Kas septinta mergaitė Lietuvoje nustojo sportuoti arba sumažino sporto intensyvumą brendimo laikotarpiu. Naujausi tyrimo duomenys rodo ir dar didesnę judėjimo stokos problemą – trečdalis apklaustųjų (32 proc.) teigė išvis niekada nesportavusios. Merginos savo sprendimą sumažinti sporto intensyvumą arba nebesportuoti grindžia tuo, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio bei trūko paskatos likti sporte.

Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ Sporto ir sveikatos projektų komandos vadovės Kamilės Kucharskaitės teigimu, fizinis aktyvumas yra būtinas visais gyvenimo etapais, nes žmogaus kūnas fiziologiškai yra sutvertas judėti kasdien, tai turi įtakos jo emocinei sveikatai bei pasitikėjimui savimi.

„Fizinė veikla yra naudinga ne tik mūsų raumenims, sąnariams ar kaulams, bet turi didelę įtaką ir mūsų emocinei sveikatai. Pasivaikščiojus gamtoje ar atlikus intensyvią treniruotę, mūsų smegenys išskiria medžiagas, tokias kaip endorfinas ir serotoninas, kurios padeda palaikyti gerą nuotaiką, mažina nerimo ir streso kiekį organizme, o tai teigiamai veikia mūsų emocijas“, – sako K.Kucharskaitė.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (57 proc.) merginų, sportavusių brendimo laikotarpiu, teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas pagerino jų fizinį pasirengimą. Taip pat 1 iš 3 (37 proc.) atskleidė, kad sportas padidino jų pasitikėjimą savimi. Respondentės įžvelgė ir gebėjimo susidoroti su stresu pokytį (27 proc.).

Beveik penktadalis respondenčių (19 proc.) patvirtino, kad sportas brendimo laikotarpiu joms padėjo užmegzti puikias draugystes. Apklaustųjų nuomone, judėjimas turi įtakos ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime – pagerėja komandinio darbo bei lyderystės įgūdžiai. Beveik kas dešimta (9 proc.) apklaustoji nurodo ir didesnę akademinę ir (arba) darbo sėkmę.

„Palaikyti fizinį aktyvumą ne tik suaugus, bet ir paauglystėje – ypač svarbu, nes būtent tuo metu tiek kūnas, tiek smegenys ir emocinė sveikata išgyvena intensyviausią brandos laikotarpį, o fizinė veikla tam labai padeda. Taip pat nemažai paauglių patiria augimo šuolių, kurių metu kaulai auga greičiau nei raumenys ar sausgyslės, tad ilgai sėdint ir mažai judant vieni raumenys stiprėja, o kiti silpnėja, taigi norint išvengti sveikatos problemų, sportas yra geriausias vaistas. Taip pat aktyvi veikla padeda užmegzti naujas pažintis, surasti bendraminčių. Atradę mėgstamą sportą, paaugliai jaučiasi bendruomenės dalimi. Tai gerina jų pasitikėjimą savimi, suteikia motyvacijos siekti bendrų tikslų. Dažnai sporte įgytus įgūdžius ir patirtis galima pritaikyti ir tolimesniuose gyvenimo etapuose. Pavyzdžiui, itin svarbus yra gebėjimas dirbti komandoje, valdyti stresą. Tai savybės, reikalingos kiekviename darbe“, – teigia K.Kucharskaitė.

Fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu tyrimas atskleidė, kad trečdalis apklaustųjų niekada nesportavo.

„Pastebime, kad aktyvus gyvenimo būdas visuomenėje dar nelaikomas būtinybe, kad iki šiol yra gana sunku jaunus žmones pritraukti į fizines veiklas“, – pasakoja K.Kucharskaitė.

Respondentės, nustojusios sportuoti arba sumažinusios sporto intensyvumą brendimo laikotarpiu, savo sprendimą grindžia tuo, kad daugiau dėmesio reikalavo mokslas ir trūko paskatinimo likti sporte. Po 19 proc. apklaustųjų motyvavo noru daugiau laiko praleisti su draugais ir per maža saviverte, 18 proc. – nepasitikėjimu dėl kūno pokyčių.

Kompanijos „Procter&Gamble“ prekės ženklo „Always“ užsakymu 2023 m. liepą reprezentatyvią Lietuvos moterų fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu (11–17 m.) apklausą atliko „Spinter tyrimai“.