Ar saulė – draugas ar priešas? Šis klausimas kasmet vasaros pradžioje iškyla daugeliui žmonių. Kiek laiko praleisti lauke, kad saulės šviesa būtų naudinga sveikatai, kad oda sukauptų pakankamai vitamino D, bet negrėstų pavojus susirgti odos liga?

Skatina ligų riziką

„Saulė ne tik veikia odos kokybę, skatina senėjimo procesus, bet ir gali provokuoti tam tikrų ligų atsiradimą ar paūmėjimą, – pranešime žiniasklaidai pasakoja gydytojas dermatovenerologas Andrius Jurėnas. – Neatsakingai mėgaujantis saule didėja įvairių saulės sukeltų ar paskatintų odos ligų rizika: veido rožinė, odos raudonoji vilkligė, polimorfinė šviesos dermatozė, fototoksiniai ar fotoalerginiai dermatitai, didėja pavojus susirgti ikivėžinėmis ar onkologinėmis odos ligomis. Taip pat gali atsirasti ar paryškėti įvairios pigmentinės dėmės – strazdanos, melazma, soliarinės ar senatvinės dėmės.“

Ilgas buvimas saulėje gali išprovokuoti ir tokias ligas kaip melanoma. „Šiuo metu Lietuvoje kasmet nustatoma beveik 400 naujų odos melanomos atvejų, o sergamumo rodikliai kasmet didėja beveik po 4 proc. moterims ir po 2 proc. vyrams. Tik 43 proc. visų šios ligos atvejų yra nustatomi pirmos stadijos, kai ją dar lengviau gydyti. Taip pat duomenys rodo, kad šios lokalizacijos vėžys kur kas dažniau nustatomas moterims nei vyrams“, – praneša Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

Rizika susirgti odos melanoma ypač padidėja turintiems šviesią odą.

Būtinos priemonės su SPF

Todėl specialistai pataria vengti soliariumų, riboti buvimą saulėje be apsaugos ir svarbiausia – atsakingai naudoti priemones su SPF apsauga: veidui rinktis apsauginius kremus nuo saulės su SPF50, kūnui – mažiausiai SPF30. Esant didesnei odos vėžio rizikai (jei anksčiau buvęs odos vėžys, šeiminė melanomos anamnezė, diagnozuotos ikivėžinės odos būklės), svarbu naudoti medicinines priemones nuo saulės SPF100.

Apsauginės priemonės turi apsaugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių, jomis pasitepti reikėtų likus 20–30 min. iki išeinant į lauką, o leidžiant daug laiko saulėje, pajūryje, pakartotinai – praėjus 2 valandoms ar po kiekvienų maudynių.

Lūpų odą taip pat būtina saugoti nuo galimos saulės pažaidos – naudoti mažiausiai SPF30 lūpų pieštukus ar balzamus.

Svarbu priemonės užtepti pakankamai: veidui ir dekoltė tepti po maždaug pusę arbatinio šaukštelio apsauginės priemonės, rankoms – po du, o kojoms – po tris šaukštelius.

Saugotis ne tik UV spindulių

Gydytoja dermatovenerologė Justina Aleknaitė-Šiugždinė atkreipia dėmesį į odos priežiūros svarbą. Anot jos, plataus spektro apsauginius kremus nuo saulės reikėtų naudoti ištisus metus, juo gausiai tepti drabužiais nedengiamas kūno vietas prieš einant į lauką, paskui kas 2 valandas arba po maudynių.

Specialistai įspėja, kad labiausiai vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač buvimo saulėje vidurdienį, reikia 11–15 valandomis, kai ji yra pati aktyviausia.

„Taip pat svarbu visus metus odos priežiūrai rinktis priemones, turinčias antioksidacinių medžiagų. Antioksidantai padeda odai apsisaugoti nuo UV spindulių, taršos ir streso daromos žalos. Todėl siūlau rinktis produktus, praturtintus vitaminais C, E ir kofermentu Q10“, – sako J.Aleknaitė-Šiugždinė.

Stiprėjant vasaros karščiams, ji pataria rinktis vandens pagrindo kosmetikos priemones, pavyzdžiui, gelius, losjonus ar pienelius, dėl jų lengvesnės tekstūros ir gebėjimo greitai įsigerti, nepaliekant riebumo pojūčio.

„Kalbant apie odos priežiūrą, kiekvieno žmogaus poreikiai skiriasi, priklausomai nuo jo odos tipo. Tačiau bet kokiam odos tipui yra universali taisyklė – drėkinimas. Šiltojo sezono metu oda linkusi sausėti dėl UV spindulių, dažnesnio maudymosi, padidėjusio prakaitavimo ir kondicionierių poveikio“, – aiškina ji. 

Žmonės, sergantys rožine, turėtų saugotis UV spindulių poveikio ir aukštesnės temperatūros, nes tai gali paskatinti odos problemas. Dermatovenerologė taip pat pažymi, kad tokių ligų, kaip atopinis dermatitas ar žvynelinė, būklė vasarą gali pagerėti dėl teigiamo UVB spindulių poveikio.

Kaip pasirūpinti vitaminu D?

Apie vitamino D naudą itin daug kalbama šaltuoju sezonu, o atšilus orams dažnas gali pamanyti, kad šio vitamino pakankamai pasisavins iš saulės. Tačiau mūsų klimato sąlygomis vitamino D iš saulės gali pakakti tik retam žmogui.

