Po gegužės 1-osios atšaukus ekstremalią situaciją ir pandemijos ribojimus, atrodytų, jau galima įkvėpti didelį laisvės oro gurkšnį ir grįžti prie senojo gyvenimo. Visgi net daliai tyrėjų prognozuojant, kad koronavirusas jau pasiekė savo agresyvumo ribas, ruošiamasi skirtingiems rudens scenarijams.

Visiškai atsipalaiduoti nereikėtų

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė įsitikinusi, kad ateinantis ruduo mums bus tikrai labiau įprastas ir lengvesnis, nei praėjusiais metais. Tą, anot jos, lemia plati visuomenės imunizacija.

„Taip teigti leidžia didelis imunizuotų žmonių skaičius ir tai, kad nemažai žmonių yra ir skiepyti, ir persirgę, tad viruso plitimas organizme yra stabdomas gana efektyviai. Tikėtina, kad bent jauniems žmonėms imuninis atsakas nebus visiškai išblėsęs ir todėl sunkių ligos atvejų bus mažiau, net jei žmonės ir užsikrės. Nebekyla abejonių, kad koronavirusas yra sezoninis virusas, tad artėjant šaltajam metų laikui jis tikrai pradės intensyviau plisti. Tie žmonės, kurie, pavyzdžiui, skiepyti tik dukart ir nėra persirgę, turi didelę tikimybę užsikrėsti ir susirgti. Taip, vasarą dar galime pasidžiaugti, mat dėl intensyvaus omikrono plitimo daugelis yra neseniai persirgę ir turi apsaugą, tačiau visiškai atsipalaiduoti nereikėtų, verčiau pagalvoti, kokia jūsų apsauga rudeniui, ypač tai aktualu rizikos grupės asmenims“, – pranešime žiniasklaidai teigia virusologė.

Dalis visuomenės sveikatos ekspertų mano, kad vis labiau tikėtina, jog COVID–19 skiepų gali prireikti kasmet, panašiai kaip kad kiekvieną rudenį skiepijamės nuo gripo. A.Žvirblienė sako teigiamai vertinanti sezoninės gripo ir koronaviruso vakcinos strategiją: „Tai būtų labai perspektyvi strategija, mat tiek gripo, tiek koronaviruso rizikos grupės yra panašios – pirmiausia vyresni žmonės, turintys lėtinių gretutinių ligų.“

Mokslininkai nemiega

Panašiai apie rudens sezoną mąsto ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė – SARS–CoV–2 greičiausiai ir toliau cirkuliuos, bet tikėtina, kad užsikrėtimų lygis bus palyginti žemas ir tiek nebeapsunkins sveikatos apsaugos sistemų.

„Nusiraminti tikrai negalime, nes šis pandemiją sukėlęs virusas elgiasi ne visiškai pagal kitiems virusams būdingas taisykles. Pavyzdžiui, sezoniškumas – sergamumas gripu ar kitomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis šiltuoju metu būna praktiškai nulinis, o koronavirusą galime vadinti tik švelniai sezonišku. Tad kalbant apie rudenį išties galime pripažinti, kad koronavirusas (naujosios omikrono viruso atmainos) yra išsikvėpęs arba beišsikvepiantis, nekeliantis grėsmės. Visgi atėjus rudeniui omikronas taps dar vienu, penktuoju, koronaviruso šeimos nariu, kasmet sukeliančiu peršalimo ligas. Jis tikrai padidins susirgimų peršalimo ligomis skaičių ir po 2022 metų. Pavasarį jis turėtų būti dar labiau išsikvėpęs, jei neatsiras nauja, agresyvesnė atmaina, kuri galėtų apeiti mūsų imuninę sistemą, net prasirgus ir pasiskiepijus. Na, o jei naujų mutacijų nebus, o tiesiog omikronas gamins naujas atmainas, kurioms mes jau pasiruošę, tada rudenį didelių sergamumo pikų nebus. Nusiraminti nereikėtų ir tiesiog toliau vykdyti ligų stebėseną“, – tvirtino epidemiologė.

Dar vasario pradžioje Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pabrėžė, kad virusas ir toliau evoliucionuos, todėl jis ragino šalis toliau testuoti, stebėti ir vykdyti sekoskaitą: „negalime kovoti su šiuo virusu nežinodami, ką jis daro.“

Žmones užkrečiantys koronavirusai pirmą kartą buvo nustatyti septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tarp jų yra keturios cirkuliuojančios padermės, sukeliančios peršalimo simptomus. Kiti žmogaus koronavirusai yra Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS), sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS) ir SARS–CoV–2 – virusas, sukeliantis COVID–19.

„Mokslininkai, kuriantys vakcinas pandeminiam virusui suvaldyti, žinoma, nemiega, nesustoja prie to, ką sukūrė ir pagamino Uhano viruso pagrindu. Reikia suprasti, kad vakcinos kūrimas yra labai imli laikui, klinikiniai tyrimai ir registracija taip pat užtrunka labai ilgai, tad kažką pasiūlyti rudeniui nėra paprasta, naujos vakcinos mus gali pasiekti gruodį, sausį. Tada vėl reikia galvoti, ar omikronas dar bus populiarus mūsų visuomenėje, ar jį jau bus kas pakeitęs – kol kas sunku atsakyti,“ – svarstė D.Razmuvienė.

Ji pataria nepamiršti, kad norintys šiuo metu pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir tęsti antros ar trečios dozės įskiepijimą arba pasiskiepyti pirmąja vakcinos doze.

„Ketvirtąja vakcinos doze buvo skiepijami Jungtinės karalystės, Izraelio gyventojai, tačiau Lietuvoje  rekomendacijų dėl visų gyventojų skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos  ketvirtąja doze neplanuojama, nors ketvirta dozė labai svarbi pažeidžiamiausiems žmonėms, ypač sulaukusiems 80 metų ir vyresniems, taip pat turintiems imunosupresinių būklių, onkologinių ligų“, – pabrėžė pašnekovė.

Dvivalentė strategija

2010 m. Masačiusetse įkurta biotechnologijų bendrovė „Moderna“, sukūrusi „Spikevax“ vakciną nuo COVID-19, šiuo metu vykdo 44 tyrimų programas, iš kurių 26 jau yra klinikinių tyrimų stadijos. Balandžio viduryje įmonė informavo, jog jos dvivalentė vakcina kandidatė rodo labai gerus rezultatus susirūpinimą keliančių COVID–19 atmainų atžvilgiu. Rezultatų tikimasi sulaukti birželio mėnesį.

Siekdama reaguoti į nuolatinę SARS–CoV–2 viruso evoliuciją, „Moderna“ kuria vis naujas sustiprinančiosios vakcinos kandidates, įskaitant vienvalentes ir dvivalentes, kurios veiktų iškart kelias aktualias atmainas. Bendrovė daugiausia dėmesio skiria dvivalentėms sustiprinančiosioms vakcinos dozėms, kuriomis siekiama išlaikyti aukštą neutralizuojančių antikūnų titrą ir kartu praplėsti imuniteto prieš atmainas mastą.