Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Krūtų patikra gali išgelbėti gyvybę

Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, Europos Sąjungos šalyse per gyvenimą krūties vėžiu suserga kas vienuolikta moteris. Ši liga taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis.

Dažniausios krūties vėžio priežastys

Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė pranešime žiniasklaidai sako, kad egzistuoja trys veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūties vėžiu, grupės.

Pirmiausia tai – nekintantys veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis, amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys), ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė), mutacijų, susijusių su didesne rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas, onkologinių krūties ligų atvejai šeimoje, jau diagnozuotas krūties vėžys ir gerybinio tipo krūties navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir kt.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.

„Dar vakar buvo diagnozuojamos tik patogeninės BRCA-1 ir BRCA-2 genų (išgarsintų JAV kino aktorės Angelinos Jolie) mutacijos, o šiandien jau nustatoma daugiau nei 50 genų mutacijų, susijusių su didesne rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Visų šių mutacijų tyrimas, nustačius indikacijas ir turint šeimos gydytojo siuntimą, yra nemokamas“, – pasakoja A.Čižauskaitė.

Kita grupė veiksnių – tie, kuriuos galime koreguoti. Tai ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormonų terapiją), vėlai, po 30 metų, susilaukia pirmojo vaikelio ar lieka negimdžiusi, nežindo krūtimi, yra daug kartų nutraukusi nėštumą, be saiko vartoja alkoholį, rūko, turi antsvorio ir yra nepakankamai fiziškai aktyvi.

Trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis. Tai aplinkoje esanti jonizuojančioji spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.

Kaip laiku pastebėti šią ligą

Krūties vėžio simptomai pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Pasak specialistės, reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, užčiuopėte vieną ar kelis guzelius krūtyje ar pažastyje. Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūties ligos požymis, tačiau labai retai, kai liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą pažeidimo vietoje. Visais šiais atvejais, nepaisant amžiaus, reikėtų kreiptis į gydytoją specialistą. Beje, kas penkta krūties vėžiu serganti moteris yra jaunesnė nei 50-ies metų.

„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į savo noru atliekamus krūties vėžio žymens tyrimus – žinotina, kad jų neigiama išvada jokiu būdu nereiškia to, kad nėra onkologinės ligos. Jei norite pasidaryti tyrimą, bendraukite su gydytoju“, – pabrėžia specialistė.

Kaip keičiasi diagnostika ir gydymas

A.Čižauskaitė sako, kad tikslių gairių, kada reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, vis dar nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50-ies iki 69-erių metų, tuomet moterį tirtis siunčia jos šeimos gydytojas. Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – vis dar neretai manoma, kad tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos.

Nuolatinės patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvos stadijos, kai ji gali būti visiškai pagydyta. Krūtims tirti, pasak gydytojos, pasitelkiamas gausus įvairiausių instrumentinių technologijų arsenalas: jas individualiai parinkus,galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus.

„Dar visai neseniai labai skatinta moterų savityra šiandien rekomenduojama tik savirūpos tikslu, nes moksliškai įrodyta, kad pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti tik didesnius nei 2 cm pakitimus, o tai – jau mažiausiai antroji ligos stadija. Mūsų tikslas – pirmoji stadija ar dar geriau ikivėžinė būklė, o ją dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu“, – sako gydytoja.

Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, kad sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz., nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus gana gera tyrimui atlikti.

Trys pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, skirti krūtims tirti, yra mamografija arba šiuo metu taikoma 3D mamografija (kai atliekamos krūties rentgeno nuotraukos), ultragarsinis tyrimas ir magnetinio krūtų rezonanso tomografijos tyrimas. Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį, vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) ir įvairius pakitimus, matomus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesius, kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu ir tarpuose tarp jų atliekant ultragarsinį krūtų tyrimą. Moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, tiriamos dažniau – joms būtina kasmetinė patikra.

Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimų reikalingas histologinis patvirtinimas, todėl atliekama pakitusio audinio biopsija. Anksčiau mėginiai buvo imami švirkštu (plonos adatos biopsija), šiandien šis pritaikymas išliko tik skysčio sankaupų aspiratams tirti, o visiems solidiniams dariniams privalu atlikti stulpelines, t. y. storos adatos, ar atviras biopsijas. Šiandienos naujovė yra vakuuminė biopsija, kurios indikacijos kasmet plečiasi.

Kaip gydomas krūties vėžys

Jeigu ligonei patvirtinama krūties vėžio diagnozė, tolesnis jos gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime. Dar vakar krūties vėžio gydymas dažniausiai buvo pradedamas nuo operacijos, o šiandien sprendimą priima gydytojų konsiliumas. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai bei genetikai. Konsiliumo metu įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių ir gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas jai asmeniškai tinkamiausias gydymas.

Krūties vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais: chirurginiu, spinduliniu ir sisteminiu.

Moteriškumo ir vilties šventė

Siekiant atkreipti dėmesį į krūties vėžį, jau ketvirtus metus Klaipėdoje organizuojama „Šv. Magdalenos naktis“. Šio projekto idėjos autorius yra brolis Benediktas Jurčys OFM. Tai – Lietuvos krūties vėžio asociacijos (www.ltkva.org) projektas, rengiamas kartu su Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno broliais, Šv. Pranciškaus vilties miestu, Šv. Pranciškaus onkologijos centru, Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos universitetu ir didžiosiomis Lietuvos ligoninėmis. Projektu siekiama švęsti gyvenimą kovoje su krūties vėžiu. Taip pat tai yra moteriškumo ir vilties šventė, skirta motinai ir dukteriai, kurių kiekviena buvo, yra ar gali būti paveikta šios ligos.

Sveikųjų ir sergančiųjų ėjimas ir bėgimas kartu naktį yra graži solidarumo ir tikėjimo prisikėlimo aušra išraiška. Naujajame testamente rašoma, kad šv. Magdalena priklausė artimiausiam Jėzaus mokinių ratui ir buvo pirmoji, kuri sutiko prisikėlusį Kristų. Ji viltingai bėgo pranešti šios žinios apaštalams. Kaip tik čia ir slypi „Vilties bėgimo“ priešistorė. „Kaip šv. Magdalena naktį ieškojo Kristaus ir rado prisikėlimo viltį,  ir moterys kviečiamos kartu keliauti iš tamsos į šviesą“, – sako idėjos sumanytojas brolis Benediktas.

„Projektu bandome atkreipti visuomenės ir sergančiųjų dėmesį į aktualiausius ligos aspektus, mažą krūties vėžio žinomumą, kuris sąlygoja prastą atrankinės patikros programos lankomumą ir užleistų ligos stadijų gausą. Renginyje kasmet rengiama neatlygintinė ultragarsinė krūtų patikra. Taip pat siūloma neatlygintinė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacija, kurioje moterys gali išsakyti savo lūkesčius ir nusiskundimus dėl krūtų asimetrijos po operacinio jų gydymo ar krūties pašalinimo“, – pasakoja A.Čižauskaitė.

Renginį vainikuoja naktinis Lietuvos mėgėjų tarpklubinės taurės moterų bėgimas ar ėjimas ir šventinis koncertas. Tai ir šiemet, kai liepą Klaipėdos mieste pakibs violetinės spalvos vėliavėlės su šv. Magdalenos vaizdu, visos moterys žinos, jog atėjo metas pasirūpinti savo krūtimis.

Parengė Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video