Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kokie maisto produktai padės atsigauti po žiemos

Griežta dieta ar iškrovos dienos pavasarį sulieknėti nepadės ir savijautos nepagerins – tik tinkamai parinktas mitybos planas gali atitolinti senatvę, sumažinti įvairių ligų riziką, pranešime spaudai teigia dietologė Eugenija Časaitytė. Taigi, primena ji, norėdami atsigauti po žiemos, turėtumėte vartoti šviežius, daug mineralų ir vitaminų turinčius produktus.

Energija ir žvalumas ištisus metus

Žiemos laikotarpis – tikras iššūkis organizmui. Ir ne tik todėl, kad kai kurie tiesiog nemėgsta šalčio ar tamsos – šaltuoju sezonu didžiąją dalį energijos sankaupų organizmas išeikvoja šildydamasis ar kovodamas su įvairių ligų sukėlėjais. Drauge žiemą valgome kaloringesnį, perdirbtą maistą, rašoma pranešime spaudai.

Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Sveikos mitybos centro gydytojos dietologės Eugenijos Časaitytės, sukaupti mineralų ir vitaminų atsargų ištisiems metams nėra įmanoma, todėl sveikos mitybos principų reikėtų laikytis visada.

Gydytojos teigimu, daugelis neteisingai mano, kad griežtos dietos ar iškrovos dienos pavasarį padės sulieknėti ar pagerins savijautą. Tampa populiaru atsisakyti ir vienos iš maisto grupių: pieno, gliuteno turinčių produktų, mėsos ar grūdinių kultūrų. Tačiau šie sprendimai atneša trumpalaikius rezultatus, o numesti kilogramai sugrįžta dvigubai.

Sveika gyvensena, pasak dietologės, – ilgas procesas, kurio metu formuojami ilgalaikiai, sveikatai palankūs mitybos įpročiai. Laikantis jų, neteks nerimauti dėl svorio, energijos stokos ar sotumo jausmo ištisus metus.

„Tinkamus maitinimosi įpročius gali padėti suformuoti mitybos planas, kuriame, remiantis  individualia kūno sudėties analize, suformuojamas valgymo režimas, porcijų dydžiai, subalansuotumas. Sveikos mitybos planas nėra tiesiog eilinė dieta, kurios nusprendžiame laikytis norėdami padailinti kūno formas prieš vasaros sezoną“, – teigia E. Časaitytė.

Anot jos, mitybos programos nekuriamos tik savaitei ar kelioms – jomis vadovautis reikia nuolatos. O tinkamai parinktas mitybos planas vyrams ir moterims gali atitolinti senatvę, sumažinti įvairių ligų riziką.

Sultys neturėtų pakeisti įprastos mitybos

Sukaupti mineralų ir vitaminų atsargų ištisiems metams, pasak dietologės E. Časaitytės, neįmanoma. Pavasarį taip pat jų sukaupti nepavyks, bet reikėtų valgyti sezoninius produktus. Mityba turi būti subalansuota, o pavasarinę vitaminų stoką sumažinti gali šimtaprocentinės vaisių bei daržovių sultys.

„Sultyse yra daug vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Vienai stiklinei sulčių dažniausiai reikia išspausti ne vieną ir ne kelis vaisius ar daržoves. Dažniausiai tokio didelio kiekio vieno valgio metu nesuvalgome, tad, išgėrę stiklinę sulčių, gauname koncentruotą kiekį naudingų medžiagų, esančių vaisiuose bei daržovėse“, – sako dietologė.

Bet, pabrėžia ji, tai neturėtų pakeisti įprastos mitybos, nes pirmiausia su sultimis gauname mažiau skaidulinių medžiagų nei valgydami daržoves bei vaisius. Antra – ir pavasarį mityba turi savo pagrindines taisykles: „Viena jų – subalansuotumas. Žmogus turi išlaikyti santykį tarp sudėtinių angliavandenių, baltymų ir riebalų.“

Vitaminas, kurio trūksta labiausiai

Daugeliui žinoma, kad pavasarį po žiemos dažniausiai trūksta riebaluose tirpaus vitamino D, kurio šaltuoju sezonu sumažėja dėl saulės stokos. Saulės šviesa organizmą vitaminu D aprūpina natūraliai −  net 80–90 proc. šio vitamino pasigamina dėl saulės šviesos poveikio ir tik 10–20 proc. jo galima gauti su maistu.

Pasak gydytojos dietologės, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo įvairių ligų sąryšį su vitamino D stygiumi. O sureguliavus šios medžiagos kiekį organizme, mažėja net mirtingumas nuo tam tikrų ligų, ypač nuo storojo žarnyno vėžio ir išeminės širdies ligos.

„Vitamino D trūkumas mokslininkų siejamas su vis daugiau susirgimų ir jų simptomų: nuovargiu, nuotaikų kaita, kaulų ar raumenų skausmais, susilpnėjusiu imunitetu ir kt. Beje, jis turi įtaką ir daugeliui vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniam diabetui, įvairioms imuninės sistemos ligoms, net depresijai ar Alzhaimerio ligai“, – vardija E. Časaitytė.

Taigi, sako ji, esant saulės šviesos trūkumui, pagrindinis vitamino D šaltinis maiste yra riebiosios žuvys ir kiaušiniai. „Šiek tiek mažiau jo yra galvijų kepenyse, fermentiniame sūryje, svieste, riebiame piene. Reikėtų pabrėžti, kad šie produktai turi daug sočiųjų riebalų, todėl juos vertėtų vartoti itin saikingai“, − primena gydytoja.

Nuovargį padės įveikti salotos

Mikroelementų bei vitaminų pavasarį organizmui trūksta ir todėl, kad per žiemą sandėliuotos daržovės ir vaisiai nemažą dalį jų praranda. Kaip teigia dietologė, ką tik nuskintuose vaisiuose ir daržovėse vitaminų yra daugiau. Be to, lauke užaugintuose vaisiuose bei daržovėse yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios suteikia ir tam tikrą kvapą bei išvaizdą.

Specialistė rekomenduoja naudotis sezono teikiamais maisto privalumais, todėl pavasarį vietoje raugintų kopūstų reikėtų mėgautis pirmosiomis gamtos gėrybėmis: salotomis, ridikėliais, špinatais, svogūnų laiškais.

„Pavasarį kamuojantis nuovargis gali būti ir kito svarbaus mikroelemento – kalio – stygiaus pasekmė. Kadangi jo šaltiniai yra žalios lapinės daržovės, avokadai, pupelės, žirneliai, grybai, žuvis, neriebus pienas ir jogurtas – pavasarį kalio stygius ypač juntamas. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama valgyti svogūnų laiškų, krapų, salotų lapų, ridikėlių“, – primena E. Časaitytė.

O svogūnų laiškuose, priduria ji, gausu vitamino C, kuris padeda atsigauti po persirgtų infekcinių ligų ir kartu su folio rūgštimi bei geležimi padeda įveikti pavasarinį nuovargį. Be to, svogūnų laiškų sudėtyje esantis cinkas labai naudingas ir žiemą nualintų plaukų, nagų ir odos grožiui susigrąžinti.

„Dar daugiau vitamino C turi krapai. Jie ypač naudingi ir širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai. Salotos gerina virškinimą, kepenų veiklą, medžiagų apykaitą, saugo organizmą nuo aterosklerozės. Jų lapuose daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles. Ridikėlius reikėtų valgyti žalius ir neišmetant augalo lapų, nes juose vitamino C yra daug daugiau nei šaknyse“, − sako gydytoja dietologė E. Časaitytė.

Rekomenduojami video