Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mesti rūkyti nelengva, bet verta

„Žinoma, būtų gerai mesti rūkyti. Vis sakau: nuo rytojaus. Bet atsikeli – ir vėl už cigaretės. Neturiu valios“, – interneto tyruose guodžiasi Violeta. „Dabar jau 15 metų visai nerūkau ir netraukia. Save galima pamaloninti kitais būdais. Sveikinu tuos, kurie metė rūkyti visam laikui“, – džiaugiasi Aldas. Prasidėjus gegužei – mėnesiui prieš rūkymą – domimės, kodėl mesti rūkyti taip sunku ir kaip save tam paskatinti.

Mesti rūkyti nelengva

„Rūkau 15 metų. Suvokiu, kaip tai yra žiauru, bet kuo daugiau noriu mesti, tuo daugiau surūkau. Pavydžiu tiems žmonėms, kurie gali rūkyti tik „prie kompanijos“ ar nerūkyti mėnesį, ar užsirūkyti tik prie kavos puodelio. Atrodo, lyg nesu visiška bevalė, bet mesti man neišeina. Vieną dieną aš taip supykau ant savęs, kad išmečiau pakelį, peleninę, vaikščiojau savimi didžiuodamasi. Bet po 15 min. mane apėmė toks nervingumas, kad kratė drebulys. Ištvėriau penkias valandas ir galiausiai vėl užsirūkiau. O visas tas valandas mano mintys sukosi vien apie cigaretes. Sakau: tai baisi narkomanija. Niekam nepatariu pradėti, o galintiems siūlau mesti! Aš irgi bandysiu dar, nes labai noriu neberūkyti“, – pasakoja Erika.

Deja, panašių istorijų – daug. Bet ne ką mažiau ir sėkmės istorijų

Kas trukdo mesti rūkyti

Mesti rūkyti norėtų daugiau nei pusė rūkančiųjų (59 proc.), parodė ne per seniausiai atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Daugiausia žmonių (62 proc.) negali mesti rūkyti, nes tai yra tapę įpročiu, net 56 proc. teigia, kad neužtenka valios. 33 proc. mano, kad rūkymas padeda kovoti su stresu, nors specialistai teigia, kad rūkantys žmonės jaučia nerimą, nuotaikų svyravimus daug dažniau nei nerūkantys, kiti nuogąstauja, kad vos metę priaugs svorio.

IPS klinikos psichiatras-psichoterapeutas Janas Hilbigas akcentuoja, kad metančiajam labai svarbus šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas. Ištverti metimo procesą padeda psichoterapija. Jos metu išmokstama valdyti nerimą, atrandami būdai, kuriais galima pakeisti nikotino poveikį.

„Medikamentinės gydymo priemonės taip pat naudingos ir moksliškai pagrįstos“, – sako J.Hilbigas.

Pasak gydytojo, kai kuriems žmonėms sunku atsisveikinti su žalingu rūkymo įpročiu, nes jį metę dar kurį laiką jaučiasi prastai. Ši būsena nėra pavojinga, tačiau reikalauja daug jėgų ir pasiryžimo. Jeigu žmogus turi emocinių sunkumų, santykių problemų, sveikatos sutrikimų, mesti dar sunkiau.

Nesėkmingų bandymų karuselė

„Priklausomybė nuo tabako yra ypatinga tuo, kad, ko gero, visi rūkantieji žino, kad jie tiesiogiai kenkia sau, tačiau rūko toliau, apgaudinėdami save, kad tai nėra labai kenksminga, kad mes rūkyti, kai panorės ar tam ateis laikas. Kai pagaliau ateina tas laikas, prasideda bandymai mesti, tačiau beveik visi rūkantieji susiduria su bejėgiškumu, t. y. rūkymas nugali. Tik labai maža dalis žmonių meta rūkymą iš pirmo ar antro karto, kiti įsisuka į nesėkmingų bandymų karuselę, tačiau apie tai niekam nesako. Jei kas iš artimų žmonių, kolegų ar draugų iškelia rūkymo žalos temą, rūkantysis dažniausiai vengia apie tai kalbėti arba bando išsisukti juokaudamas. Melas, pasiteisinimai, savęs apgaudinėjimas didina kaltės ir gėdos jausmus, iš esmės žmogus patiria vis gilesnę moralinę ir dvasinę krizę. Ši krizė ypač skausminga tiems žmonėms, kurie yra išsilavinę, autoritetingi, eina atsakingas pareigas ar dirba darbą, turintį sąsajų su sveikatos priežiūra“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakoja priklausomybių konsultantas, andragogas Gediminas Norvilas.

G. Norvilas

Į konsultantus kreipiasi retai

G.Norvilas pastebi, kad priklausomi nuo tabako žmonės pagalbos kreipiasi labai retai.

