Maudynės tvenkinyje, upėje, ežere ar jūroje – vienas didžiausių vasaros malonumų. Todėl kaitinant saulutei, dauguma traukia prie vandens telkinių. Deja, jei nebūsime apdairūs ir atsargūs, džiaugsmas virs nelaime.

Nelaimės – ne tik nardant

Kasmet kelioms dešimtims žmonių vasariškos pramogos vandenyje baigiasi stuburo ar nugaros smegenų traumomis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurochirurgas Vladas Kieda pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad tokio pobūdžio traumos yra vienos sunkiausių: „Pažeidus nugaros smegenis, yra nutraukiamas galvos smegenų ryšys su žemiau pažeidimo vietos esančiais  organais, sutrikdomos visos organizmo funkcijos.“

Anot jo, žmonės dažniausiai sako, kad pažįsta vandens telkinį, kuriame maudosi: upę, ežerą ar tvenkinį. Tačiau po stipraus lietaus ar esant dideliam karščiui vandens telkinyje gali smarkiai pasikeisti vandens kiekis, dugno reljefas, srovė gali atnešti akmenį ar rąstą, į kurį galva gali atsitrenkti žmogus. Todėl pažįstamas vandens telkinys nuo nelaimės tikrai neapsaugo. 

Gydytojas pabrėžia, kad stuburo ar nugaros smegenų traumos gali įvykti ne tik neriant į vandenį, bet ir kitų nelaimingų atsitikimų metu, pavyzdžiui, ištikus automobilio ar motociklo avarijai, paslydus ir nugriuvus vonioje, sportuojant, krentant iš aukščio, statybose ir kt. Traumos sunkumas priklauso nuo kinetinės energijos, t. y. greičio ir krypties, kuriais galva susiduria su kliūtimi (galva atlošta ar pritraukta prie krūtinės). Taip pat priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, pavyzdžiui, vyresnių žmonių kaulai būna porotiški, sumažėjęs kaulų tankis, todėl jie greičiau lūžta, o traumos pobūdis būna kitoks. Taigi ir nėrimo į vandenį pasekmes nemaža dalimi nulemia minėtos aplinkybės.

Gali tapti neįgalus

Nesėkmingai nėręs žmogus, anot V.Kiedos, gali patirti izoliuotą stuburo traumą, kai sužalojami raiščiai, raumenys ir kaulai, tačiau nugaros smegenys ir nervai išlieka sveiki. Tokiu atveju žmogų vargina stiprūs sprando skausmai, būna labai skausmingi ir riboti galvos bei sprando judesiai, tačiau neįgalumo galima išvengti. O jei traumos metu yra pažeidžiamos nugaros smegenys arba nugarinių nervų šaknelės, žmogus gali tapti neįgalus. Tokio pobūdžio traumos vadinamos neurokomplikuotomis ir yra vienos sunkiausių apskritai, nes nutraukiamas galvos smegenų ryšys su žemiau pažeidimo esančiomis organų sistemomis. Žemiau pažeidimo vietos visiškai išnyksta jutimai, judesiai, sutrinka dubens organų funkcija, audinių „funkcionalumas“ ir mityba.

Žmogaus būklę apsunkina ir tai, kad įvykus nugaros smegenų pažeidimui, akimirksniu išsivysto paralyžius ir jis ima skęsti. Jei nelaimės vietoje yra daugiau žmonių, jie skęstantįjį spėja išgelbėti, jei ne – žmogus, deja, nuskęsta. Išgelbėtas žmogus yra gabenamas į ligoninę, kur yra gydomas ne tik dėl nugaros smegenų pažeidimo, bet ir dėl plaučių aspiracinės pneumonijos, kurią sukelia į plaučius patekęs nešvarus telkinio vanduo.

Simptomai

Kokius simptomus gali jausti stuburo traumą patyręs žmogus? „Simptomų gali būti labai įvairių, jie priklauso nuo to, ar yra pakenktas anatominis slankstelių ryšys, ar sužaloti aplink stuburo slankstelius esantys audiniai, ar sutriko atramos ir judėjimo funkcija, ar trauma paveikė nugaros smegenis, ar tik šakneles. Traumos metu pacientas gali pajusti trakštelėjimą sprando srityje, gali patamsėti akyse ar matytis žiežirbos, svaigti galva. Simptomai trunka kelias sekundes ar minutes. Jei pažeidžiamos nugaros smegenys, žmogus gali pajusti į elektros smūgį panašią iškrovą galūnėse arba galvoje, viso kūno nutirpimą arba visai nejaučia kūno, nebegali pajudinti rankų ir kojų“, – pasakoja gydytojas neurochirurgas.

„Pažeidus nugaros smegenis, yra nutraukiamas galvos smegenų ryšys su žemiau pažeidimo vietos esančiais  organais, sutrikdomos visos organizmo funkcijos.“

Lūžus kaklo 1-ajam ir 2-ajam slanksteliams bei nutrūkus raiščiams gali deformuotis stuburas ir pasikeisti jo ašis, galva gali tapti nestabili, refleksiškai įsitempti kaklo raumenys, vargina labai stiprūs sprando skausmai. Tačiau, anot gydytojo, po traumos kūne jaučiamas skausmas yra geras ženklas – tai reiškia, kad nugaros smegenys nėra negrįžtamai pažeistos.

