Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Medicininė kaukė ar muilas: kaip saugotis virusų?

Koronaviruso žaibiškas plitimas paskui save sėja nerimą ir nežinomybę. Kol gyventojai perka medicinines kaukes, sveikatos specialistai primena ir kitų būdų apsisaugoti nuo virusų – dažnai net efektyvesnių.

Vaistininkas Marius Lukštaraupis atkreipia dėmesį, kad virusai yra itin mažos genetinės medžiagos dalelės. Svarbi virusų savybė – jie negali daugintis be kitų organizmų ląstelių: virusas įsiskverbia į ląstelę, o ši pradeda gaminti virusą. Tuo virusai skiriasi nuo bakterijų, kurios yra savarankiški organizmai ir tinkamomis sąlygomis gali daugintis pačios.

Marius Lukštaraupis

„Viruso pažeista ląstelė negali veikti dviem frontais – tiek virusui, tiek kūnui – todėl ilgainiui nebegali vykdyti savo pagrindinės funkcijos. Taip atsiranda pirmieji ligos simptomai, o viruso pažeista ląstelė galiausiai žūsta“, – paaiškina M.Lukštaraupis.

Virusai gali paveikti daugelį kūno vietų, įskaitant reprodukcinę, kvėpavimo ir virškinimo sistemas, kvėpavimo takus, kepenis, smegenis ir odą.

Kaip virusai plinta?

Yra daugybė rūšių virusų ir jie plinta skirtingais būdais, kurių pagrindiniai yra šie:

  • Oro lašeliniu būdu;
  • Fekaliniu-oraliniu;
  • Per kraują, kitus kūno skysčius.

„Oro lašeliniu būdu plinta virusai, sukeliantys tokias ligas kaip peršalimas, gripas, vėjaraupiai, meningokokinė infekcija. Kosėdamas, čiaudėdamas sergantis žmogus į orą kartu su seilių lašeliais skleidžia daugybę virusų, kuriuos gali įkvėpti šalia esantys neapsikrėtę žmonės. Būtent todėl šie virusai labai sparčiai plinta žmonių kolektyvuose, ugdymo įstaigose, masinėse susibūrimo vietose. Sergančiojo paskleisti virusai gali nusėsti ant įvairių paviršių, todėl užsikrėsti galima ir liečiant daiktus, po to ranka perbraukus burnos, akių ar nosies gleivinę“, – pasakoja vaistininkas.

Fekaliniu-oraliniu būdu plinta virusai, sukeliantys rotavirusinę ar norovirusinę infekciją, hepatitą A, poliomielitą. Pagrindinė sąlyga šiems virusams plisti – netinkama asmens higiena.

„Fekaliniu-oraliniu būdu plintantys virusai į aplinką patenka su išmatomis, o užsikrečiama per burną – liečiant užterštus daiktus ar gaminant maistą nešvariomis rankomis“, – pasakoja vaistininkas.

Per kraują ir kitus organizmo skysčius dažnai plinta itin sunkias infekcijas sukeliantys virusai, pavyzdžiui, ŽIV, hepatitas B ir hepatitas C. Šiais virusais užsikrečiama tiesiogiai per kraują: perpilant kraują, užkrėstam kraujui patekus ant pažeistos odos, naudojantis užsikrėtusiojo skutimosi reikmenimis, pavyzdžiui, dantų šepetėliu, taip pat per seiles, lytinių organų gleivines.

Medicininės kaukės – ligoniams

Virusai nuo bakterijų skiriasi ir tuo, kad dažniausiai tokioms virusų sukeltoms ligoms kaip peršalimas gydyti nėra specifinių vaistų. Svarbu žinoti, kad antibiotikai virusų nesunaikina, todėl jų nereikėtų vartoti sergant virusine infekcija. Dažniausiai vaistais lengvinami viruso sukelti simptomai, duodant laiko organizmui pagaminti antikūnus ir įveikti virusą pačiam. Dėl šios priežasties itin svarbu stiprinti organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo virusų ir imtis tinkamų prevencijos priemonių, pavyzdžiui, skiepytis nuo gripo.

„Daugelis mano, kad pagrindinė priemonė, apsauganti nuo virusų, yra medicininė kaukė. Pasaulyje plintantis koronavirusas sukėlė paniką ir gyventojai puolė masiškai pirkti šias kaukes. Tačiau reikia žinoti, kad medicininė kaukė labiau skirta ligoniui. Ji padeda sulaikyti kosint ar čiaudint išskiriamą kvėpavimo takų sekretą. Sveikam žmogui ji nėra tokia efektyvi – į aplinką paskleisti virusai tokie mažyčiai, kad gali pro kaukę prasiskverbti į kvėpavimo takus“, – aiškina vaistininkas M.Lukštaraupis.

Vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo virusų – dažnas rankų plovimas muilu. Rankas džiovinti rekomenduojama vienkartiniais rankšluosčiais. Aplinkoje esant sergančių asmenų, reikėtų stengtis laikykis atstumo, vengti tiesioginio kontakto, nesinaudoti bendrais indais ir stalo įrankiais, higienos reikmenimis, rankšluosčiais.

„Kosėti ir čiaudėti reikėtų ne į delną, o į alkūnės linkį arba petį. Turint nosinaitę – į ją. Kosėdami į delną, o vėliau liesdami įvairius paviršius arba sveikindamiesi, ant jų paliekame ligos sukėlėjų“, – moko vaistininkas.

Nuo daugelio virusų sukeltų ligų saugo skiepai. Net jeigu tam tikroms ligoms skiepai kelio neužkerta, pavyzdžiui, gripui, jie padeda išvengti komplikacijų, kurios gali būti mirtinos. Skiepai saugo nuo tokių virusinių infekcijų: hepatitas A, hepatitas B, vėjaraupiai, tymai, raudoniukė, rotavirusinė infekcija, papildomos žmogaus viruso sukeltos ligos.

 

VL

Rekomenduojami video