Naujausių technologijų dėka pagalbinio apvaisinimo galimybės sparčiai didėja ir šiandien jau įmanoma tai, ko dar visai neseniai nebuvo galima net įsivaizduoti. Lytinių ląstelių ir embrionų užšaldymas bei jų panaudojimas vėliau – jau keliolika metų Lietuvoje žinoma procedūra. Pasaulyje ši reprodukcinės funkcijos išsaugojimo galimybė siūloma dar anksčiau.

Kodėl šaldomos lytinės ląstelės

Gydytoja akušerė ginekologė, vaisingumo specialistė Rasa Dargienė pasakoja, kad į vaisingumo centrus dėl reprodukcinės funkcijos išsaugojimo kreipiasi vis daugiau pacientų. Tai lemia daugelis priežasčių.

Vienos iš  jų – medicininės, kai dėl sunkios ligos ar numatomo gydymo pasveikus gali labai sumažėti galimybė susilaukti vaikų ar netgi žmogus gali tapti nevaisingu. Vis dažniau tiek jaunas, tiek vyresnes moteris užklumpa piktybinės onkologinės kraujo, krūtų, dubens organų ligos, sarkoma (piktybinis navikas, kylantis iš jungiamojo audinio – kaulų, kremzlių, riebalų, kraujagyslių, kraujodaros organų). Neigiamos įtakos vaisingumui gali turėti ir autoimuninės ligos, kiaušidžių gerybiniai susirgimai – gerybiniai tumorai, didelio laipsnio ir progresuojanti endometriozė, kiaušidės plyšimas ar apsisukimas, sukeliantys priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo, Ternerio sindromo riziką. Vyrams tokio gydymo gali prireikti dėl onkologinių susirgimų, sėklidžių traumos, chirurginių operacijų ar genetinių bei chromosominių ligų.

Kita priežastis, dėl kurios norima užšaldyti lytines ląsteles ar embrionus – šeimos planavimo atidėjimas vėlesniam laikui, kai dėl vyresnio amžiaus labai sumažėja pastojimo galimybė, didėja persileidimo rizika, moterims blogėja kiaušidžių funkcija. Tokiu atveju pacientai ryžtasi lytinių ląstelių (spermatozoidų, kiaušialąsčių), o sukūrusieji šeimas – pagalbinio apvaisinimo procedūrų būdu užaugintų embrionų saugojimui ateičiai.

Pasak R.Dargienės, tai, ką būtent, kada ir kaip užšaldyti, priklauso nuo paciento amžiaus, šeimyninės padėties, sveikatos būklės, situacijos skubumo ir kitų veiksnių. Kiekvienu atveju geriausią sprendimą gali pasiūlyti vaisingumo specialistas.

Kokio amžiaus pacientai gali kreiptis dėl lytinių ląstelių užšaldymo? Gydytoja sako, kad Lietuvoje vaisingumą išsaugančios paslaugos gali būti teikiamos visiems – vaikams iki 18 metų bei suaugusiesiems. Jas teikia lytinių ląstelių banko licenciją turinčios įstaigos.

Kaip vyksta užšaldymo procedūra

Biologinės medžiagos užšaldymas – tai procesas, kuomet labai žemoje temperatūroje sustabdomos biocheminės reakcijos, bet išlaikomas ląstelės gyvybingumas. Galimi du šaldymo būdai – lėtasis ir greitasis, vadinamas vitrifikacija. Vitrifikacijos metu, naudojant apsauginius krioprotektorius, ląstelės užšaldomos labai greitai, dėl to nesusiformuoja ledo kristalai, galintys pažeisti ląstelių struktūras.

„Kriobiologijos – mokslo, tiriančio neigiamos temperatūros (nuo 0 °C iki artimos absoliutiniam nuliui) poveikį gyvosioms sistemoms, pažanga labai pagerino pagalbinio apvaisinimo rezultatus ir sumažino komplikacijų grėsmes, lėmė lytinių ląstelių bankų atsiradimą, donorystės programų įdiegimą. Todėl dabar galime skatinti vieno embriono kėlimo strategiją, mažindami daugiavaisio nėštumo dažnį ir su tuo susijusias komplikacijas., Siekiant išvengti hiperstimuliacijos komplikacijų ir parinkti palankiausią laiką embrionui įkelti, galimas pagalbinio apvaisinimo ciklo segmentavimas“, – naujomis galimybėmis džiaugiasi gydytoja.

Kiek lytinių ląstelių ar embrionų reikia užšaldyti

Užšaldomų lytinių ląstelių skaičius priklauso nuo moters amžiaus. R.Dargienė pabrėžia, jog norint išvengti nerealių lūkesčių, svarbu pacientams suteikti teisingą informaciją apie jų galimybes ir individualų poreikį, planuojant kiaušialąsčių užšaldymą.

Moterims iki 35 metų amžiaus sėkmingo nėštumo tikimybė iš vienos kiaušialąstės siekia 5–6 procentus, todėl rekomenduojame užšaldyti 10–15 kiaušialąsčių. Vyresnėms moterims dėl lytinių ląstelių kokybės pakitimų rekomenduojamas didesnis kiaušialąsčių skaičius. Pasak gydytojos, tokiais atvejais vieno gimusio kūdikio galima tikėtis iš 20–25 užšaldytų kiaušialąsčių.

