Ar žinojote, kad trichinelioze – liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, gali sirgti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2013–2022 m. visi trichineliozės protrūkiai kilo dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių, taip pat dėl šernų mėsos vartojimo.

Svarbu atminti, kad žmonės šia liga gali užsikrėsti vartodami žalią ar per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių ne tik kiaulių ir šernų mėsą, bet ir gurmanų pamėgtą barsukų ar bebrų mėsą. Rizika užsikrėsti trichinelioze padidėja rudenį, nes prasideda aktyvus medžioklės sezonas.

Simptomai priklauso nuo parazito buvimo vietos

Pirmieji ligos simptomai dažniausiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vemiama, viduriuojama. Vėliau, lervoms keliaujant į raumenis, atsiranda veido ir akių pabrinkimai, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimas, nerimas ir nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas.

Kaip apsisaugoti nuo trichineliozės?

Tikrinti kiaulių ar šernų skerdieną dėl trichineliozės. Trichinelės labiausiai paplitusios diafragmos, liežuvio ir tarpšonkauliniuose raumenyse, todėl mėginį (apie 100 g raumens audinio) reikia pristatyti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Naudoti maistui ją galima tik gavus neigiamą atsakymą.

Pirkti tik legaliai pardavinėjamą mėsą (įsitikinti, kad yra veterinarijos laboratorijos antspaudas).

Naikinti graužikus. Jie yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje.

Nešerti kiaulių žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, nes jos gali būti užkrėstos trichinelėmis.

Laikytis higienos reikalavimų. Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo – mėsmalę gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu, nusausinti ir tik tuomet naudoti kitų produktų malimui.

Tinkamai paruošti mėsą. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūsta gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir mėsos viduje gali likti gyvybingos. Atkreipiame dėmesį, kad trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma ar sūdoma.

Trichineliozė

Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 mln. žmonių, sergančių trichinelioze. Lietuvos medicininės statistikos duomenimis, kasmet trichinelioze serga kelios dešimtys žmonių. Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių apie šią ligą bei jos profilaktiką.

Lietuvoje sergamumas šia parazitine liga nuolat mažėja. Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė – tai pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė kiaulių, o tuo pačiu ir žmonių trichineliozės mažėjimą.

Židinių epidemiologinio tyrimo analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Pastaraisiais metais šerniena yra gana retas žmonių trichineliozės infekcijos šaltinis, tačiau 2001 m. viename židinyje trichinelioze susirgo 69 asmenys, vartoję maistui šernieną, infekuotą trichinelėmis.

Kiekvienais metais nuo 10 iki 42 proc. žmonių trichineliozės atvejų infekcijos šaltinis lieka neišaiškintas – tai dažniausiai po vieną susirgimą registruojami židiniai, arba židiniai, kuriuose ligoniai slepia duomenis apie galimą trichineliozės infekcijos šaltinį. Taigi Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis kiauliena ir dažniausiai privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai būna gana išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, ja pavaišinami draugai ir kaimynai.

Žmonės šia helmintoze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai šiluminiai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.

Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vemiama, viduriuojama. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.