai vertinti migrenos priepuolių dažnį ir vaistų poreikį.

Gydymas

„Siekiant nustatyti diagnozę, visuomet yra renkama išsami ligos anamnezė, atliekamas objektyvus neurologinis ištyrimas. Jei įtariamas simptominis galvos skausmas, papildomai atliekami neurovizualiniai tyrimai: galvos smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija“, – sako G. Jančienė.

Gydytoja priduria, jog, priklausomai nuo diagnozės, esant dažniems ir stipriems migrenos priepuoliams gali būti skiriamas profilaktinis gydymas beta blokatoriais, kurie efektyviai užkerta kelią migreniniam galvos skausmui. Pacientams taip pat gali būti išrašomi vaistai nuo traukulių, o kartais, priklausomai nuo simptomatikos, ir antidepresantai.

Doc. dr. A.Vilionskis pažymi, kad, patvirtinus migrenos diagnozę ir išsiaiškinus ją provokuojančius veiksnius, galima parinkti efektyvų gydymą ir sėkmingai kontroliuoti ligą. Migrenos priepuolį veiksmingai malšina specifiniai vaistai, kurie, skirtingai nuo įprastų nuskausminamųjų, ne tik sumažina galvos skausmą, bet ir jį lydinčius simptomus, pavyzdžiui, šviesos baimę, pykinimą, vėmimą, grąžina darbingumą. Tačiau primena, kad šitie vaistai gali sukelti tam tikrus šalutinius poveikius, todėl jų negalima vartoti savo nuožiūra, būtina pasitarti su gydytoju.

Galima profilaktika

Jei migrenos priepuoliai reti, žmogus nedarbingas 1–2 dienas per mėnesį, profilaktinis medikamentinis gydymas nebūtinas. Jei priepuoliai kartojasi dažniau ir trunka po kelias dienas, žmogus dėl migrenos yra nedarbingas 5–6 dienas per mėnesį, kartu su gydytoju neurologu reikėtų apsvarstyti medikamentinės profilaktikos galimybę.

„Egzistuoja medikamentinė ir nemedikamentinė migrenos profilaktika. Nemedikamentinė profilaktika – kai pašalinami migrenos priepuolį provokuojantys veiksniai, žmogus stengiasi taisyklingai maitintis, užsiima fizine veikla, atsisako žalingų įpročių. Medikamentinė migrenos profilaktika – kai gydytojas neurologas skiria vaistus, kuriuos reikia gerti reguliariai, o jų paskirtis yra sumažinti migreninio skausmo stiprumą ir dažnį“, – sako doc. dr. A.Vilionskis.

Bene svarbiausias nuo migrenos kenčiantiems žmonėms kylantis klausimas – kokio rezultato gali tikėtis žmogus, pradėjęs medikamentinę profilaktiką ir vengiantis migreną išprovokuojančių veiksnių? Doc. dr. A.Vilionskis teigia, kad dažniausiai priepuolių skaičius sumažėja per pusę, o kartais migrena grįžta ir dar rečiau: „Tačiau reikia suprasti, kad profilaktinis gydymas yra gan ilgas procesas. Tikrai ne visada pavyksta iš pirmo karto pritaikyti individualius vaistus. Tam, kad pasijustų profilaktinio gydymo efektas, turi praeiti bent 1–2 mėnesiai nuo jo pradžios. Žmonės tikisi labai greito rezultato, tačiau taip nebūna.“

Rekomenduojami video