Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Liga, reikalaujanti artimųjų kantrybės

Jūsų šeimos narys tapo irzlus, įtarus, nepakantus, nenori praustis, sunkiai sutelkia dėmesį, vis dažniau padeda daiktus į jiems neįprastas vietas, pamiršta neseniai buvusius įvykius? Taip, tai signalas, kad pradeda reikštis demencijos simptomai ir žmogui reikalinga pagalba. Apie demenciją papasakojo Kauno klinikų Neurologijos klinikos Atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimų centro vadovė gydytoja neurologė dr. Greta Pšemeneckienė.

Kas yra demencija?

Demencija – tai nuolat progresuojantis ir kasdienę žmogaus veiklą trikdantis, sunkumų buityje ar darbinėje veikloje sukeliantis sindromas, pasireiškiantis atminties, kalbos,  orientacijos, sprendimų priėmimo, planavimo, dėmesio koncentracijos ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimu.

Dažniausiai demencija išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, bet kartais suserga ir sulaukę 40–50 metų.

Higienos instituto 2020 metų duomenimis, Lietuvoje demencijos diagnozė nustatyta 28 tūkst. žmonių, tačiau, specialistų teigimu, tokių asmenų galėtų būti apie 50 tūkst.

Kas sukelia

Demencijos, priklausomai nuo ją sukėlusios priežasties, skirstomos į skirtingus tipus. Plačiausiai žinomos Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.

 Dr. G.Pšemeneckienė pabrėžia, jog kiekvieno demencijos tipo rizikos veiksniai yra skirtingi. „Pavyzdžiui, Alzheimerio liga dažniau serga moterys, žemesnį išsilavinimą turintys žmonės. Tarp rizikos veiksnių yra anksčiau patirtos galvos smegenų traumos, aukštas kraujo spaudimas, nekontroliuojamas cukrinis diabetas. Dar turi reikšmės miego sutrikimai, mažas fizinis aktyvumas. Ar žmogui pasireikš demencijos sindromas, nulemia įvairių faktorių visuma ir genetiniai rizikos veiksniai“, – pasakoja ji.

Be Alzheimerio ligos, neurodegeneracinės kilmės demencijoms priskiriamos kaktinių skilčių degeneracija, Levy kūnelių demencija. Parkinsono liga taip pat gali progresuoti iki demencijos sindromo.

Kraujagyslinės kilmės pažinimo funkcijų sutrikimus gali lemti persirgtas insultas, pasikartojantys širdies ritmo sutrikimai, ypač jei nepakankamai kontroliuojami krešumo rodikliai, smulkiųjų kraujagyslių ligos, vaskulitai.

Kitų organų veiklos sutrikimai (sutrikusi skydliaukės hormonų pusiausvyra, pažeista kepenų ar inkstų  funkcija), vitaminų (B grupės, vitamino D3) stoka, depresija ir kitos psichikos ligos, lėtinės infekcijos gali paveikti pažinimo funkcijas, – papildo gydytoja. 

Pažinimo funkcijoms neigiamą įtaką turi ir ilgalaikis psichiką veikiančių bei kai kurių kitų vaistų poveikis.

Prevencija – sveika gyvensena 

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, tikėdamiesi išvengti demencijos, sprendžia kryžiažodžius, mokosi naujų kalbų. Ar tai gali atitolinti gresiantį sindromą arba padėti jo išvengti?

Gydytoja abejoja: vargu ar gyvenimo būdo korekcija padės išvengti besivystančios ligos, tačiau atitolinti demencijos simptomus gali. Tik apie tai reikia galvoti ne sulaukus senatvės, o gerokai anksčiau.

