Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lėtiniai virusiniai hepatitai – klastingi kepenų žudikai

Lėtiniai virusiniai hepatitai dažniausiai nustatomi atsitiktinai, todėl daugelis sergančiųjų net nežino, kad yra užsikrėtę. Dėl to liga diagnozuojama per vėlai, kai kepenys jau būna pažeistos kur kas sunkesnių susirgimų Tad ką turėtume žinoti apie labiausiai paplitusius B ir C lėtinius virusinius hepatitus ir kaip nuo jų saugotis?

Tylusis XXI a. žudikas

„Virusiniai hepatitai – virusų sukelti uždegiminiai kepenų pokyčiai, dėl kurių gali išsivystyti kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Tačiau šios infekcijos gali dešimtmečiais tyliai tūnoti mūsų organizme nesukeldamos jokių klinikinių simptomų, todėl žmogus net nežino, kad yra užsikrėtęs – jis nieko nejaučia ir retai kada laiku ateina pas gydytoją. Nuo užsikrėtimo virusu iki susirgimo kepenų ciroze praeina kelios dešimtys metų, todėl šios infekcijos ir pramintos „tyliaisiais“ XXI a. žudikais“, – sako VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja gastroenterologė Diana Vižinytė.

Diana Vizinyte

Diana Vižinytė

Gydytojos teigimu, daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi vadinamųjų virusinio hepatito B infekcijos serologinių žymenų, kai kraujyje aptinkama specifinių antikūnų, kuriuos žmogaus organizmas gamina kovodamas su ligos sukėlėju. Tai reiškia, kad jie buvo užsikrėtę virusu, bet pasveiko. Dar 350 mln. žmonių – lėtiniai hepatito B infekcijos nešiotojai. Lietuvoje jų yra 80 tūkst., arba 2–7 proc. gyventojų, tad mūsų šalis priskiriama vidutinio endemiškumo zonai.

Daugiau kaip 185 mln. pasaulio gyventojų serga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Kiek tokių žmonių yra Lietuvoje, tiksliai nežinoma – manoma, kad užsikrėtę apie 50–60 tūkst. mūsų šalies gyventojų, bet diagnozė nustatyta tik apie 10–15 tūkst.

Pasak D.Vižinytės, būtent hepatitas B ir C mūsų šalyje yra labiausiai paplitę, o dauguma žmonių jais užsikrėtė iki 1993 m., kai jiems buvo perpiltas kraujas ar kraujo plazma, taip pat buvę kraujo ar plazmos donorai ir žmonės, kuriems buvo atliktos operacijos, nes tuo metu dar nebuvo galimybės patikrinti kraujo dėl šių infekcijų.

Užsikrėsti gali visi

„Didžiausią riziką sirgti lėtiniais virusiniais hepatitais turi 50–70 metų žmonės. Tačiau imlumas virusiniam hepatitui B ir C yra visuotinas, vadinasi, užsikrėsti gali visi“, – pabrėžia gydytoja.

Vis dėlto nei virusiniu hepatitu B, nei C negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis, nes šie virusai plinta kitais būdais. „Užsikrėsti jais galima perpilant kraują ar jo produktus, darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais, naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais, pavyzdžiui, dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis. Virusas į sveiko žmogaus organizmą gali patekti ir atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais, taip pat tais atvejais, kai narkotikus vartojantys žmonės juos švirkščiasi dalydamiesi švirkštais, adatomis ir kitomis priemonėmis, jei prieš tai jais naudojosi užkrato nešiotojas ar sergantis lėtiniu hepatitu žmogus. Užsikrėsti ir susirgti rizikuoja ir tie žmonės, kurie praktikuoja nesaugius lytinius santykius. Be to, užsikrėtusi motina nėštumo ir gimdymo metu gali perduoti virusą savo vaikui“, – pasakoja gydytoja gastroenterologė D.Vižinytė.

Užsikrėtęs žmogus dažniausiai nejaučia jokių negalavimo požymių, tačiau infekciją išduoti gali nespecifiniai simptomai: didelis bendras silpnumas, diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku, apetito stoka, pykinimas. Ligai progresuojant, kai jau pasireiškia kepenų cirozės sukeltos komplikacijos, gali prasidėti kraujavimas į virškinimo traktą, skysčių kaupimasis pilvaplėvėje, encefalopatija, kepenų vėžys. Nors ir retai, lėtinis virusinis hepatitas gali pažeisti kitus organus: sąnarius, inkstus, kraujagysles, širdį, kasą. Tuomet susergama artralgija, glomerulonefritu, mazginiu poliarterijitu, vaskulitu, krioglobulinemija, perikarditu, pankreatitu.

Užsikrėtus bet kuria virusinio hepatito infekcija, didžiausia viruso koncentracija tyrimo metu nustatoma kraujyje, o kituose organizmo skysčiuose ir išskyrose jis aptinkamas daug rečiau.

„Norint kuo anksčiau diagnozuoti virusinį hepatitą, visi pacientai, kuriems nustatomi dėl neaiškios priežasties padidėję kepenų fermentai, turėtų pasitikrinti, ar neserga virusiniu hepatitu. Diagnozė patvirtinama atlikus specialius kraujo tyrimus. Tyrimai, kurie atliekami pirmiausia, yra mokami, tačiau kainuoja palyginti nebrangiai. Turint galvoje, kad ankstyva ligos diagnozė yra labai svarbi, rekomenduočiau nepagailėti keliolikos eurų (maždaug tiek kainuoja pradinis tyrimas dėl B ir C virusų poliklinikose) ir išsitirti ambulatoriškai“, – pataria medikė.