„Atšilus orams vis dažniau tenka išgirsti, kad žmonės vietoje vitamino D rinksis ilgesnį buvimą saulėje. Iš tiesų tai nebūtinai padės pasisavinti reikiamą jo kiekį organizme. Jeigu norėtume pakankamai pasisavinti vitamino D iš saulės, turėtume kasdien po 30 minučių praleisti saulėje, kai ši aukščiausiame taške – 10–16 valandomis“, – pasakoja vaistininkė Jovita Aleknienė.

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės vasarą nenaudoja SPF apsaugos nuo saulės priemonių – įsitikinimas, kad taip mūsų organizmas pasisavins mažiau vitamino D. Vis dėlto, teigia vaistininkė, trūksta mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų šį faktą. Bet kuriuo atveju patariama pirmenybę skirti SPF apsaugai, kuri ne tik gali apsaugoti nuo greito odos senėjimo bei pigmentinių dėmių, bet ir sumažinti odos vėžio riziką.

Daugiausia vitamino D turi riebios žuvys –lašišos, menkės, silkės ir sardinės. Mažesni šio vitamino kiekiai yra kiaušinių tryniuose, sūriuose, jautienos kepenyse ir grybuose. Net jeigu esame užsibrėžę tikslą vasarą valgyti sveikiau ir į mitybą įtraukti daugiau žuvies produktų, tai nebūtinai reikš, kad pasisavinsite pakankamą vitamino D kiekį. Iš tiesų mes iš maisto galime pasisavinti vos iki 10 proc. šio vitamino.

Todėl ji pataria, be šių maisto produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, papildomai vartoti vitaminą D. Anot jos, taip nauda organizmui bus tik dar didesnė, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose ir geriausiai jį galime pasisavinti vartodami su maistu.

Kam labiausiai reikia saugotis saulės?

Vaikams. „Vaikų oda yra jautresnė ir plonesnė nei suaugusiųjų, neturi tiek daug pigmento, todėl jiems reikalinga papildoma, stipresnė apsauga. Vaikams iki metų visiškai nerekomenduojama būti vidurdienį saulėje“, – akcentuoja vaistininkė Urtė Peleckytė-Gaigalė.

Dirbantiems lauke. Daug laiko praleidžiant lauke galima ne tik nudegti saulės spinduliuose, bet ir perkaisti arba patirti saulės smūgį. Dirbant lauke, reikėtų pasirūpinti ne tik priemonėmis, turinčiomis SPF, bet ir saugoti odą lengvais drabužiais, o jei yra galimybė – apskritai vengti darbo lauke vidurdienį, tiesioginiuose saulės spinduliuose.

„Perkaitus organizmas negeba atiduoti perteklinės šilumos ir pakyla kūno temperatūra, todėl prasideda karščiavimas, padažnėja pulsas, žmogus pasidaro vangus. Ištikus saulės smūgiui, pažeidžiami galvos smegenys, gali ištikti netgi mirtis nuo smegenų paburkimo“, – atkreipia dėmesį vaistininkė ir ragina pajutus šiuos simptomus kuo skubiau susirasti pavėsį, gerti vandens ir kreiptis į gydytojus.

Atliekant rūgštines procedūras. Po tokių procedūrų oda būna gerokai jautresnė, todėl atsiranda didesnė pigmentacijos ar nudegimų tikimybė.

Po depiliacijos. Atlikus depiliaciją oda yra jautresnė, todėl jos nereikėtų papildomai dirginti saulės spinduliais. Ypač odą turėtų saugoti tie, kuriems atliekamos procedūros lazeriu ar fotoepiliatoriumi.

Alergiškiems saulei. Turintys jautresnę odą turėtų vengti tiesioginių saulės spindulių dėl galimos alergijos saulei, kuri pasireiškia odos bėrimu. Jiems saulė gali sukelti tokias odos ligas kaip dilgėlinė.

Vartojantiems tam tikrus vaistinius preparatus. Ypač atidūs turėtų būti tie, kurie vartoja antibiotikus, raminamuosius, antidepresantus, vaistus aknei, širdies sutrikimams gydyti, skausmą malšinančius vaistus, taip pat vaistus, skirtus onkologinėms ligoms gydyti.

Saugoti ir akis

Specialistai įspėja, kad labiausiai vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač buvimo saulėje vidurdienį, reikia 11–15 valandomis, kai ji yra pati aktyviausia.

Karštomis dienomis taip pat reikia pakankamai gerti vandens, vilkėti lengvus, natūralaus pluošto drabužius, nepamiršti galvos apdangalų. Saulėtomis ir ypač karštomis dienomis rekomenduojama nevartoti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo saulės spindulių rekomenduojama saugoti ne tik odą, bet ir akis. „Jos taip pat yra jautrios UV spinduliams. Nors ir nėra tiksliai žinoma, koks saulės spindulių kiekis yra kenksmingas, tačiau jie paspartina tokias ligas kaip katarakta, ragenos uždegimas, junginės išauga ant ragenos, geltonosios dėmės degeneracija, vokų odos vėžys ar kitos. Šios ligos neatsiranda iš karto, tačiau vystosi metai po metų, todėl labai svarbu saugoti akis nuo mažens, nešioti kokybiškus apsauginius akinius, kurie turi filtrus nuo UV spindulių, vengti žiūrėti tiesiai į saulę ir apskritai rūpintis akių būkle“, – sako U.Peleckytė-Gaigalė.