„Iš esmės demencijos prevencijai galioja sveikos gyvensenos principai: sveika mityba, geriausia – Viduržemio jūros dieta, kurioje mažiau gyvūninės kilmės riebalų, daugiau augalinio maisto. Svarbu pakankamai judėti, daugiau laiko praleisti gryname ore, bendrauti, užsiimti veiklomis, kurios stimuliuoja protinę veiklą. Be abejo, reikia atsisakyti rūkymo, kontroliuoti kraujo spaudimą, vengti galvos traumų, neuroinfekcijų ir kitų rizikos faktorių, – pasakoja dr. G.Pšemeneckienė. – Labai svarbu ir socialinis aktyvumas – bendravimas, ne tik darbinės, bet ir laisvalaikio veiklų įvairiapusiškumas, smalsumas, domėjimasis skirtingais dalykais, mokymasis, nauji patyrimai ir įgūdžiai. Pavyzdžiui, keliavimas naujomis vietomis – mankšta ir kūnui, ir protui.“

Gal tai tik užmaršumas?

Kaip atskirti paprastą užmaršumą nuo demencijos pradžiai būdingo atminties prastėjimo? Jei žmogus vis dažniau pamiršta vardus, neatsimena, kur padėjo akinius, – ar jau laikas sunerimti?

„Jei užmaršumo epizodai vienkartiniai, jie dar nelaikomi demencija, bet jei kartojasi, tampa įpročiu, reikėtų atkreipti dėmesį, – aiškina gydytoja neurologė. Anot jos, pirmas demencijos simptomas gali būti kalbos skurdėjimas, sunkėjanti tinkamo žodžio paieška. To nereikėtų „nurašyti“ senėjimui.

Vieni asmenys, kuriems prasideda demencija, tai pajunta anksti, o kiti linkę neigti, kad turi sunkumų.

„Jei žmogus tikina, kad jam viskas gerai, kad viską jis prisimena, nors artimieji pastebi jį turint problemų, tai jau požymis, kad reikia sunerimti. O jei jis tik pamiršta, kur ką pasidėjo, pagalbos ieškoti dar nereikėtų. Bet jei žmogus vis dažniau padeda daiktą į jam netinkamą vietą, pvz., šukas į šaldytuvą, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Ligos požymis gali būti ir tai, kad žmogus ima pamiršti dalykus, kurie jam anksčiau puikiausiai sekėsi. Pvz., vyras dirba traktoriumi, pats jį remontuoja, o vieną dieną nebemoka užkabinti priekabos. Atkreipkime dėmesį ir į vairavimo pokyčius: gal pradėjo blaškytis iš juostos į juostą, tai stabdo, tai didina greitį, nuvažiuoja ne ten, kur buvo numatęs“, – demencijos pradžios simptomus apibūdina specialistė.

Sunkumų dėl pažinimo funkcijų sutrikimo patiriantis žmogus taip pat nebenori dalyvauti veiklose, kuriose būna daug žmonių, vengia naujovių. Jam gali būti sunku įvaldyti naujus dalykus, pvz., išmokti naudotis išmaniuoju įrenginiu, įjungti naują skalbimo mašiną. 

„Atkreipkite dėmesį  ir į pasikeitusį elgesį, valgymo įpročius, emocinį foną: signalas susirūpinti gali būti tai, kad žmogus tapo jautrus arba apatiškas, piktas, agresyvus, niekuo nebesidomi, t.y., ima ryškėti asmenybės pokyčiai. Sergantieji dažnai linkę nepripažinti to ar slėpti, jei pasakai – užsigauna“, – pasakoja dr. G.Pšemeneckienė.

Kaip diagnozuojama?

Demencija diagnozuojama remiantis išsamia ligos istorija. Pirmiausia išklausinėjamas tiek pats ligonis, tiek jo artimas žmogus: kokie buvo pirmieji simptomai, ar šeimoje yra anksčiau buvę demencijos atvejų, kokios yra gretutinės ligos ir būklės. Atliekami kraujo tyrimai, įvertinama neurologinė būklė. Pažinimo funkcijoms įvertinti pacientas siunčiamas pas psichiatrą ar psichologą, čia specialiais testais nustatomas pažinimo funkcijos sutrikimo lygmuo.

