Medikai pristatė pirmąjį Lietuvoje Širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo žemėlapį. Nuolat bus stebima, kaip kinta situacija. Pasak medikų, Lietuvoje yra visos galimybės mažinti sergamumą šiomis ligomis, tačiau žmonės privalo tikrintis ir gydytis.

52-ejų metų vilnietis Santariškių klinikose atlieka būtinus tyrimus širdies ir kraujagyslių ligoms nustatyti. Pacientas apie riziką jomis susirgti sako nė neįtaręs, tačiau dabar spėja, kad ilgametis rūkymas galėjo turėti įtakos sveikatai.

Medikai ragina gyventojus dažniau pasitikrinti, nes Lietuvoje yra pasaulinius standartus atitinkančių medicinos centrų, kuriuose atliekamos visos būtinos kraujagyslių ir širdies ligų tyrimo procedūros. Nepaisant to, pagal sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų Lietuva pirmauja Europoje.

Specialistai parengė kraujagyslių ir širdies ligų sergamumo ir mirtingumo žemėlapius. Jie pastebėjo, kad itin dideli skirtumai vyrauja net gretimuose rajonuose.

„Yra pavienių rajonų, kuriuose mirčių skaičius, kaip registruojama, yra didžiausias. Tai dažniausiai labiau nutolę rajonai – Vilkaviškis, Kalvarijos, Ignalinos, Šalčininkų, Pasvalio. Ir galbūt iš tų rajonų sunkiau patenka ir sunkiai sergantys pacientai, gal jiems nesuteikiama pakankamai paslaugų susirgus“, – spėjo VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vedėjas prof. Aleksandras Laucevičius.

Pasak profesoriaus, žemėlapis rodo, kad kai kuriuose regionuose situacija itin pagerėjo. Esą Vakarų Lietuvoje prieš dešimtmetį mirčių nuo šių ligų būta gerokai daugiau. Tai medikai sieja su prevenciniu darbu. Esą sergamumas ir mirtingumas būtų mažesnis, jei žmonės nevengtų vizito pas gydytojus. Pirmiausia būtina pasitikrinti pas šeimos gydytoją, o jam nutarus, kad reikalingi tolesni tyrimai, tęsti procedūras. Tačiau, pasak šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, pasitikrinti ateina tik kone pusė paragintųjų. Nors tokios patikros reikėtų visiems 40–45 metų vyrams ir 50–65 metų moterims.

„Žmogaus kraujospūdis, nutukimas, cholesterolis, rūkymas – dėl šių dalykų įvyksta infarktai, insultai ir žmonės tampa neįgaliais. Jei laiku tai būtų išsiaiškinta, veiksniai būtų nors šiek tiek pakeisti ir infarktų būtų žymiai mažiau“, – aiškina šeimos gydytoja J. Dūdienė.

Medikė tikina, kad kai kuriems pacientams pakanka visai nedaug pakeisti gyvenimo būdą ir sveikata pagerėja. Nespėjus laiku pasitikrinti ir gydytis, sveikti gali būti sunkiau, prireikia ir vaistų.