Kaip pagelbėti patyrusiajam traumą  

„Traumos metu įvyksta pirminis nugaros smegenų pažeidimas. Tačiau egzistuoja ir antriniai stuburo bei nugaros smegenų pažeidimai, atsirandantys žmogų netinkamai transportuojant ar neatsargiai elgiantis, iki atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis. Deja, antriniai pažeidimai gali būti skaudesni nei pirminiai. Ne kartą pasitaikė atvejų, kai iš vandens ištrauktas žmogus dar jautė ir judino rankas bei kojas, bet transportuojant į ligoninę specialiai nepritaikyta transporto priemone, jutimai ir judesiai išnyko. Tai reiškia, kad iš noro kuo skubiau nugabenti į ligoninę susižalojusį žmogų ir jį netinkamai transportuojant, buvo sukeltas antrinis stuburo slankstelių poslinkis ir įvyko nugaros smegenų pažeidimas“, – pasakoja neurochirurgas.

Todėl jis pataria jokiu būdu traumą patyrusio žmogaus savarankiškai nevežti į ligoninę. Tokiam pacientui pirmiausia reikia užtikrinti gyvybines funkcijas – kvėpavimą, širdies veiklą, įsitikinti, ar kvėpavimo takai yra laisvi, jei yra kraujuojanti žaizda – sustabdyti kraujavimą, imobilizuoti kaklą, iškviesti greitąją pagalbą.

Galima pabandyti paguldyti žmogų ant šono pusiau sulenkus vieną koją, kad būtų lengviau kvėpuoti. Dažnai traumą patyrę asmenys būna neblaivūs ir gali vemti, todėl paguldžius ant šono galima išvengti užspringimo. Po galva reikėtų padėti kokį nors tvirtą daiktą arba stabiliai laikyti sprando sritį, kad ji kuo mažiau judėtų. Jeigu pacientas nekvėpuoja, be abejo, reikia daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Kad tik nenuskęstum...

Nelaimės tyko ne tik nardant. Nesilaikydamas tam tikrų taisyklių, žmogus rizikuoja nuskęsti. Visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad dėl pavojaus nuskęsti nederėtų maudytis vandens telkiniuose, kurių dugnas ir gylis nėra žinomi. Prie kranto gali būti seklu, tačiau po kelių žingsnių jau galima kojomis nesiekti dugno.

Maudytis pavojinga ir apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų ar kitų psichoaktyvių medžiagų: tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę.   

Maudytis ant pripučiamų ratų, čiužinių – bloga mintis. Mat net lengvas vėjas ir srovės juos per trumpą laiką gali nunešti toli nuo kranto. Čiužinys gali išslysti ir apsiversti, bet kuri pripučiama priemonė – prakiurti.

Kartais dėl raumenų ir vandens temperatūrų skirtumo ištinka mėšlungis. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama prieš pradedant maudytis lengvai apšilti, į vandenį bristi lėtai, o ne šokte įšokti. Taip pat prieš maudynes nerekomenduojama persitreniruoti – tai taip pat gali sukelti mėšlungį.

Pradėjus skęsti – nepanikuoti

Užspringus vandeniu, specialistai pataria išlikti ramiems, nepanikuoti, bet apsiversti ant nugaros ar nusisukus nuo bangos atsikosėti. Patekus į srovę ar sūkurį, pasirinkti lengviausią plaukimo būdą ir plaukti į šoną nuo srovės.

Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį, kviesti pagalbą, skambinti numeriu 112.

Jei netoliese randate kokią nors gelbėjimo priemonę, nusvieskite ją skęstančiajam. O gal pavyks pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti virvę.

Jei neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik tiems, kurie yra geri plaukikai.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą

Pradėti gaivinti skendusį žmogų specialistai pataria tik ištraukus jį iš vandens. Patikrinkite, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja.

Kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme, būtina atlikti pradinį gaivinimą – penkis gelbstinčiuosius įpūtimus. Jei tai nepadeda, jis turėtų būti paguldytas ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs.

Tolesnė gaivinimo eiga: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir du įpūtimai.

Esant galimybei, po pradinio gaivinimo veiksmų patariama panaudoti išorinį automatinį defibriliatorių: nusausinti nukentėjusiojo krūtinę, uždėti elektrodus ir sekti defibriliatoriaus garsinius ar vaizdinius nurodymus.

Saugių maudynių taisyklės

Plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose.

Maudytis tik šviesiu paros metu.

Maudytis tik iki gylį ribojančių plūdurų.

Į nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių bristi, o ne įšokti.

Pasikaitinus saulėje, vengti staigiai šokti į vandenį.

Plaukioti ant pripučiamų čiužinių nerekomenduojama, maudantis jūroje – draudžiama.

Vaikus prižiūrėti nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.

Nesimaudyti apsvaigus ir nežinomoje vietoje.