Nustatant tikslią diagnozę gali būti atliekama galvos smegenų kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsu ištiriamos kaklo kraujagyslės. Diagnozę papildo specialių žymenų iš smegenų skysčio, taip pat genetinių rizikos veiksnių tyrimai. Jei lieka neaiškumų, atliekama pozitronų emisijos tomografija.

Kaip bendrauti?

Daugeliui gyvenančių su sergančiu demencija žmogumi kyla klausimas, kaip su juo bendrauti: kaip nuraminti, kai jam viskas atrodo nušviesta tik juodomis spalvomis, kaip priversti jį praustis, jei jis to atsisako?

Dr. G.Pšemeneckienė pripažįsta, kad nėra lengva atsakyti į klausimą, kaip sugyventi su žmogumi, kurio  demencijos stadija pažengusi. „Pirmiausia nesiginčyti, nes šie ligoniai nepripažins klydę, geriau tam paieškoti kito laiko. Praustis šie žmonės dažnai nemato poreikio ir tam prieštarauja. Jei nenori praustis – galima pabandyti tą veiksmą susieti su malonia veikla, pvz., pasakyti, kad nusiprausęs galės pažiūrėti mėgstamą filmą. Kuo ilgiau leisti jiems daryti, ką sugeba, pvz., pačiam laikyti šaukštą valgant. Ir prausdamasis tegu daro tai, ką moka, ką gali, bent rankas išsimuiluoja. Jei vakarais ligonis susijaudinęs, irzlus, prausimąsi galima nukelti į rytą, kai bus geresnė nuotaika. Nebūtina žmogų kasdien prausti po dušu, šį ritualą galima modifikuoti, atsižvelgiant į konkretaus paciento poreikius“, – pataria gydytoja.

Sergantiesiems labai svarbi rutina: panašiu metu keltis, valgyti, užsiimti kokia veikla. Kalendoriaus lapelius kasdien nuplėšti, laikrodį laikyti matomoje vietoje, dalyvauti kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, palaistyti gėles, išplauti lėkštes. Jei kokia užduotis nepavyko šiandien, bandyti rytoj. Pritaikyti aplinką ir drabužius, kad gebėtų pats apsirengti, dėti daiktus visada į tą pačią vietą. O svarbiausia – visiems šeimos nariams ar kitiems pagalbininkams veikti išvien, kad pacientui būtų kuo mažiau sumaišties. Ir išlaikyti bendravimą, kartu valgyti, atlikti namų ruošos darbus, nes tai palaiko pažinimo funkcijas, valgymo įpročius, gerina sergančiojo pasitikėjimą savimi, grąžina į dabartį, realybę.

Gydymas ir ateities iššūkiai

Gydytoja neurologė pasakoja, kad vaistų, kurie sustabdytų demenciją, Europoje nėra registruota. Du pagrindiniai vaistai, kurie naudojami Lietuvoje, šiek tiek kliniškai palengvina psichikos simptomus, sulėtina ligos progresavimą. Jie turėtų būti skiriami kuo anksčiau, kol liga dar nėra toli pažengusi. Kartu turi būti vartojami ir gretutines ligas gydantys, depresijos simptomus, elgseną, miegą kontroliuojantys medikamentai. Ypač svarbu gydyti ir tą ligą, kuri yra demencijos priežastis.

„Didėjantys demencijos mastai senėjant visuomenei – iššūkis sveikatos politikams. Todėl labai svarbu propaguoti sveiką gyvenseną, nes demenciją geriau laiku sustabdyti nei gydyti. O nustačius diagnozę patiriami didžiausi sunkumai, nes liga progresuoja, ligoniui reikia socialinės pagalbos, slaugos, tinkamos priežiūros, ergoterapeuto, kineziterpeuto, kitų specialistų konsultacijos. Globos, slaugos įstaigų trūksta, neišplėtotas pagalbos namuose tinklas, o būtent namai šiems pacientams – palankiausia aplinka, nes juose jie ilgiausiai gali būti savarankiški. Kol kas trūksta tiek pagalbos pačiam ligoniui, tiek jį prižiūrintiems asmenims“, – mano dr. G.Pšemeneckienė

Rekomenduojami video