Tikslios mūsų šalies statistikos nėra, tačiau R.Dargienė dalinasi 2019 m. Švedijos mokslininkų atliktame tyrime pateikiamais duomenimis, pasak kurių, 29 proc. iš 1 254 pacienčių po vaisingumo išsaugojimo procedūrų, panaudojus užšaldytus embrionus, 54 proc. sulaukė gyvų kūdikių. 8 proc. moterų, panaudojus užšaldytas kiaušialąstes, pasiektas 46 proc. gimusių gyvų kūdikių rezultatas. Iš 5 proc. moterų, kurioms pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu buvo panaudotas kiaušidžių audinys, gyvų kūdikių susilaukė 7 proc.

Remiantis vaisingumo specialistės praktine patirtimi, didžiausia nėštumo tikimybė – naudojant užšaldytus embrionus. Po kiaušialąsčių vitrifikacijos ir atšildymo apvaisinimui tinka tik dalis jų. Geriausiai šaldymo procedūras „išgyvena“ spermatozoidai. Atšildžius jų kokybė būna beveik nepakitusi.

Pasak gydytojos, užšaldytos lytinės ląstelės ar embrionai gali būti saugomi 10 ir daugiau metų. Saugojimo poreikis kiekvienu atveju aptariamas individualiai.

Kiek kainuoja šaldymas

Lytinių ląstelių (kiaušialąsčių, spermatozoidų) ir embrionų šaldymo paslauga teikiama kartu su saugojimo paslauga.

Nuo 2022 m. liepos mėn. įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos embrionų šaldymas ir jų saugojimas pirmuosius dvejus metus su nevaisingumo problema susiduriančioms poroms kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Vėliau dar aštuonerius metus užšaldyti embrionai gali būti saugomi sutuoktinių ar partnerių lėšomis. Jie taip pat gali pareikšti valią dėl ilgesnio saugojimo laikotarpio.

Pasibaigus embrionų saugojimo terminui pagal partnerių raštu pareikštą valią, mirus vienam arba abiem partneriams, taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei, jeigu abu partneriai yra patvirtinę sutikimą dėl embrionų panaudojimo donorystei, embrionų laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau jis trunka ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos.

Iki įsigaliojant šiai tvarkai pora už embrionų saugojimą mokėdavo savo lėšomis lytinių ląstelių bankui neterminuotą laiką, nes nebuvo teisiškai įtvirtintas embrionų saugojimo laikotarpis. Embrionų saugojimo kainos buvo lygiavertiškos šiuo metu finansuojamai saugojimo paslaugos kainai (1 mėn. – apie 30 eurų). Galiojant senajai tvarkai poros, kurios turėjo saugojamų embrionų, buvo suvaržytos neterminuotų nuostatų – užtikrinti nepanaudotų embrionų saugojimą. Todėl, siekdamos išvengti išlaidų, poros dažnai pasirinkdavo embrionų donaciją – perleisdavo juos kitoms poroms, nors psichologiškai joms tai buvo nepriimtina. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, porai saugojimas valstybės biudžeto lėšomis užtikrinamas pirmus dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios, o likęs saugojimo laikas, kurį pora gali pasirinkti, priklauso nuo jos sprendimo.

Lytinių ląstelių – kiaušialąsčių ir spermatozoidų, – šaldymo ir saugojimo tvarka nepasikeitė. Lytinės ląstelės – kiaušialąstės ir spermatozoidai, kurie yra nepanaudojami čia ir dabar embrionų kūrimui, yra šaldomi ir saugomi lytinių ląstelių banke. Kaina priklauso nuo saugojimo laikotarpio ir lytinių ląstelių bankų kainodaros, ji svyruoja nuo 200 iki 500 eurų per metus.

Įsigaliojus naujai tvarkai, poros patiria mažiau finansinių išlaidų. Norinčių pasinaudoti išskirtinai tik šia paslauga (užšaldyti ir saugoti embrionus) nepadaugėjo, tačiau pastebimas didesnis susidomėjimas ja.  

Remiantis oficialiai skelbiamais duomenimis, pagalbinio apvaisinimo paslaugomis besinaudojančių porų skaičius kasmet auga. Pagal Embrionų donorystės programos 2022–2023 metų veiksmų plane pateiktus duomenis, 2019 m. buvo atliktos 2 254, o 2021 m. – 2 292 pagalbinio apvaisinimo procedūros.  Vertinant pagal konkretų rodiklį – bendrą 2019–2021 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų – 2019 m. 1 mln. gyventojų teko 807 pagalbinio apvaisinimo procedūros, 2021 m. – 817 procedūrų. Taigi tendencija yra didėjanti ir ji, vaisingumo specialistų nuomone, dažnai nulemta porų informuotumo didėjimo pagalbinio apvaisinimo tema ir galimybėmis jomis pasinaudoti.

Pagal pranešimą žiniasklaidai