Nustačius teigiamus virusinių hepatitų žymenis, diagnozė tikslinama ypač jautriais specifiniais kraujo tyrimais, kurie atliekami specializuotuose centruose ar privačiose klinikose ir yra gerokai brangesni. Taip pat atliekamas vidaus organų ultragarsinis tyrimas, per kurį nustatomi kepenų ir blužnies dydžiai ir struktūriniai pakitimai. Jei tyrimų metu pilve aptinkama skysčio – tai jau progresavusios ligos požymis.

Pasitikrinti, ar neserga virusiniu hepatitu B ar C, gydytoja rekomenduoja asmenims, kuriems dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai, jei buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai iki 1993 m., taip pat tiems, kuriems buvo atliktos chirurginės operacijos, įskaitant Cezario pjūvį, arba invazinės procedūros. Pasitikrinti rekomenduojama ir pacientams, kuriems atliekamos hemodializės procedūros, sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis, organų, audinių ir kraujo donorams bei asmenims, kuriems buvo atlikta organų transplantacija. Be to, pasitikrinti turėtų visi šeimos nariai, jei bent vienam iš jų diagnozuotas virusinis hepatitas B arba C. Reikėtų pasirūpinti, kad būtų ištirti vaikai, jei nėštumo metu sirgo jų mamos. Į rizikos grupę patenka ir asmenys, bent kartą vartoję švirkščiamuosius narkotikus, turėję daug lytinių partnerių, infekuoti ŽIV, buvusieji įkalinimo įstaigose ir pan.

Negydomas nepraeis 

Negydomas virusinis hepatitas ne tik nepraeis – kepenų pažeidimas progresuoja iki kepenų cirozės ar vėžio, o kepenys – vienas svarbiausių žmogaus gyvybinių organų, dalyvaujantis virškinimo, kraujotakos ir medžiagų apykaitos produktų šalinimo procesuose ir kovojantis su infekcijomis, todėl kai jie pažeidžiami, organizmui kyla rimtų bėdų, pabrėžia D.Vižinytė. „Virusiniai hepatitai gydomi specializuotuose centruose antivirusiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Prieš gydymą atliekama kepenų biopsija, kiti tyrimai, kurių metu nustatomas viruso genotipas ir kepenų fibrozės laipsnis. Lėtiniam virusiniam hepatitui B gydyti sukurti 7 vaistai, kurie parenkami pagal kepenų pažeidimo aktyvumą. Nors gydymas sudėtingas, apie 40–50 proc. atvejų pasiekiama neblogų rezultatų: virusas išnaikinamas arba jo koncentracija kraujyje sumažėja ir uždegimas kepenyse aprimsta“, – pasakoja medikė.

Gydant virusinį hepatitą C, nuo 2015 m. taikomas naujos kartos antivirusinių vaistų derinys, todėl gydymo trukmė sutrumpėjo iki 3–6 mėnesių. Šių vaistų sukeliamas nepageidaujamas poveikis yra kur kas mažesnis, o svarbiausia – pasveiksta beveik visi pacientai. „Šių antivirusinių vaistų pasirinkimas ir efektyvumas priklauso nuo hepatito C virusinio genotipo, fibrozės laipsnio, tačiau tikimasi, kad netrukus virusiniam hepatitui C gydyti bus pasiūlyti dar naujesni vaistai, ir gydymas taps prieinamas daugumai sergančių žmonių“, – viliasi gydytoja gastroenterologė.

„Gydant virusinio hepatito infekcijas, svarbu neuždelsti, nes jei prasideda kepenų cirozė, neretai vienintelis būdas išgelbėti žmogaus gyvybę būna kepenų transplantacija, o, išsivysčius kepenų vėžiui, reikalingas sudėtingas specializuotas onkologinis gydymas“, – pabrėžia medikė. Ji priduria, kad nuo hepatito B efektyviai apsaugo vakcinacija, kuri nuo 1998 m. Lietuvoje vykdoma visiems naujagimiams, tačiau skiepų nuo hepatito C viruso nėra.

Kaip neužsikrėsti virusiniu hepatitu

Naudokite apsaugos priemones (gumines pirštines, kaukes, akinius), jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.

Naudokite vienkartinius ar gerai dezinfekuotus medicininius instrumentus.

Nesinaudokite kitų žmonių asmens higienos daiktais: skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.

Nevartokite narkotinių medžiagų, nesidalykite adatomis, švirkštais ar kitomis priemonėmis.

Lytiniai santykiai turi būti saugūs.

Skiepykitės nuo hepatito B.

Kraujo, audinių, organų donorai privalo būti tikrinami, ar neserga virusiniu hepatitu.

Rekomendacijos sergantiems virusiniu hepatitu

Informuokite gydančius gydytojus, kad esate užsikrėtę virusiniu hepatitu.

Venkite alkoholio ir narkotikų, nes jie skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą.

Atsargiai vartokite įvairius vaistus, ypač nuo sąnarių ligų, raminamuosius, antibiotikus ir kt., kurie gali dar labiau pažeisti kepenis.

Tinkamai aptvarstykite savo žaizdas, kad per kraują neužkrėstumėte kitų.

Nesidalykite savo asmens higienos daiktais.

Jūs negalite būti kraujo, organų, spermos donorais.

Rekomenduojami video