Tai esą susiję su tuo, kad rūkydamas asmuo nepatiria skausmingų netekčių, kaip kitų priklausomybių atveju.

„Pavyzdžiui, priklausomi nuo alkoholio, narkotikų ar lošimų žmonės anksčiau ar vėliau išgyvena labai skaudžias pasekmes, tokias kaip autoriteto praradimas, artimųjų atstūmimas, sveikatos, finansinės, darbinės ar teisinės problemos. Rūkantis žmogus dažniausiai rūko daug metų ir gyvena sąlyginai ramiai. Pirmieji priklausomybės nuo tabako simptomai, sukeliantys nerimą žmogui, dažniausiai būna susiję su sąžinės priekaištais, su kaltės jausmu, kad be reikalo rūko, vėjais leidžia pinigus, darosi gėda ir nepatogu prieš vaikus ar kitus rūkančiajam reikšmingus žmones, kurie nepritaria rūkymui“, – pasakoja G.Norvilas. Jis pats, apie 15 metų rūkęs, priklausomybės nuo tabako atsisakė prieš 20 metų.

Linki nenuleisti rankų

Pagalbos į priklausomybių konsultantus, pažymi G.Norvilas, kreipiasi tie žmonės, kurie pavargsta nuo vidinės kančios ir pagaliau pripažįsta sau, kad yra nepajėgūs susitvarkyti patys.

„Neretai žmonės ieško patarimų ir klausia, koks būdas pats efektyviausias. Pagrindinė rekomendacija – pirmiausia pasidomėti, kas tai per metodas ir koks specialistas teikia pagalbą, t. y. įsitikinti, kad siūloma pagalba yra parengta išties profesionaliai ir atsakingai“, – pataria konsultantas.

Vis dėlto jis pažymi, kad ir su profesionalų pagalba ne visada pavyksta mesti rūkius iš pirmo karto. Viena iš priežasčių – nusivylimas savimi, kad nepavyksta.

„Visoms priklausomybėms yra būdingas savęs nurašymas, ypač tada, kai prieš tai buvo daug nesėkmingų bandymų tvarkytis su priklausomybe“, – sako G.Norvilas.

Nusivylusiesiems jis linki nenuleisti rankų ir, pasimokius iš neigiamos patirties, bandyti vėl.

Rūkai – save žudai

Tabako dūmuose randama per 4 000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, sukeliančiais vėžį ar skatinančiais jo vystymąsi. Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmei, gerklų, bronchų gleivinei, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą, – skelbiama portale nerukysiu.lt.

Beje, neigiamą poveikį sveikatai turi ir elektroninės cigaretės. Jose esantis nikotinas gali ne tik sukelti vėžinius susirgimus, bet ir pakenkti DNR.

Pokyčiai metus rūkyti

Sėkmingai nustojus rūkyti laikui bėgant savijauta tampa daug geresnė, ženkliai mažėja su rūkymu susijusios sveikatos rizikos, nelieka išlaidų už tabaką.

Pirmieji pokyčiai pasireiškia jau po 20 minučių – pagerėja kraujotaka, rankų ir kojų pirštai tampa jautresni. Po 8 valandų kraujyje sumažėja anglies dvideginio, deguonies lygis normalizuojasi. Po dviejų parų nikotinas visiškai pasišalina iš organizmo. Deja, būtent tuo metu noras parūkyti išauga labiausiai.

Praėjus dviem dienoms imsite geriau justi maisto skonį, užuosti kvapus.

Po savaitės ims mažėti kraujospūdis – sumažės širdies ir kraujagyslių ligų, stenokardijos, širdies ir inkstų nepakankamumo rizika.

Po dviejų savaičių pradeda slopti kosulys, susireguliuoja kraujotaka, pagerėja lytinė funkcija (vyrams pagerėja erekcija, moterys tampa jautresnės).

Po metų galėsite pamiršti pageltusius pirštus ir dantis. Po penkerių – tikimybė, kad ištiks insultas, bus tokia pati, kaip ir nerūkantiems.

Po 15 metų tikimybė susirgti vėžiu taip pat taps ne didesnė nei nerūkantiems.

Tyrimai rodo, kad sėkmingas metimas rūkyti pagerina ir psichinės sveikatos būklę: ženkliai sumažėja streso, baimės ir depresijos simptomų, padaugėja pozityvaus nusiteikimo atvejų.

Trūksta profesionalios pagalbos

Priklausomybių konsultantas G.Norvilas mano, kad, nors rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybė, profesionalios pagalbos teikimo prasme jis yra užribyje.

„Ar šeimos gydytojai teikia dėmesį šiai priklausomybei, kuri yra daugelio kitų sveikatos sutrikimų priežastis? Ar psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centrai turi resursų, ar aktyviai propaguoja pagalbos galimybes ir teikia pagalbą priklausomiems nuo rūkymo?“ – retoriškai klausia konsultantas.

 

Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video